Lėktuvai laikomi saugiausia susisiekimo priemone, tačiau jų katastrofos sukrečia. Taip nutiko ir praėjusį savaitgalį, Egipto Sinajaus pusiasalyje sudužus Rusijos oro linijų "Kogalymavia" lėktuvui "Airbus A321". Priežasčių, kodėl lėktuvai patiria katastrofas, gali būti daug ir įvairių.

Teroristiniai aktai

Tai gali būti techninis gedimas, pilotų klaidos ar terorizmas. Štai skrydžių bendrovei "Aerolinee Itavia" priklausęs "McDonnell Douglas DC-9-15" 1980 m. birželį paslaptingai dingo virš Tirėnų jūros pakeliui į Sicilijos salos miestą Palermą.

Šios katastrofos tyrimas truko net keletą metų. Iš pradžių manyta, kad lėktuvą galėjo numušti iš naikintuvo netyčia paleista raketa. Tokią versiją, remiantis anonimo liudininko parodymais, kėlė Italijos spauda. Vėliau jau britų ekspertai, dar sykį ištyrę įrodymus, pripažino, kad incidentą veikiausiai sukėlė bomba, sprogusi lėktuve, kuri smarkiai apgadino lainerio korpusą.

Tiesa, Italijos teisėsauga taip ir nepripažino Didžiosios Britanijos ekspertų išvadų, esą ore virš Italijos buvo įvykdytas teroro aktas.

Po Rugsėjo 11-osios atakų JAV oro transporto sektorius iš esmės pasikeitė. Tąsyk teroristai sugebėjo užgrobti net keturis lėktuvus ir juos nukreipti į Niujorke bei Vašingtone esančius objektus, tarp jų – į Pasaulio prekybos centro dangoraižius dvynius ir Pentagoną.

Ketvirtasis lėktuvas nepasiekė savo tikslo. Jis smigo į žemę Pensilvanijos valstijoje, prie Somerseto, nes keleiviai ryžtingai pasipriešino užgrobėjams. Kaip tvirtinama, tas laineris turėjo rėžtis į Baltuosius rūmus.

Po šių atakų daugelis pasaulio skrydžių bendrovių ėmėsi griežtų saugumo priemonių, kad panašūs incidentai ore nesikartotų. Viena iš tų priemonių – gerokai sugriežtintos patekimo į pilotų kabiną taisyklės ir įrengti specialūs užraktai bei šarvai. Deja, šie saugumo reikalavimai nulėmė kitą nelaimę, kuri įvyko Europoje šių metų pradžioje.

Pilotų savižudybės

Tąsyk iš Ispanijos Barselonos miesto į Vokietijos Diuseldorfo miestą skridusio "Germanwings" lėktuvo antrasis pilotas Andreasas Lubitzas sąmoningai užsirakino pilotų kabinoje, kai iš jos trumpam išėjo įgulos vadas, ir nukreipė lainerį į Alpių viršukalnes. Kapitonas negalėjo nei išlaužti durų, nei jų atrakinti iš išorės. Lėktuvas smigo į kalnus, pražudydamas visus juos skridusius žmones.

Po šio incidento kai kurios oro linijos paskelbė papildomus saugumo reikalavimus, kuriais remiantis, viso skrydžio metu pilotų kabinoje negali likti vienas asmuo.

Tai, tiesa, ne pirmas sykis per aviacijos istoriją, kai pilotas įvykdo savižudybę ore. "SilkAir" bendrovei priklausantis "Boeing 737" 1997 m. paslaptingai dingo iš radarų virš Indonezijos Sumatros salos, kai skrido iš tos šalies sostinės Džakartos į kaimyninį Singapūrą.

Ekspertai, remdamiesi radaro parodymais, nustatė, kad lėktuvas tarsi kulka smigo į žemę. Jiems ilgai nesisekė suprasti, koks gedimas galėjo sukelti tokį staigų aukščio praradimą. Galiausiai Amerikos ir Indonezijos ekspertai, atlikę juodųjų dėžių analizę, atkreipė dėmesį į tai, kad lainerį į žemę galėjo sąmoningai nukreipti kapitonas Tsu Way Mingas. Nustatyta, kad kapitoną slėgė rimtos finansinės problemos, kurias sukėlė finansų krizė Azijos rinkose. Kai pirmasis lainerio pilotas išėjo iš kabinos, kapitonas užsibarikadavo joje ir nukreipė orlaivį į žemę.

Tiesa, Indonezijos teisėsaugos struktūros šios aviacijos saugumo ekspertų išvados taip ir nepripažino, bet jos tebuvo paviešintos Amerikoje.

Paslaptis tebegaubia pernai dingusio "Malaysian Airlines" lainerio, skridusio iš šios šalies sostinės Kvala Lumpūro į Kinijos sostinę Pekiną, likimą.

Ekspertai labai abejoja, kad vienas iš pažangiausių pasaulio lėktuvų "Boeing 777-200ER" galėjo sugesti ore. Tą versiją jie grindžia tuo, kad lainerio varikliai dėl specialios "Boeing" kompanijos įdiegtos jų veikimą prižiūrinčios sistemos net kelias valandas po to, kai lėktuvas prarado ryšį su dispečeriais ir dingo iš radarų, tebesiuntė signalus į žemę. Vadinasi, lėktuvas buvo ore ir jis buvo sveikas.

Šiais metais Indijos vandenyne buvo rastos kai kurios dingusio orlaivio nuolaužos ir tai tik patvirtino ekspertų keltą versiją, kad laineris smarkiai nukrypo nuo kurso ir skrido nežinoma kryptimi.

Nepaisant to, niekas iki šiol negali pasakyti, nei kur tiksliai jis nukrito (ko gero, išsekus degalų atsargoms), nei kas įvyko lėktuvo viduje, kad įgula prarado lainerio kontrolę. Viena iš versijų – teroro aktas, esą laineris buvo užimtas. Tačiau pilotai, kas tikėtina, būtų į tai sureagavę ir pasiuntę kokį nors signalą. Kita versija – lėktuvo įgulai ar keleiviams galėjo kilti kokių nors sveikatos problemų, kurias, pavyzdžiui, sukėlė vadinamasis deguonies badas ir dėl to jie galėjo prarasti sąmonę ar numirti skrydžio metu.

Vis dėlto nė vienos iš versijų neįmanoma nei paneigti, nei patvirtinti. Mat ekspertai nerado lainerio juodųjų dėžių, kuriose fiksuojami ne tik skrydžio parametrai – lėktuvo aukštis, greitis, kursas ir kt., bet ir garsai iš pilotų kabinos.

Tai, kad ir patys moderniausi pasaulio lėktuvai gali nukristi, įrodė "Air France" lėktuvo "Airbus A330" katastrofa Atlanto vandenyne 2009 m.

Dėl to, kas galėjo nutikti šiam lėktuvui, buvo įvairių spėlionių. Ekspertams į visus klausimus pavyko atsakyti tik tuomet, kai jie po ilgai trukusių paieškų surado Atlanto vandenyno dugne "Airbus A330" juodąsias dėžes.

Nustatyta, kad katastrofą sukėlė dėl greičio daviklių apledėjimo išsijungęs autopilotas, po to pilotai paprasčiausiai nesugebėjo suvaldyti itin modernaus lainerio. Antrasis pilotas, kitaip nei reikalaujama instrukcijose, sumažėjus greičiui, kėlė lėktuvo priekį, o kapitoną pakeitęs trečiasis pilotas jį leido, kad lėktuvo greitis padidėtų, – tokia yra įprasta praktika.

Šis nesusikalbėjimas tarp dviejų pilotų lėmė, kad lėktuvas ėmė netekti greičio, po to smigo į vandenį. Paskutinę minutę į kabiną įžengęs kapitonas susigaudė, kas vyksta, tačiau jam pritrūko laiko, kad išvengtų blogiausio.

Kritinis gedimas

Lėktuvų gedimai – gana retas reiškinys, ypač jiems skrendant kreiseriniu greičiu, bet jų pasitaiko. Ir padariniai gali būti tragiški.

1989 m. "United Airlines" įgulai teko susidurti su itin komplikuotu gedimu, kuris įvyko laineriui "McDonnell Douglas DC-10" skrendant iš Denverio į Čikagą.

Netikėtai sugedo vienas iš trijų lėktuvo variklių. Šio tipo lėktuvas gali skristi ir be vieno iš variklių ar net sugedus dviem iš jų, tačiau laineris tapo visiškai nevaldomas. Taip nutiko dėl to, kad detalės, atskilusios nuo pažeisto trečiojo variklio, esančio ties lėktuvo uodega, pažeidė hidraulines lėktuvo sistemas, dėl to pilotai visiškai parado orlaivio kontrolę. Įgula pabandė tūpti avariniu būdu, o lėktuvo kontrolei naudojo du likusius variklius.  Didindami ir mažindami jų galią, pilotai sugebėjo pasiekti oro uostą ir nusileisti iki tūpimo aukščio. Vis dėlto nusileidimas nebuvo sklandus. Lėktuvas dėl per didelio greičio nepataikė ant tako ir leisdamasis vertėsi.

Nepaisant tragiškos pabaigos, iš 296 keleivių gyvi liko 185, tarp jų – įgulos nariai.

Tyrėjai vėliau nustatė, kad variklio sprogimą, kuris pažeidė orlaivio kontrolės sistemas, sukėlė nusidėvėjęs metalas.

Tiesa, žalos lėktuvui gali padaryti ir klaidingi pilotų veiksmai. Netrukus po Rugsėjo 11-osios atakų kildamas iš Niujorko Johno F.Kennedy tarptautinio oro uosto Kvinso saloje nukrito "American Airlines" "Airbus A300-600".

Iš pradžių manyta, kad katastrofą vėl sukėlė teroristai, vėliau nustatyta, kad nelaimę lėmė antrasis pilotas, sugadinęs lėktuvo vairą, turbulencijos sąlygomis pernelyg jį sukiodamas. Pasak ekspertų, "American Airlines" lainerio įgula neįvertino atstumo iki kito lėktuvo, kuris pakilo prieš juos, ir dėl to įskrido į oro sūkurius, kuriuos sukėlė "Japan Airlines" "Boeing 747-400". Bandydamas išvengti turbulencijos, antrasis pilotas ėmė smarkiai sukioti lainerio vairą, nes taip buvo mokytas treniruodamasis su simuliatoriumi. Galiausiai, neatlaikęs  apkrovų, gerokai viršijančių leistiną normą, vairas atitrūko. Per katastrofą žuvo 260 žmonių, buvusių lėktuve.

Tai antra pagal aukų skaičių nelaimė Jungtinėse Valstijose, po taip pat "American Airlines" lėktuvo katastrofos Čikagoje, kuri įvyko 1979 m. Tąsyk nelaimę sukėlė lėktuvų apžiūrą atliekančių "American Airlines" technikų veiksmai. Ekspertai po nelaimės nustatė, kad "McDonnell Douglas DC10" nebuvo tinkamai remontuojamas, todėl pakilimo metu nuo jo korpuso atsikabino vienas iš variklių.

Ekspertai pastebėjo, kad, nuimant variklį planiniam remontui, "American Airlines" technikai ant žemės šiurkščiai pažeidė saugumo taisykles, naudodami šiam tikslui netinkamą keltuvą, dėl to buvo pažeistos variklį prie sparno laikančios detalės.

Galiausiai atsikabinęs pakilimo metu variklis dar sugadino ir hidraulinę lėktuvo sistemą, todėl pilotai nesugebėjo jo suvaldyti ir jis netrukus po pakilimo pasviro į dešinę bei rėžėsi į vieną iš oro uosto angarų. Per incidentą žuvo 258 keleiviai ir trylika įgulos narių.

Didžiausia aviakatastrofa

Didžiausia pagal aukų skaičių aviacijos katastrofa įvyko Tenerifėje 1977 m. kovą. Tada ant pakilimo tako susidūrė du tuo metu didžiausi pasaulyje keleiviniai lėktuvai "Boeing 747".

Incidentą lėmė kelios nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Viena iš jų – sprogimas pagrindiniame Kanarų salų Gran Kanarijos oro uoste, dėl to tas oro uostas buvo uždarytas. Visi atskrendantys į salas lėktuvai, tarp jų Amerikos "Pan Am" ir Nyderlandų KLM oro linijų "Boeing 747" laineriai, buvo nukreipti į mažytį Los Rodeo oro uostą.

Kadangi oro uoste vos tilpo tiek lėktuvų, Los Rodeo dispečeriai nusprendė panaudoti pagrindinį pakilimo taką kaip kelią, kuriuo lėktuvai pasieks vietą, iš kuriuos kyla.

KLM laineris saugiai nusigavo iki starto vietos, bet tuo metu oro uostą apgaubė tiršta migla. Laukdamas dispečerių leidimo kilti, KLM įgulos vadas neįvertino pavojaus, kad ant pakilimo tako gali būti kitas lėktuvas, kuris turėjo pakilti po jo. Kadangi matomumas buvo suprastėjęs, jis turėjo pasikliauti tarpusavio komunikacija tarp kito orlaivio įgulos ir dispečerių. "Pan Am" laineris dar nebuvo nusigavęs iki trečiojo išvažiavimo kelio iš pakilimo tako, į kurį jiems liepė įvažiuoti dispečeriai, taigi tebebuvo ant pakilimo tako. Tai jis patvirtino dispečeriams, tačiau dėl sutrikusio radijo ryšio šio įspėjimo neišgirdo KLM įgula.

Dispečeriai olandų orlaiviui kilti nebuvo davę leidimo, tačiau tai pasakė gana neaiškiai, tad KLM lainerio įgulos vadas suvokė situaciją kitaip ir ėmė judėti pakilimo taku. Jis tik paskutinę minutę pamatė priešais save "Pan Am" "Boeing 747", bandė staigiai kilti – lėktuvo uodega užkabino pakilimo taką ir susidūrimo nebuvo išvengta.

Dviejų didžiulių lėktuvų susidūrimas baigėsi tragiškai. Iš viso šios nelaimės metu žuvo 583 žmonės, daugiausia skridę KLM lėktuvu. Iš "Pan Am" lėktuvo išsigelbėjo tik 61 žmogus, tarp jų – įgulos nariai.

Oro uostų įranga

Labai panašus incidentas įvyko Italijos didmiesčio Milano "Linate" oro uoste.

Čia 2001 m. ant pakilimo tako susidūrė Skandinavijos oro linijų SAS lėktuvas "McDonnell Douglas MD-87" ir mažytis "Cessna Citation CJ2" lėktuvėlis. Pagal aukų skaičių tai pati didžiausia nelaimė per Italijos aviacijos istoriją.

Katastrofa įvyko dėl to, kad "Linate" oro uosto dispečeriai nepastebėjo "Cessna Citation CJ2" įgulos manevrų oro uoste dėl tiršto rūko.

Problema, kad oro uoste nebuvo vadinamojo žemės radaro, kuris, esant blogam matomumui, leistų dispečeriams matyti lėktuvus, kurie manevruoja oro uoste. Tad kontrolės bokšte dirbantys žmonės galėjo pasikliauti tik savo akimis arba lėktuvų pilotų pateikta informacija.

"Cessna Citation CJ2" pilotas buvo įsitikinęs, kad juda tinkama linkme ir nenutuokė, kad pavojingai artėja link pakilimo tako, kuriuo jau riedėjo SAS lėktuvas. Taip nutiko dėl to, kad oro uosto keliai, kuriais turi judėti lėktuvai, nebuvo aiškiai pažymėti. Tad "Cessna" pilotas nukreipė savo lėktuvą priešingą pusę, nei jam buvo nurodžiusi kontrolė.

Maža to, vėliau nustatyta, kad "Linate" oro uoste tinkamai neveikė ir įspėjamoji sistema, kuri turėtų apsaugoti nuo to, kad   pašaliniai lėktuvai negalėtų įvažiuoti į pakilimo taką. Tokia sistema paprastai įrengiama prieš kiekvieną sankryžą su pagrindiniu kilimo ir tūpimo keliu, siekiant išvengti lėktuvų susidūrimo.

Viskas baigėsi tuo, kad SAS lėktuvas susidūrė su "Cessna". Nelaimės metu žuvo 118 žmonių.

Didžiausios aviakatastrofos pagal aukų skaičių

1. Tenerifės katastrofa (1977 m. kovo 27 d.) – 583 aukos.

2. "Japan Airlines" 123 reisas (1985 m. rugpjūčio 12 d.) – 520 aukų.

3. "Saudi Arabia" ir "Kazakhstan Airlines" susidūrimas Indijoje (1996 lapkričio 12 d.) – 349 aukos.

4. "Turkish Airlines" 981 reiso katastrofa Prancūzijoje (1974 m. kovo 3 d.) – 346 aukos.

5. "Air India" 182 reiso nelaimė virš Atlanto vandenyno (1985 m. birželio 23 d.) – 329 aukos.

6. "Saudia" 163 reiso katastrofa Rijade (1980 m. rugpjūčio 19 d.) – 301 auka.

7. "Malaysia Airlines" katastrofa Ukrainoje (2014 m. liepos 17 d.) – 298 aukos.

8. "Iran Air" katastrofa virš Hormūzo sąsiaurio (1988 m. liepos 3 d.) – 290 aukų.

9. Irano kariuomenės lėktuvo "IL-76" nelaimė (2003 m. vasario 19 d.) – 275 aukos.

10. "American Airlines" 191 reiso katastrofa (1979 m. gegužės 25 d.) – 273 aukos.

11. "Pan Am" 103 reiso sprogimas virš Lokerbio (1988 m. gruodžio 21 d.) – 270 aukų.

12. "Korean Air Lines" 007 reiso katastrofa virš Japonijos jūros (1983 m. rugsėjo 1 d.) – 269 aukos.

13. "American Airlines" 587 reiso katastrofa virš Niujorko Kvinso rajono (2001 m. lapkričio 12 d.) – 265 aukos.

Nelaimės priežastis – išsihermetinimas?

Rusijos specialistai mano, kad "Airbus A321" lėktuvas, patyręs katastrofą Egipto Sinajaus pusiasalyje, danguje subyrėjo dėl sprogimą sukėlusio korpuso išsihermetinimo. Toks įvykis jau buvo nutikęs 1985 m. "Japan Airlines" lėktuvas "Boeing 747SR", skridęs iš Tokijo į Osaką, patyrė panašų incidentą. Jis sudužo kalnuotoje vietovėje už 100 km nuo Tokijo. Tai antroji didžiausia aviakatastrofa per pasaulio istoriją, nusinešusi 520 žmonių gyvybę. Ekspertai vėliau nustatė, kad korpuso pažeidimas atsirado dėl prieš septynerius metus nekokybiškai atlikto lainerio remonto.