Vakarai turėtų dar sugriežtinti sankcijas Rusijai, sako Ukrainos URM
Vakarų šalys turi pereiti prie trečio sankcijų Rusijai paketo, antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
„Šiuo atveju mes manome, kad po tokių RF (Rusijos Federacijos) veiksmų turi sekti griežtos sankcijos, apie kurių trečiąjį etapą jau seniai skelbia ir JAV, ir ES“, – pareiškė ministerijos Informacinės politikos departamento direktorius Jevhenas Perebyjnisas spaudos konferencijoje.
Pasak jo, akivaizdu, kad Rusija nesiruošia prisidėti prie padėties Ukrainoje deeskalavimo.
„Mūsų nuomone, nėra ko daugiau laukti iš rusų šalies. Ji visiškai aiškiai leido suprasti, kad nesiruošia nutraukti tokios veiklos, ir vienintelis dalykas, kuris galėtų paveikti rusų šalį, mūsų nuomone, – griežtesnis trečiasis sankcijų paketas“, – pareiškė URM atstovas.
JAV įspėja Rusiją apie kainą už neramumų Ukrainoje eskalavimą
Jungtinės Valstijos pirmadienį sakė, kad sutarė su sąjungininkėms Europoje įvesti naujas sankcijas Rusijai, jei Maskva toliau destabilizuos situaciją Ukrainos rytuose.
„Dabar mes visiškai sutariame dėl to, koks turėtų būti kitas ekonominių sankcijų etapas, ir toliau ieškosime asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos“, - sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Njuland), kalbėdama Vokietijos Marshallo (Maršalo) fonde Vašingtone.
JAV ir Europos Sąjunga „dabar drauge rengia virtinę sankcijų energetikos, bankininkystės ir gynybos sektoriuose“, nurodė ji.
V.Nuland kaltino Rusiją, kad ji „toliau imasi pastangų itin pavojingu būdu remti ir kurstyti separatistus“, siųsdama tankus ir raketų leidimo įrenginius. Maskva tai griežtai neigia.
„Nėra abejonių, kad per praėjusią savaitę situacija vietoje smarkiai pablogėjo“, - sakė V.Nuland, paminėdama incidentą, per kurį prorusiškiems separatistams numušus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinį lėktuvą, žuvo 49 ukrainiečių kariai.
Tuo pat metu V.Nuland pasveikino neseniai įvykusį trumpą naujo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimą.
JAV ir Europa „kasdien“ vertina situaciją Ukrainoje ir siunčia žinią V.Putinui, kad jei jis nekeis kurso, tai atsieis kainą“, sakė ji.
V.Nuland taip pat pakartojo, kad Vašingtonas nepritaria prancūzų „Mistral“ klasės desanto laivų pardavimui Maskvai.„Dar gerokai prieš Ukrainos krizę leidome aiškiai s
uprasti, kad mums labai neramu dėl to, ar teisinga perduoti (Rusijai) „Mistral“, - sakė ji.
„Nevengėme pasakyti, kad laikas išties netinkamas“, - pridūrė diplomatė, pabrėžusi, kad Jungtinės Valstijos „toliau akcentuos šią savo poziciją“.
Pagal 2011 metais pasirašytą 1,2 mlrd. dolerių vertės kontraktą Prancūzija turi parduoti Rusijai du „ Mistral“ klasės jūrų desanto laivus. Pirmąjį laivą Rusija turėtų gauti šių metų spalį, antrąjį - 2015 metais.
Kol kas Prancūzija nepaisė spaudimo sustabdyti šio prieštaringai vertinamo kontrakto, kurio pasirašymas sulaukė audringos reakcijos iš Jungtinių Valstijų ir kitų NATO sąjungininkių, vykdymą.
ES viršūnių susitikime gali būti svarstomos griežtesnės sankcijos Rusijai
Europos Sąjungos (ES) lyderiai per ateinančią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą gali tartis dėl tolesnių sankcijų prieš Rusiją dėl blogėjančios padėties Ukrainoje, antradienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris).
„Šie debatai gali būti tęsiami per ateinantį Europos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą“, – F.W.Steinmeieris sakė per spaudos konferenciją Taline po derybų su Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrais.
Pasak F.W.Steinmeierio, ES nustatė aiškias sąlygas, kada gali būti griežtinamos ekonominės ir diplomatinės sankcijos Maskvai, tačiau jis kartu su Baltijos šalių ministrais nepadarė aiškios išvados, ar tokia padėtis jau pasiekta.
„Jeigu Rusija atsakinga dėl užsitęsusio destabilizavimo Ukrainoje, tuomet tolesni sprendimai bus neišvengiami, – perspėjo jis. – Mes dar tvirtai nenutarėme, ar dabar esame tokioje padėtyje.“
Kijevo ir Maskvos derybų dėl dujų, kurioms tarpininkavo ES, žlugimas praeitą savaitgalį pademonstravo, jog „esame dar toli nuo Ukrainos krizės politinio sprendimo“, sakė Vokietijos diplomatijos vadovas.
Tas faktas ir incidentas, per kurį prorusiški separatistai numušė Ukrainos armijos transporto lėktuvą, yra „tikri kliuviniai pastangoms sumažinti įtampą krizėje“, pabrėžė jis.
