Vienas 6,0 balo smūgis ketvirtadienį apie 22 val. vietos (penktadienį 6 val. Lietuvos) laiku užregistruotas prie Ekvadoro šiaurės vakarinės pakrantės, nurodė JAV Geologijos tarnyba (USGS).

Vėliau, penktadienio rytą, užfiksuota silpnesnių (4–5,2 balo) pakartotinių smūgių, paskelbė Ekvadoro geofizikos institutas.

Tie smūgiai buvo juntami Manabio provincijoje, labiausiai paveiktoje praėjusią savaitę Ekvadorą supurčiusio 7,8 balo drebėjimo, taip pat Esmeraldaso ir Rioso provincijose, Santo Domingo ir Gvajakilio miestuose bei sostinėje Kite.

Tačiau pranešimų apie naujas aukas arba sugriovimus kol kas nebuvo.

Vienas stalius, atsisakęs viešinti savo vardą, buvo tarp daugybės žmonių, mėginančių iškeliauti, susirinkus kai kuriuos daiktus iš sugriautų namų, nors keliai buvo smarkiai apgadinti.

„Kam pasilikti? – klausė ašarojantis vyras. – Mano žmona žuvo. Čia nieko mano nebeliko.“

Ekvadoro pareigūnai sakė, kad nuo praėjusį šeštadienį įvykusio žemės drebėjimo buvo per 700 pakartotinių smūgių. Tas žemės drebėjimas buvo didžiausias Lotynų Amerikoje nuo smogusio 2010 metais Haičiui, kur žuvo 200–250 tūkst. žmonių.

Naujausi oficialūs duomenys rodo, kad Ekvadore per balandžio 16-ąją smogusį žemės drebėjimą žuvo 602 žmonės, dar 130 iki šiol nerasti.

Dar 12 492 buvo sužeisti, ir per 26 tūkst. liko be pastogės.

Žemės drebėjimas sugriovė daugiau negu 7 tūkst. pastatų, dar per 2,7 tūkst. apgadino.

Jungtinės Tautos penktadienį pažadėjo per ateinančius metus Ekvadorui skirti 72,7 mln. JAV dolerių pagalbos, bet šaliai, kurioje ši stichinė nelaimė paveikė apie 350 tūkst. žmonių, reikėtų maždaug dvigubai daugiau.

Humanitarinės organizacijos perspėjo, kad šaliai iškilo naujų didelių grėsmių, kai daugybė pabėgėlių apsistojo vietovėse, kuriose knibžda ligas platinančių uodų ir stinga švaraus geriamojo vandens.

Elektros ir vandens tiekimas atkuriamas lėtai.

Daugelis verslo įmonių paveiktoje teritorijoje sustabdė veiklą, baimindamosi plėšikautojų, todėl žmonėms dar sunkiau gauti maisto ir kitų būtiniausių dalykų.

Po žemės drebėjimo vaizdingi Ekvadoro Ramiojo vandenyno pakrantės kurortiniai miesteliai tapo panašūs į karo zoną.

Iš griuvėsių, kuriuose toliau darbavosi gelbėtojai, sklindantis yrančių palaikų kvapas dar labiau sustiprėjo, kepinant atogrąžų kaitrai.

Ši katastrofa skaudžiai smogė Ekvadoro ekonomikai, anksčiau nukentėjusiai nuo pasaulinio naftos kainų nuosmukio.

Prezidentas Rafaelis Correa (Rafaelis Korėja) paskelbė virtinę drastiškų ekonominių priemonių savo kreipimesi į tautą trečiadienį. Pasak jo, šaliai reikia surinkti apie 3 mlrd. JAV dolerių – „2–3 proc. bendrojo vidaus produkto“ nusiaubto regiono atstatymui.

Be kita ko, bus laikinai įvestas papildomas pajamų mokestis, atitinkantis vienos dienos atlyginimą per mėnesį, taip pat vienkartinė rinkliava už komunalines paslaugas. Turtingi ekvadoriečiai, kurių kapitalas yra didesnis negu 1 mln. dolerių, taip pat turės atrėžti daugiau negu 0,9 proc. nuo savo turto.

Vis dėlto netgi tokių priemonių nepakaks, nes nacionalinė mokesčių inspekcija apskaičiavo, kad šios pajamos sudarys „daugiausiai 1 mlrd. JAV dolerių“.

Pasaulio bankas sutiko paskolinti Ekvadorui 150 mln. dolerių, prisidėdamas prie pastangų padėti nukentėjusiai šaliai.

„Daugiau išgyvenusių nebėra“

Pasak pareigūnų, po griuvėsiais rasta iš viso 113 gyvų likusių žmonių, bet beveik neliko vilčių, kad jų bus rasta daugiau.

Mantos uostamiestyje jauna gydytoja Andrea Figueroa (Andrėja Figuroja), atskridusi iš Meksikos su gelbėtojų grupe, kartu su savo brigada nuo pirmadienio naršė griuvėsius, padedama specialiai dresuoto šuns ir naudodama specialų jutiklį, leidžiantį aptikti gyvybės ženklų.

„Čia daugiau išgyvenusių nebėra“, – sakė, ji, laipiodama ant vienos ūkinių prekių parduotuvės griuvėsių.

Ugniagesių brigados vadas Eberas Arroyo (Eberas Arojas), atvykęs iš Ekvadoro sostinės Kito, sutiko su šia nuomone.

„Šiuo metu rūpinamės yrančiais palaikais“, – aiškino jis.

Pirminis žemės drebėjimas sukėlė žmonėms stiprią psichologinę traumą, o šimtai pakartotinių smūgių tik dar labiau juos prislegia, sakė katalikų kunigas Ivanas Onofre (Ivanas Onofrė) Tasastės miestelyje netoli smarkiai sugriauto Pedernaleso miesto.

„Žmonės nervingi, sutrikę, laukiantys kažko dar blogiau, galvodami, kad galingiausias (požeminis smūgis) dar tik bus. Jie paveikti psichologiškai“, – aiškino dvasininkas.