Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pareiškė, kad Kijevas „suras ir sunaikins“ prorusiškus separatistus, penktadienį paleidusius raketas iš sistemos „Grad“ ir pražudžiusius gal net iki 30 Ukrainos karių; kol kas patvirtinta 19 žuvusiųjų.
P.Porošenka grasina atkeršyti
„Už kiekvieną mūsų kariškių gyvybę kovotojai sumokės dešimtimis ir šimtais savų (gyvybių). Nė vienas teroristas neišvengs atsakomybės, kiekvienas gaus ką užsitarnavo“, – pabrėžė prezidentas savo tinklalapyje po pasitarimo su saugumo lyderiais.
Jis pažymėjo, kad šiandien visi kariškiai, kurie gina sieną, Donecko oro uostus, Luhanską ir kitus miestus bei gyvenvietes, apšaudomi, kiekvieną minutę rizikuodami savo gyvybe, yra didvyriai, kuriais tiki visa Ukraina.
„Valstybė gerbia savo didvyrius ir prisimena kiekvieną, kuris gindamas ją atidavė tai kas brangiausia – gyvybę“, – pabrėžė P.Porošenka.
Jis gyrė karių elgesį išvaduotose teritorijose – kad jie veikia „itin atsakingai, atiduoda savo maisto davinį, vandenį, viską, ką turi, vietos gyventojams“.
Anksčiau buvo pranešta, kad prorusiškiems sukilėliams penktadienį apšaudžius raketomis „Grad“ vieną Ukrainos saugumo pajėgų postą prie sienos su Rusija, galėjo žūti apie 30 karių ir pasieniečių.
Prorusiški separatistai pradėjo ataką apie 5 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, taikydamiesi į pasienio postą Zelenopilios vietovėje rytinėje Luhansko srityje, sakė šaltiniai kariuomenėje.
„Atvirai prieinama informacija – (žuvo) apie 30. Gali būti, kad aukų skaičius padidės, nes tie kraujo ištroškę padugnės vėl bailiai apšaudė iš (raketų) sistemų „Grad“ – sugriovimai ten žymūs“, – vidaus reikalų ministro Arseno Avakovo patarėjas Zorianas Škyriakas sakė žurnalistams.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka vėliau sakė, kad raketos į Zelenopilios vietovę atskriejo nuo sienos su Rusija.
Gynybos ministerija patvirtino, kad 4 val. 30 min. separatistų kovotojams paleidus raketų salvę iš sistemos „Grad“ į Zelenopilią, žuvo 19 Ukrainos karių, sužeisti 93.
„Amnesty International“: Ukrainos rytuose grobiami ir kankinami žmonės
Naujausiame, penktadienį paskelbtame „Amnesty International“ pranešime nurodoma apie „šimtus“ pagrobimų ir incidentų su kankinimais, siejamais su prorusiškais separatistais Ukrainoje, bei smerkiamas perdėtos jėgos panaudojimas iš vyriausybės pajėgų pusės.
„Jie mušė mane kumščiais, kėde, bet kuo, kas pasitaikė. Bedė (degančias) cigaretes į mano koją, leido elektros srovę. Tai tęsėsi taip ilgai, kad aš nieko nebejaučiau; praradau sąmonę“, – pasakojo 19-metis Saša, separatistų pagrobtas Luhanske, pažymima šios žmogaus teises ginančios organizacijos pranešime.
Minimas Saša priklausė Kijevo valdžią palaikančioms savigynos pajėgoms Luhanske. Jis sakė buvęs paleistas tik tada, kai jo tėvas sumokėjo jiems 60 tūkst. dolerių išpirką, o tada jis pabėgo į sostinę.
„Amnesty International“ piešia niūrų vaizdą – įsikerojusius pagrobimus, plėšimus, kankinimus Ukrainos rytuose, kur prorusiškos pajėgos anksčiau šiais metais perėmė svarbiausių miestų kontrolę ir šiuo metu įnirtingai priešinasi puolančioms vyriausybės pajėgoms.
Žmogaus teisių gynimo grupė pažymi, kad patikima statistika neįmanoma šioje sumaištyje, nes ir valdžia nemėgina kurti vieną bendrą incidentų ir nukentėjusiųjų registrą.
Tuo tarpu JT Žmogaus teisių stebėsenos misija Ukrainoje užfiksavo 222 pagrobimų atvejus, o Ukrainos vidaus reikalų ministerija pateikia didesnius skaičius: 387 pagrobimai nuo balandžio iki birželio 7 dienos; tarp pagrobtųjų yra ir 39 žurnalistai.
„Amnesty International“ turi įrodymų, kad žmones neteisėtai sulaiko ir Kijevo valdžios šalininkai; tik tokių atvejų yra žymiai mažiau.
Pranešime pateikiamas gegužę darytas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip parlamentaras Olehas Liaško ir keli ginkluoti vyrai Mariupolyje tardo du separatistų lyderius, pasodintus ant užpakalinės automobilio sėdynės.
Iš pradžių abiem pusnuogiams sulaikytiems ant galvų aklinai užrištos skaros, kurios prieš tardymą nuimamos. Vienam jų, apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos buvusiam gynybos ministrui, kraujuoja dvi pjautinės žaizdos, nurodo „Amnesty International“.
Ši organizacija taip pat reiškia susirūpinimą dėl Kijevo pajėgų panaudojamos per didelės jėgos, siekiant perimti šalies rytų teritorijos kontrolę. Minimi du atvejai: vienas – balandį, kai prie vieno kontrolės posto Slovjanske buvo nušauti penki ginkluoti vyrai, kitas – gegužę, kai kariams ėmus šaudyti į minią Krasnoarmeiske, žuvo du civiliai.
Ukrainoje per pastarąją parą žuvo 23 vyriausybės pajėgų kariai
Ukrainos kariškiai penktadienį pranešė apie 23 karių žūtį per susirėmimus su separatistais šalies rytuose; dar labiau mažėjant Vakarų viltims pasiekti paliaubas.
„Per praėjusią parą, vykdydami specialias užduotus įvairiuose rajonuose, kur vyksta aktyvioji antiteroristinės operacijos fazė, žuvo 23 Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų ir Pasienio tarnybos kariškiai“, – parašė penktadienį savo paskyroje „Facebook“ operacijos štabo atstovas spaudai Vladyslavas Selezniovas.
Pasak jo, sužeisti dar 93 Ukrainos kariškiai ir pasieniečiai.
Kitame pranešime Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad į minėtą skaičių įeina ir penktadienio rytą 19 žuvusių karių per separatistų paleistų raketų ataką netoli sienos su Rusija.
V.Selezniovas dar pranešė, kad Ukrainos aviacija dviem smūgiais pataikė į separatistų kovotojų šarvuotosios ir automobilių technikos sankaupą karjere prie Perevalsko kaimo. „Dalis kovotojų šarvuotos technikos sunaikinta“, – pridūrė jis.
Rytų Ukrainoje susirėmimai tęsiasi: žuvo keturi kariai ir penki angliakasiai
Mažiausiai keturi Ukrainos kariai ir penki angliakasiai žuvo rytiniame regione, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais, penktadienį pranešė pareigūnai.
Penki akmens anglių kasyklos darbininkai žuvo, kai juos vežantis autobusas buvo apšaudytas iš minosvaidžių netoli sienos su Rusija esančiame Červonopartizansko rajone, Ukrainos televizija citavo vieną gydytoją.
Per kitą incidentą du kariai ir bent vienas pasienietis žuvo, kai jų šarvuotis užvažiavo ant minos netoli Dolžanskio gyvenvietės.
Kariuomenės atstovas Vladyslavas Selezniovas sakė, kad dar vienas karys žuvo per incidentą netoli Karlivkos miestelio netoli Donecko – pagrindinio miesto, kuriame sukilėliai priešinasi vyriausybės pajėgoms.
Jis pridūrė, kad bent 50 separatistų kovotojų žuvo per kelias pastarąsias dienas per aviacijos smūgius prieš sukilėlių pozicijas netoli sienos su Rusija.
Sukilėliai šio pareiškimo kol kas nekomentavo.
Po incidento, kai buvo apšaudytas kalnakasių autobusas, jų darbdavė – energetikos ir akmens anglių pramonės bendrovė DTEK – buvo priversta sustabdyti darbą keturiose kasyklose pramoninėje Luhansko srityje, naujienų agentūra „Interfax“ citavo tos įmonės generalinį direktorių.
Vyriausybės pajėgos pastaruoju metu įgijo pranašumą jau tris mėnesius besitęsiančiame konflikte rytiniuose regionuose, kuriuose gyvena daug rusakalbių. Per susirėmimus žuvo jau per 200 vyriausybės pajėgų karių, taip pat šimtai civilių ir separatistų kovotojų.
Sunkiaisiais kulkosvaidžiais ginkluoti sukilėliai ketvirtadienio vakarą užėmė pozicijas aplink Ukrainos pajėgų kontroliuojamą oro uostą rytinio pramonės regiono širdyje – Donecko mieste. Naktį ten girdėjosi šūviai.
„Praeitą naktį Ukrainos kariai Donecko oro uoste buvo valandą bombarduojami“, – V.Selezniovas rašė socialiniame tinkle „Facebook“.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka uždraudė Donecke naudoti aviaciją ir artileriją, kad nenukentėtų tame dideliame mieste gyvenantys civiliai.
Tačiau Ukrainos kariuomenė nurodė turinti planą, kuris pateiks „nemalonią staigmeną“ sukilėliams ir leis užimti jų pagrindines tvirtoves – Donecką bei Luhanską.