Įvyko susišaudymas tarp savigynos būrių ir „Berkut“

Brovarų kelyje įvyko susirėmimas  tarp savigynos būrių ir „Berkut“, apie 22 val. 30 min. praneša lb.ua. Vienam protestuotojui buvo peršauta koja, taip pat buvo sužeistas ir vienas berkutininkas.

V. Klyčko atsiprašė, kad spaudė ranką V. Janukovyčiui.

Protestuotojai į aikštę atvarė iš milicijos perimtus du vandens patrankų automobilius. Aikštėje taip pat suręsta katapulta.

Protestuotojai nepatenkinti

LRT korespondentas Giedrius Vitkauskas tiesioginėje transliacijoje iš Maidano pranešė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 80, tikėtina, kad jų dar daugės. Žinias iš Rados – apie priimtus įstatymus, J. Tymošenko atveriamus kelius į laisvę ir kt. – susirinkusi minia sutiko santūriai. Žmonės sako, kad to neužtenka – jie nesitrauks iš Maidano ir protestuos toliau, kol V. Janukovyčius nepasitrauks. Mitinguojantys pabrėžia, kad net ir to nebus gana, nes reikia bausti ne tik šalies vadovą, bet ir visus atsakingus asmenis, kurie davė leidimą šaudyti į žmones ir kitaip prisidėjo prie kruvinų įvykių Ukrainoje.

Atsistatydina V. Janukovyčiaus patarėjai

Prezidento V. Janukovyčiaus patarėjai – Irina Akimova ir Vitalijus Gramotnevas – parašė atsistatydinimo pareiškimus, praneša lb.ua.

Pranešama, kad sulaikytas snaiperis, kuris šaudė į abi puses. Pagal pirminius pranešimus, sulaikytasis snaiperis nėra susijęs nė su viena Ukrainos jėgos struktūra.

Ukrainos parlamentas nuo pareigų nušalino vidaus reikalų ministrą V. Zacharčenką

„Pravyj sektor“ žada tęsti kovą su valdžia

Radikalusis judėjimas „Pravyj sektor“ („Dešinysis sektorius“) penktadienį pareiškė nepasitikįs prezidento Viktoro Janukovyčiaus pareiškimais ir ketinąs tęsti kovą su dabartine valdžia.

Šio judėjimo lyderis Dmytro Jarošas savo paskyroje socialiniame tinkle „Vkontakte“ parašė, kad „Dešinysis sektorius“ V.Janukovyčiaus pareiškimus apie grįžimą prie 2004-ųjų konstitucijos ir pirmalaikių prezidento rinkimų skelbimą laiko „akių dūmimu“.

Anot D.Jarošo, prezidento pareiškime nekalbama apie atsistatydinimą ir Aukščiausiosios Rados paleidimą; parlamentą šis judėjimas laiko kaltu dėl visiško neveiklumo vidaus konflikto eskalavimo laikotarpiu.

Taip pat nieko nesakoma apie jėgos struktūrų vadovų, kaltų dėl žmonių žūties, nušalinimą ir nubaudimą, pažymi D.Jarošas.

„Dešinysis sektorius“ reikalauja, kad būtų paleistos dvi partijos – Regionų ir Komunistų, taip pat būtų „garantuotas visų revoliucinių veiksmų dalyvių saugumas“.

„Nacionalinė revoliucija tęsiasi“, – pareiškė D.Jarošas ir pridūrė, kad ji baigsis tik tada, kai bus visiškai nušalintas dabartinis režimas.

Parlamentas pritarė amnestijai

Ukrainos parlamentas penktadienį balsavo, kad šalis grįžtų prie 2004 metų konstitucijos, kuria ribojamos prezidento galios ir suteikiama parlamentui teisė skirti pagrindinius ministrus.

Sugrįžimui prie senosios konstitucijos pritarė 386 deputatai; iš viso Aukščiausiojoje Radoje yra 450 parlamentarų.

Kitu balsavimu parlamentarai pritarė sulaikytų protestuotojų arba asmenų, kuriems dėl pastarojo meto neramumų gresia teisinis persekiojimas, besąlygiškai amnestijai.

Tai reiškia, kad bus atsisakoma visų kaltinimų asmenims, kurie yra sulaikyti arba kuriems gresia sulaikymas dėl dalyvavimo protestuose. Šitai numatyta ES tarpininkautame susitarime tarp prezidento Viktoro Janukovyčiaus ir opozicijos lyderių.

Pasirašys sutartį

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir trys opozicijos lyderiai penktadienį prezidentūros Mėlynojoje salėje pasirašė Europos Sąjungos tarpininkautą susitarimą dėl krizės įveikimo po įnirtingų susirėmimų sostinėje Kijeve tarp protestuotojų ir milicijos.

Pasak „Reuters“ korespondento, stebėjusio šį pasirašymą, V.Janukovyčius per kelias minutes trukusią ceremoniją nesišypsojo.

Pasirašymas įvyko po to, kai V.Janukovyčius paskelbė, jog bus skelbiami pirmalaikiai rinkimai, formuojama tautos vienybės vyriausybė ir sumažinamos prezidento galios.

Nuo opozicijos susitarimą pasirašė trijų opozicinių frakcijų Aukščiausiojoje Radoje vadovai: Vitalijus Klyčko, Arsenijus Jaceniukas ir Olehas Tiahnybokas.

Akto pasirašymo liudininkais buvo ES pasiuntiniai: Lenkijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) ir Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) bei Prancūzijos URM Europos žemyno departamento vadovas Ericas Fournier (Erikas Furnjė).

Pasak naujienų agentūros „Interfax“ reporterio, O.Tiahnybokui pasiūlius, prieš pasirašymo ceremoniją tylos minute buvo pagerbti žuvusieji ketvirtadienį per susirėmimus.

Ceremoniją taip pat stebėjo Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Kliujevas, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Volodymyras Rybakas, URM vadovas Leonidas Kožara, užsienio šalių ambasadoriai.

Prezidentas V.Janukovyčius anksčiau išplatino pareiškimą, kuriame nurodoma, kad padėties sureguliavimui šalyje jis inicijuoja 2004-ųjų metų konstitucijos grąžinimą ir skelbia apie naujus prezidento rinkimus. Prezidentas taip pat paragino pradėti tautos pasitikėjimo vyriausybės formavimą.

Kaip anksčiau dieną nurodė interneto leidinys „lb.ua“, penktadienio naktį pasiektos preliminarios sutarties dokumente yra pažymima, kad per 48 val. po šio susitarimo parafavimo bus priimtas, pasirašytas ir paskelbtas specialus įstatymas, kuriuo bus atnaujintas 2004 metų konstitucijos galiojimas.

Pasirašiusieji taip pat įsipareigoja per 10 dienų suformuoti tautos vienybės koaliciją.

Konstitucinė reforma, kuria būtų subalansuoti prezidento, vyriausybės ir parlamento įgaliojimai, būtų pradėta iškart ir užbaigta 2014 metų rugsėjį.

Prezidento rinkimai būtų surengti iškart po naujos konstitucijos priėmimo ir ne vėliau kaip 2014 metų gruodį.

Be to, būtų priimti nauji rinkimų įstatymai ir paskirti nauji Centrinės rinkimų komisijos nariai.

Pastarojo meto smurto aktų tyrimas vyktų stebint valdžiai, opozicijai ir Europos Tarybai.

Valdžia ir opozicija taip pat turėtų susilaikyti nuo jėgos naudojimo, o neteisėti ginklai per 24 val. po susitarimo įsigaliojimo turėtų būti atiduoti Vidaus reikalų ministerijos organams.

Susitarimas atidėtas

Vokietijos ir Lenkijos pasiuntiniai, tarpininkaujantys dėl susitarimo užbaigti kruviną krizę Ukrainoje, kuris buvo atidėtas, penktadienį susitiks su opozicijos protestuotojais.

„Drauge su ... (Vokietijos užsienio reikalų ministrų Franku-Walteriu Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu) vykstu susitikti su Maidano aktyvistais aptarti susitarimo projekto“, - „Twitter“ parašė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).

Ukrainos valdžia tikėjosi, kad susitarimas bus pasirašytas vidurdienį (ir Lietuvos laiku), bet taip neįvyko.

F.-W.Steinmeieris vyksta į naujas derybas, sakė diplomatiniai šaltiniai.

Kaip anksčiau dieną nurodė interneto leidinys „lb.ua“, penktadienio naktį pasiektos preliminarios sutarties dokumente yra pažymima, kad per 48 val. po šio susitarimo parafavimo bus priimtas, pasirašytas ir paskelbtas specialus įstatymas, kuriuo bus atnaujintas 2004 metų konstitucijos galiojimas.

Pasirašiusieji taip pat įsipareigotų per 10 dienų suformuoti nacionalinės vienybės koaliciją.

Konstitucinė reforma, kuria būtų subalansuoti prezidento, vyriausybės ir parlamento įgaliojimai, būtų pradėta iškart ir užbaigta 2014 metų rugsėjį.

Prezidento rinkimai būtų surengti iškart po naujos konstitucijos priėmimo ir ne vėliau kaip 2014 metų gruodį.

Be to, būtų priimti nauji rinkimų įstatymai ir paskirti nauji Centrinės rinkimų komisijos nariai.

Pastarojo meto smurto aktų tyrimas vyktų stebint valdžiai, opozicijai ir Europos Tarybai.

Valdžia ir opozicija taip pat turėtų susilaikyti nuo jėgos naudojimo, o neteisėti ginklai per 24 val. po susitarimo įsigaliojimo turėtų būti atiduoti Vidaus reikalų ministerijos organams.

Atsistatydinimai armijoje

Ukrainos armijos vado pavaduotojas atsistatydino protestuodamas dėl vyriausybės bandymų įtraukti armiją į šalį krečiančių neramumų slopinimą.

„Šiandien armija yra traukiama į civilinį konfliktą, o tai gali nulemti masinę civilių gyventojų ir kareivių žūtį“, - 5-ajam televizijos kanalui sakė Generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas Jurijus Dumanskis, kurio komentarai buvo parodyti penktadienį.

„Nusprendžiau įteikti savo atsistatydinimo raštą, kad būtų išvengta eskalavimo“, - sakė jis.

Ukrainos sostinėje vyko intensyvūs protestuotojų, kurie nori prezidento Viktoro Janukovyčiaus pasitraukimo, ir saugumo pajėgų susirėmimai – dramatiška tris mėnesius trunkančių protestų eskalacija, pareikalavusi mažiausiai 77 gyvybių.

J.Dumanskio atsistatydinimas yra jau antras netikėtas, Ukrainos armiją sukrėtęs pasitraukimas – po to, kai V.Janukovyčius trečiadienį nieko neaiškindamas atleido Generalinio štabo viršininką Volodymyrą Zamaną.

Žinoma, kad V.Zamana šio mėnesio pradžioje viešai nesutiko su V.Janukovyčiumi, kai į kampą įvarytas Ukrainos lyderis pirmą kartą svarstė galimybę paskelbti nepaprastąją padėtį dėl antivyriausybinių protestų Kijeve ir kitose šalies dalyse.

Pažadėjo pirmalaikius rinkimus

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį paskelbė, kad bus surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai, taip pat pažadėjo suformuoti koalicinę vyriausybę.

Siekdamas sureguliuoti padėtį krizės apimtoje šalyje, V.Janukovyčius taip pat inicijuos grįžimą prie konstitucijos 2004 metų redakcijos.

Nori senos konstitucijos ir J. Tymošenko

Ukrainos opozicija nori, kad valdžia nedelsdama grąžintų 2004 metų konstituciją, panaikintų kriminalinius kaltinimus sulaikytiems proeuropietiškiems protestuotojams ir paleistų iš kalėjimo buvusią premjerę Juliją Tymošenko, penktadienį per parlamento sesiją sakė „Batkyvščynos“ („Tėvynės“) frakcijos lyderis Arsenijus Jaceniukas.

„2004 metų konstitucija turi būti nedelsiant grąžinta“, - sakė jis.

Vietoje amnestijos rezoliucijos, šalies parlamentas turėtų balsuoti už visų kriminalinių bylų prieš proeuropietiškus protestuotojus nutraukimą, sakė A.Jaceniukas.

„Mums reikia įstatymo, kuriuo šie žmonės būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne amnestijos įstatymo. Mes taip pat reikalaujame, kad Julija Tymošenko būtų paleista iš kalėjimo“, - sakė jis.

A.Jaceniukas taip pat paragino parlamentą priimti aktus, kuriais būtų siekiama atkurti stabilumą Ukrainoje.

„Ypač norėčiau dar kartą akcentuoti būtinybę teisti nusikaltėlius, kurie sėdėjo savo kabinetuose ir leido įsakymus pradėti šaudyti į žmones“, - sakė jis.

J.Tymošenko buvo areštuota per savo teismo procesą 2011 metų rugpjūčio 5 dieną. Kijevo Pečiorų apygardos teismas pripažino jos kaltę dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais. Kaltinimai yra susiję su jos parašu po 2009 metų dujų tiekimo kontraktu su Rusija. 2011-ujų spalio 11 dieną jai buvo skirta septynerių metų kalėjimo bausmė.

Buvusi premjerė nuo 2011 metų gruodžio bausmę atlieka kalėjime Charkove. Nuo 2012 metų gegužės 9-osios ji gydoma Charkovo 5-ojoje ligoninėje.

Pagirdo šūviai

Šūviai pasigirdo Kijevo centre netoli Nepriklausomybės aikštės, kurio įsitvirtinę tūkstančiai opozicijos protestuotojų.

Kaip pranešama, nežinomi asmenys pradėjo šaudyti į VRM vidaus pajėgų karius Instituto gatvėje, o protestuotojai mėgina prasiveržti pro policijos užtvaras prie Aukščiausiosios Rados pastato.

Vidaus reikalų ministerija kaltina opoziciją pažeidus trapias paliaubas ir apšaudžius teisėsaugos pareigūnus.

„Vidaus pajėgų kariai buvo apšaudyti Instituto gatvėje. Pranešimai apie sužeistųjų skaičių tikrinami. Buvo mėginama prasiveržti prie Aukščiausiosios Rados“, – VRM atstovas Serhijus Burlakovas sakė naujienų agentūrai „Interfax“.

Nauji šūviai pasigirdo po daugiausiai aukų pareikalavusios neramumų dienos per Ukrainos nepriklausomybės laikotarpį – tuo metu kai įstatymų leidėjai ir Europos pareigūnai mėgina rasti sprendimą šalį krečiančiai krizei.

Kilo deputatų muštynės

Ukrainos parlamente penktadienį įsiplieskė deputatų muštynės, kai Aukščiausiosios Rados pirmininkas paskelbė posėdžio pertrauką, atidėdamas debatus dėl siūlomos rezoliucijos, raginančios apriboti prezidento Viktoro Janukovyčiaus galias.

Keli deputatai apsikeitė smūgiais, kai salę kelioms minutėms apėmė sumaištis.

Parlamento pirmininkas Volodymyras Rybakas, kuris yra V.Janukovyčiaus sąjungininkas, paliko salę, tačiau dalis deputatų tęsė debatus.

Kas numatyta sutartyje?

Pagal preliminarią sutartį kurią penktadienį planuoja pasirašyti Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir opozicija, numatoma pakeisti šalies konstituciją, suformuoti koalicinę vyriausybę ir gruodį surengti pirmalaikius prezidento rinkimus, penktadienį pranešė televizija.

Sutartis, kurią, kaip nurodė prezidentūra, ketinama pasirašyti vidurdienį (12 val. Lietuvos laiku), šalis turėtų per 48 valandas grįžti prie 2004 metų konstitucijos redakcijos, o per 10 dienų - suformuoti koalicinę vyriausybę, informavo privati Ukrainos televizija "1+1".

Nusistovėjo netvirta ramybė?

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius ir opozicijos lyderiai penktadienį paryčiais baigė derybas dėl šalį krečiančios didelės politinės krizės, o protestų stovyklose Kijevo centre nusistovėjo trapi ramybė.

V.Janukovyčius, dalyvaudamas diskusijose su opozicijos lyderiais ir užsienio pareigūnais, „ketina padaryti nuolaidų, kad būtų atkurta ramybė“, naujienų agentūra „Interfax“ citavo prezidento atstovę Aną German.

Kiek vėliau prezidentūros spaudos tarnyba nurodė, kad per naktines derybas buvo pasiektas susitarimas, kaip turėtų būti sprendžiama šalį krečianti politinė krizė. Pranešime sakoma, kad ta sutartis bus pasirašyta vidurdienį vietos (ir Lietuvos) laiku, tačiau daugiau detalių nepateikiama.

Privati Ukrainos televizija "1+1" informavo, kad per derybas buvo sutarta, kad šalis turėtų per 48 valandas grįžti prie 2004 metų konstitucijos redakcijos, o per 10 dienų - suformuoti koalicinę vyriausybę. Be to, gruodį turėtų būti surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai.

Tuo tarpu palaikymas prezidentui atrodė silpnėjantis: žiniasklaida pranešė, jog armijos štabo viršininko pavaduotojas Jurijus Dumanskis atsistatydina iš pareigų, „kilus nesutarimams su politikais dėl ginkluotųjų pajėgų įtraukimo į vidinį pilietinį konfliktą“.

Vėliau ketvirtadienį Ukrainos parlamentas priėmė nutarimą, draudžiantį „antiteroristinę operaciją“, kurią grasino pradėti V.Janukovyčius, siekdamas atkurti tvarką. Visos Vidaus reikalų ministerijos pajėgos buvo paragintos grįžti į savo bazes.

Tačiau kol kas neaišku, kiek įpareigojantis bus tas nutarimas, nes jis turėtų būti vykdomas per prezidentūrą ir VRM.

Minia nesitraukia

Penktadienio rytą keli tūkstančiai protestuotojų stoviniavo Nepriklausomybės aikštėje, vadinamoje Maidanu, kur kelias ankstesnes dienas vyko įnirtingi susirėmimai su saugumo pajėgomis, pareikalavę bent 101 žmogaus gyvybių.

Jokių milicijos pareigūnų aikštėje nebesimatė, o savanoriai netrikdomai ėjo į protestų stovyklą, nešdami maistą ir kitokias atsargas.

Protestuotojai piktinasi dėl korupcijos šalyje, nepakankamos demokratijos ir braškančios ekonomikos, atsidūrusiai prie bankroto slenksčio, tačiau dar palaikomai 15 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos paketo, pažadėto Rusijos.

28 Europos Sąjungos (ES) šalių diplomatijos vadovai ketvirtadienį Briuselyje surengtame neeiliniame posėdyje nusprendė paskelbti sankcijas atsakingiesiems už smurtą Ukrainoje, uždrausdami išduoti Bendrijos vizas kai kuriems vyriausybės pareigūnams ir įšaldydami jų sąskaitas.

Atsitraukti neketinantys protestuotojai atrodė pasiryžę tęsti spaudimą, kad V.Janukovyčius atsistatydintų ir kad būtų surengti pirmalaikiai prezidento bei parlamento rinkimai.

„Laisvės kaina – pernelyg didelė. Tačiau ukrainiečiai ją moka, – ketvirtadienį sakė 30-metis protestuotojas Viktoras Danyliukas. – Neturime kitos išeities. Vyriausybė mūsų negirdi.“

Ketvirtadienis buvo iki šiol daugiausiai aukų pareikalavusi protestų dieną. Buvo pastebėta, kad snaiperiai šaudė į Nepriklausomybės aikštėje ir aplink ją susirinkusius protestuotojus, o viename vaizdo įraše matosi, jog bent vienas iš tų snaiperių dėvėjo specialiųjų milicijos pajėgų „Berkut“ uniformą.

Viena iš sužeistųjų – savanorė medikė Olesia Žukovskaja – spėjo paskelbti žinutę „Aš mirštu“ socialiniame tinkle „Twitter“, kai buvo pašauta į kaklą. Protestuotojų medikų koordinatorius daktaras Olehas Musijus sakė, kad ta moteris buvo operuota ir kad jos būklė tebėra sunki.

O.Musijus sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“ (AP), kad per ketvirtadienį vykusius susirėmimus žuvo bent 70 protestuotojų, o dar per 500 buvo sužeisti.

Taip pat žuvo trys policininkai, o 28 buvo pašauti, VRM atstovas Serhijus Burlakovas sakė AP.

Žuvo 77 žmonės

Sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtame pranešime nurodoma, kad nuo antradienio ryto, kai prasidėjo susirėmimai, iki penktadienio ryto žuvo iš viso 77 žmonės, o dar 577 buvo sužeisti, iš jų 369 – hospitalizuoti.

Aukų skaičiaus kol kas nebuvo įmanoma patvirtinti.

Ukrainos televizijos transliuotuose reportažuose matėsi sukrečiantys vaizdai, kai ketvirtadienį protestuotojus pakirsdavo kulkos, o draugai skubėdavo jiems į pagalbą.

Protestuotojai taip pat buvo matomi vedantys kelis milicininkus iškeltomis rankomis, sučiuptus prie didelės aktyvistų stovyklos Kijevo centre.

Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad buvo sučiupti iš viso 67 vidaus pajėgų kariai.

Vienas opozicijos įstatymų leidėjas sakė, kad jie buvo laikomi protestuotojų užimtoje Kijevo merijoje, o naujienų agentūra „Interfax“ penktadienį paskelbė, kad visi sučiupti VRM vidaus pajėgų kariai buvo paleisti.