Dar visai neseniai Meksikos ekonomika merdėjo, šalyje siautėjo narkotikų gaujos. Dabar į Meksiką vis dažniau dairosi užsienio investuotojai, emigracija – mažiausia per pastaruosius 40 metų. Pokyčiai šalyje daugiausia siejami ir su prieš metus į valdžią atėjusio prezidento Enrique Pena Nieto reformomis, kurios jau dabar vertinamos, kaip ambicingiausios istorijoje.

Prieš ateidamas į valdžią, 47 metų prezidentas E. P. Nieto žadėjo pakeisti valstybės valdomą energetikos sektorių, mokesčių sistemą ir sustabdyti narkotikų karų žiaurumus. Per metus jis jau įvykdė keturias reformas – švietimo, energetikos, politinę ir mokesčių.

Klausimų kelia leidimas užsieniečiams išgauti naftą

Praėjus metams pastebima, kad tarptautinės ekonominės jėgos atsisuko į Meksiką. Užsienio kompanijos vis dažniau renkasi investuoti į Lotynų Amerikos šalį, o ne, pavyzdžiui, į Kiniją. Meksika sudaro vis daugiau tarptautinių verslo sutarčių, o eksportuoja daugiau prekių negu visos kitos Lotynų Amerikos šalys kartu sudėjus. Meksikos sostinėje Meksike gyvenantis teisininkas Santiago Escamilla sako, kad, nors verslo pasaulis ir sveikina augančią šalies ekonomiką ir netgi laukia sprogimo, pokyčių, kurie keistų eilinių meksikiečių gyvenimą, dar reikės laukti ilgai.

„Darbo jėga čia labai pigi, todėl daug užsienio šalių kompanijų atsisuka į Meksiką. Pavyzdžiui, dabar Kinijoje kyla atlyginimai, o mūsų šalyje ne. Palyginti su Kinijos darbininkais, meksikiečių darbininkų klasės įgūdžiai geresni. Taigi užsienio šalių investuotojai Meksiką mato kaip gardų kąsnį. Nemanau, kad ekonomika pastebimai augs, tikriausiai daugiausia laimės tik stambūs verslininkai“, – kalba S. Escamilla.

Tarptautinių kompanijų dėmesį Meksika patraukė ir tuo, kad po 80 metų pertraukos šalies naftos pramonė vėl atsivėrė užsienio investuotojams. 1938 m. tuometinis prezidentas Lazaro Cardenas, nusprendė nacionalizuoti naftos verslą, nes esą JAV ir Didžioji Britanija diktavo meksikiečiams nepalankias taisykles. Po šio įvykio Kovo 18-oji švenčiama kaip valstybinė diena.

Tačiau dabartinė valdžia tvirtina, kad valstybinis naftos verslo modelis, pasikeitus tarptautinės rinkos sąlygoms, paseno, o per pastaruosius dešimtmečius šalis, pagal naftos išteklius pasaulyje esanti vienuoliktoje vietoje, tapo nekonkurencinga. Nors visuomenė labai priešinosi, konstitucijos straipsnis buvo pakeistas. Pagal naują tvarką užsienio įmonėms leidžiama žvalgyti naftą ir išgauti jos žaliavą. Dabar tik kuriami užsienio įmonių darbo veiklą reguliuojantys įstatymai. Prezidentas E. P. Nieto pabrėžia, kad ir dabar nafta priklauso Meksikos žmonėms.

„Sakoma, kad ši reforma atneš daugiau pajamų valstybei, bus sukuriama daugiau darbo vietų. Mūsų žiniasklaidoje rašoma, kad naftos reforma tarsi išgydys vėžį, padarys stebuklus, – pastebi Tulukos mieste gyvenantis sociologijos mokslų daktaras Francisco Javieras Floresas Cruzas. – Taip, dėl naujos tvarkos bus sukuriama naujų darbo vietų, tačiau Meksikoje veikia monopoliai, taigi mes vis tiek daug mokėsime už nekokias paslaugas.“

Švietimo reforma pačios sistemos netobulina

Dar viena reforma, sukėlusi ne mažiau protestų, – iš esmės pertvarkyta švietimo sistema. Prieš tai mokytojo darbas buvo paveldimas ar net nusiperkamas. Oficialiai teigiama, kad reforma buvo siekiama patobulinti švietimo sistemą. Pirmiausia buvo keičiama daugelis darbuotojų. Tai padaryta siekiant susilpninti mokytojų sąjunga, kuri Meksikoje labai stipri, tačiau, kaip viešai kalbama, labai korumpuota. Buvo sulaikytas mokytojų sąjungos vadas, apkaltintas išvaistęs milijonines sumas.

Sociologas F. J. F. Cruzas pabrėžia, kad reforma turėjo ir blogų pasekmių: „Meksikoje bent jau pagrindinis išsilavinimas buvo nemokamas. Pakeitus konstituciją, valdžia nebemokės už mokyklų elektrą, vandenį – tai turės daryti tėvai.“ Sociologo teigimu, yra kelios protestuotojų grupės. Mokytojai, kurie nenori prarasti darbo, tėvai, kurie nenori mokėti naujų mokesčių, ir juos palaikantys gyventojai. Taip pat žmonės nepatenkinti, kad vadinamoji švietimo reforma iš esmės netobulina paties švietimo. Nesprendžiama, kaip pagerinti mokytojų įgūdžius ar suteikti vaikams geriausias priemones.

Meksikos sostinėje dirbantis žurnalistas Jesus Garcia sako, kad visos reformos, daugelyje sričių padidinti mokesčiai ir maisto produktų kainos nekeičia šalyje itin didelės skurdo problemos. „Manau, šios reformos reikalingos šalies ekonomikai, bet abejoju, kad jos palies visus gyventojus. Paskutiniais duomenimis, Meksikoje daugiau nei pusė žmonių gyvena skurde. Maždaug 60 mln. gyventojų labai neturtingi. Tai labai daug. Jie neturi, kur gyventi, neišgali normaliai pavalgyti, neturi galimybių siekti išsilavinimo. Per dieną jie pragyvena už mažiau nei vieną dolerį“, – pasakoja jis.

J. Garcia įsitikinimu, jei valstybėje yra tokia situacija, negalima sakyti, kad reformomis siekiama tikrų pokyčių. Tik kai pasikeis pačių neturtingiausių žmonių gyvenimas, bus galima teigti, kad Meksikoje įvyko tikras pokytis.

Nuolat kalbama apie kovą su korupcija ir šokoladu

Prezidentas E. P. Nieto ėmėsi gerinti gyventojų sveikatą ir su Sveikatos ministerija parengė programą, kaip tautą, suvartojančią daugiausia cukraus pasaulyje, padaryti sveikesnę ir lieknesnę. Šiuo metu septyni iš dešimties suaugusiųjų Meksikoje turi antsvorio arba yra nutukę, tokių yra beveik trečdalis visų vaikų. Nutarta apmokestinti visą nesveiką maistą, tarp jų ir šokoladą, kurį pasauliui ir „padovanojo“ actekai.

Tačiau pačius meksikiečius labiausiai jaudina ne per didelis jų svoris, o nemažėjantys narkotikų karai ir įsišaknijusi korupcija. Kovoti su šiomis problemomis prezidentas užsibrėžė kadencijos pradžioje ir netgi buvo užsiminęs apie nepriklausomos antikorupcinės komisijos tarnybos įkūrimą. Kol kas svarbesnių veiksmų šiais klausimais dar laukiama.

Prezidentas daugeliui šalies gyventojų kelia nepasitikėjimą ne tik dėl naftos reformos. E. P. Nieto priklauso Institucinei revoliucinei partijai, kuri be pertraukos šalį valdė 70 metų iki 2000 m. ir liūdnai pagarsėjo dėl didelės korupcijos, lėšų švaistymo bei šalies įstūmimo į krizę.

Teisininkas S. Escamilla sako, kad Meksikos valdžia visada buvo korumpuota, o ši problema dar didesnė nei narkotikų karteliai. „Institucinė revoliucinė partija į valdžią grįžo su šūkiu, kad tai – naujai atgimstanti partija, įsisenėjusi neigiama praktika bus pašalinta, o jauni žmonės atneš šaliai permainų. Matome, kad valdančioji partija labai gerai dirba viešųjų ryšių srityje, stengiamasi sukurti vaizdą, kad viskas keičiasi į gera, bet korupcija nemažėja“, – teigia jis.

Prieš E. P. Nieto ateinat į valdžią, sako teisininkas, buvo išsiaiškinta, kad vienos valstijos valdytojas neteisėtai pasisavino milijonus pesų, bet niekas nesiėmė jokių veiksmų. Revoliucinei partijai laimėjus rinkimuose, visa istorija buvo pamiršta.

„Ši valdžia stengiasi kovoti su korupcija ir prisigrobusiais valdininkais. Tačiau turime palaukti bent metus, kad galėtume spręsti, ar kova veiksminga ir ar patys valdžios atstovai nėra korumpuoti“, – mano J. Garcia.

Narkotikų karteliai meksikiečiams kelia pagarbą

Smunkantys prezidento E. P. Nieto reitingai pagerėjo, kai prieš porą savaičių buvo sučiuptas ieškomiausias narkomafijos bosas Joaquinas Guzmanas, pravarde El Chapo. Bendros JAV ir Meksikos saugumo pajėgos nusikaltėlio ieškojo 13 metų, bet, padedant korumpuotai policijai ir valdžiai bei jam ištikimoms bendruomenėms, J. Guzmanas vis tiek sugebėjo valdyti vieną galingiausių Meksikos narkotikų kartelių Sinaloa.

Šalyje ne vienam iškilo klausimas, kaip pavyko sučiupti nusikaltėlį vos per vienus prezidentavimo metus, nors to nepavyko padaryti šalies vadovo pirmtakams. Buvęs JAV tarnybos, kovojančios su narkotikų karteliais, vadas pareiškė, kad turėjo įvykti kažkas svarbaus valdžios ir kartelių susitarimuose dėl El Chapo sugavimo, nes šios dvi jėgos visą laiką palaikė ryšius. Anot jo, seniai žinoma, kad narkotikų karteliai remia politikus rinkimuose.

Teisininko S. Escamilla nuomone, yra dalykų, su kuriais Meksika tiesiog išmoko gyventi. Pavyzdžiui, daugelyje šiaurinių valstijų gyventojai į narkotikų kartelius žiūri pagarbiai, nes šie kuria parkus, stato mokyklas. Daugybė bendruomenių remia narkotikų vadus, ir valdžia tai žino. „Narkotikų karteliai, grasindami smurtu, iš daugelio verslininkų reikalauja pinigų. Valdžia bando imtis veiksmų, bet jie nepadeda. Visa tai pradėjome suvokti kaip įprastą tvarką. Nors suprantame, kad tai nenormalu ir stengiamės su tuo kovoti, tai tapo mūsų ir šalies gyvenimo dalimi“, – sako S. Escamilla.

Per pastaruosius šešerius metus narkotikų karuose žuvo apie 70 tūkst. meksikiečių, dar 10 tūkst. dingę be žinios. Meksika pirmauja pasaulyje pagal dingusių žmonių skaičių, ir tik du procentai visų nusikaltimų pasibaigė nuosprendžio paskelbimu teisme.

Anot žurnalistės Anabel Hernandez, rašančios apie narkotikų mafiją, gangsterio El Chapo sugavimas padėties šalyje nepakeis. Kitas Sinaloa kartelio lyderis Ismaelis Zambada jau pasirengęs perimti vado postą. Be to, stiprėja naujos narkotikų kontrabandos grupuotės. Dabar, anot jos, reikia imtis tikrų veiksmų: įšaldyti su karteliu susijusių asmenų sąskaitas, nubausti korumpuotus policininkus, padedančius veikti mafijoms.

Narkotikų verslą ypač skatina JAV

Žurnalistas J. Garcia sako, kad padėtis sudėtinga tik kai kuriose valstijose ir netiesa, jog narkotikų karai apėmę visą šalį: „Taip, narkotikų karų ir kontrabandos problema egzistuoja, bet karteliai veikia tik tam tikrose valstijose. Šiuo metu galime kalbėti apie vieną valstiją šiaurėje, kitą centrinėje Meksikoje ir dar vieną vakarinėje dalyje.“

Jis teigia, kad dabar vyksta intensyvios kovos, nes valdžia nusprendė pakeisti esamą situaciją. Kalbama, kad ankstesnės valdžios turėjo susitarimų su narkotikų su karteliais, o dabartinė jokių sandorių nesudarė, todėl kyla didelių susidūrimų. „Manau, ši valdžia stengiasi išspręsti narkotikų problemą, bet armijos ir gangsterių susidūrimai nėra tikslingi ir tik reikalauja daug gyvybių. Nemanau, kad padėtis pagerės per artimiausius dvejus trejus metus“, – svarsto žurnalistas.

J. Garcia žodžiais, kova labai sudėtinga, nes šalies kaimynė JAV yra didžiausia narkotikų, pagaminamų Meksikoje ir Kolumbijoje, vartotoja. Vis dėlto ši problema opi tik kai kuriuose valstijose, o ne visoje šalyje. Pavyzdžiui, sostinėje, Meksiko mieste, labai ramu, galima saugiai keliauti ir po kitas valstijas.

Aptardamas 2013 m., prezidentas E. P. Nieto sakė, kad Meksika išdrįso pakilti nuo žemės skrydžiui. Dabar žmonės laukia kitų prezidento ir jo komandos narių pokyčių skrydžio metu. Vieni kritikuoja valdžios veiksmus, kiti mano kad prezidentas gelbėja šalį.

„Šie žmonės galvoja, kad valdžia imasi reikalingų veiksmų. Aš jų nekaltinu – kiekvieną dieną per televiziją jie mato valdžios pranešimus, kad reformos yra tai, ko dabar reikia šaliai. Vėliau transliuojami interviu su ekspertais, kurie kalba tai, ko nori valdžia“, – neslepia sociologijos mokslų daktaras F. J. F. Cruzas.

Vis dėlto, sociologo teigimu, didelė dalis gyventojų, dažniausiai turinčių aukštąjį išsilavinimą, žmones nukreipia į informacijos šaltinius, teigiančius, kad galbūt šios reformos ir turės kažkokios naudos, bet jos ne tokios geros, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.