Irane gimęs Manas Haronas Monisas, pirmadienį surengęs tragišką įkaitų dramą vienoje Sidnėjaus kavinėje, prieš metus buvo paleistas už užstatą, kai buvo apkaltintas prisidėjęs prie savo žmonos nužudymo, o anksčiau taip pat buvo kaltintas lytiniais nusikaltimais.

Pareigūnai antradienį pripažino, kad 50-metis vyras, pasiskelbęs šeichu, „prasprūdo per plyšius“, nors jam buvo kelti rimti kaltinimai, o keistas M.H.Moniso elgesys turėjo sukelti susirūpinimą.

Jo 30-metė žmona Noleen Hayson Pal (Nolin Heison Pal) 2013 metų balandį tapo žiauraus nužudymo auka: moteriai buvo 18 kartų smogta peiliu, o jos lavonas buvo sudegintas Sidnėjaus vakariniame rajone.

M.H.Monisas, kuris 1996 metais atvyko į Australiją kaip pabėgėlis iš Irano dėl konflikto su savo šalies valdžia, buvo apkaltintas kaip pagalbininkas jo žmonos nužudyme kartu su tuomete savo širdies drauge.

Tačiau teisėjas pareiškė, kad prokurorų argumentai yra silpni ir paleido įtariamąjį, pasižadėjusį dvejus metus nenusižengti, nors M.H.Monisui anksčiau buvo pateikta per 40 kaltinimų dėl seksualinio užpuolimo ir nepadorių veiksmų, įvykdytų tuo metu, kai jis skelbėsi esantis „dvasinis gydytojas“.

Australijos premjeras Tony Abbottas (Tonis Ebotas) Sidnėjaus kavinės užpuoliką įvardijo kaip „itin sutrikusį asmenį“, kuris „seniai buvo susijęs su smurtiniais nusikaltimais, mėgavosi ekstremizmu ir buvo psichiškai nestabilus“.

Ilgas kaltinimų sąrašas iškėlė klausimų, kodėl tam vyrui buvo paliktos laisvos rankos surengti ataką kavinėje, esančioje Sidnėjaus finansų ir prekybos centre. Ta įkaitų drama, užsitęsusi 16 valandų, galiausiai nusinešė užpuoliko ir dviejų įkaitų gyvybes.

„Prašome valstijos ir federalinių agentūrų labai įdėmiai patikrinti, kaip šis pažeidėjas prasprūdo per plyšius“, – sakė Naujojo Pietų Velso valstijos generalinis prokuroras Bradas Hazzardas (Bredas Hazardas).

Valstijos premjeras Mike'as Bairdas (Maikas Beirdas) pridūrė: „Visi esame pasipiktinę, kad tas žmogus buvo gatvėje.“

M.H.Monisas į Australijos teisėsaugos tarnybų akiratį pateko prieš septynerius metus, kai buvo pripažintas kaltu dėl įžeidžiamų laiškų žuvusių karių šeimoms.

Šeimoms, gedinčioms per misiją Afganistane žuvusių australų karių, išsiųstuose laiškuose jis prilygino tas aukas „Hitlerio kariams“.

Advokatas Adamas Houda, atstovavęs M.H.Monisui 2009 metais, kai jis pasiuntė maždaug aštuonis laiškus žuvusių karių šeimoms, sakė, kad šis klientas buvo vienas iš keisčiausių per jo praktiką. Teisininkas pasakojo, kad jis ateidavo vilkėdamas musulmoniškus drabužius ir postringaudavo apie karų Artimuosiuose Rytuose blogį.

„Jis sakydavo esantis dvasininkas – bet jis nebuvo dvasininkas, ir niekas jo nepažinojo, – teigė A.Houda. – Jis nepalaikė ryšių su jokiomis grupėmis, jokia mečete – jis tebuvo vienišas vilkas.“

Praeitais metais M.H.Monisui buvo skirta 300 valandų viešųjų darbų už laiškus, kuriuos teisėjas apibūdino kaip „smarkiai įžeidžiamus“.

Šio vyro santykiai su teisėsauga buvo itin įtempti: M.H.Monisas daug metų siuntinėjo skundus, kad jis yra tapęs neteisingo elgesio auka, taip pat ginčydamas teismų sprendimus.

M.H.Monisas buvo susikūręs savo tinklalapį, kur aprašė įvairius savo susikirtimus su teisėsauga. Kaip pranešama, jis save taip pat laikė astrologijos, numerologijos, meditacijos ir juodosios magijos žinovu.

Ekstremistinė ideologija 

Savo tinklalapyje M.H.Monisas, taip pat vadinęs save šeichu Haronu, teigė, kad jo vaikai buvo „atimti Australijos vyriausybės“ ir kad jam neleidžiama su jais bendrauti.

Vienoje nuotraukoje, kuri esą buvo rasta šio asmens paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ ir paskelbta naujienų portalo „Business Insider“, M.H.Monisas akivaizdžiai pademonstravo linkęs dramatizuoti – jis matomas apsivyniojęs grandinėmis ir laikantis plakatą su užrašu „Buvau kankinamas kalėjime dėl savo politinių laiškų“.

M.H.Monisas tai pat tvirtino, kad visi jam iki šiol mesti kaltinimai buvo pastangos apjuodinti jo vardą. Jis lygino save su vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „Wikileaks“ įkūrėju australu Julianu Assange'u (Džulianu Asandžu), sakydamas, kad jie abu yra aktyvistai, kovojantys prieš vyriausybės palaikomas šmeižto kampanijas.

„Tos bylos iš tikrųjų yra politinės bylos prieš musulmonų aktyvistą, o ne tikros baudžiamosios bylos“, – rašė jis.

Vienoje savo tinklalapyje neseniai paskelbtoje žinutėje M.H.Monisas pareiškė atsivertęs iš šiitų į sunitų tikėjimą. Kai kurie sunitai, įskaitant džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS) ir kitas grupuotes, laiko šiitus atskalūnais ar „tikrąjį“ islamą atmetančiais žmonėmis – „rafiditais“.
„Anksčiau buvau rafiditas, bet dabar nesu. Dabar esu musulmonas, dėkui Dievui“, – parašė jis.

Jo asmeniniame tinklalapyje, kuris buvo pašalintas antradienį, taip pat buvo paskelbta nuotrauka, kurioje matoma žuvusi arabė moteris ir trys vaikai. Užrašas prie nuotraukos skelbė: „Tai Amerikos ir jos sąjungininkų, įskaitant Australiją, terorizmo įrodymas. Jų antskrydžių rezultatas.“

Pareigūnai ėmėsi tirti galimus M.H.Moniso ryšius su „Islamo valstybe“, kai jis privertė kavinėje buvusius įkaitus laikyti tos džihadistų grupuotės naudojamą juodą vėliavą su arabiškais rašmenimis užrašyta šahada – musulmonų tikėjimo išpažinimu.

Kaip praneša džihadistų tinklalapius stebinti organizacija SITE, M.H.Monisas dažnai skelbdavo socialiniame tinkle „Twitter“ žinutes, susijusias su „Islamo valstybės“ džihadistais.

Advokatas, gynęs M.H.Monisą byloje dėl jo siuntinėtų neapykantos laiškų, sakė, kad jo klientas laikėsi „kraštutinės ideologijos“, tačiau jo veikla nebuvo susijusi su jokia organizuota grupuote.

„Jis buvo pavienis atsitiktinis asmuo, – teisininkas Manny Conditsis (Manis Kondicis) sakė nacionaliniam radijui. – Tai nėra koordinuotas terorizmo įvykis ar aktas. Šis asmuo yra „sugedusi prekė“, kuris įvykdė kažką piktinama.“

M.H.Monisas tvirtino, kad kalėjime jis buvo kankinamas – tepliojamas išmatomis ir verčiamas miegoti ant plikų betoninių grindų, sakė M.Conditsis.

„Žinau, kad tai jam paliko gilių randų, – pridūrė advokatas. – Jeigu jis prieš tą apsiaustį buvo įsikibęs minties, kad bus neišvengiamai grąžintas į kalėjimą – nesvarbu, ar jis kaltas, ar ne ... Manau, tai galėjo jį išmušti iš vėžių“, – sakė teisininkas.

„Jeigu tokia ideologija taikoma padėtyje, kurioje jam grėsė itin sunkūs baudžiamieji kaltinimai ... tuomet, žvelgdamas jo akimis, aiškiai matau, jog jis galėjo manyti nebeturintis ko prarasti“, – pridūrė jis.