Neramumai Irake rodo JAV invazijos „visišką nesėkmę“, sako Rusijos UR ministras

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad įspūdingas Irako džihadistų puolimas ir miestų užėmimas yra akivaizdus JAV vadovautos invazijos „visiškos nesėkmės“ ženklas.

„Mums labai neramu dėl to, kas vyksta Irake. Mes seniai perspėjome, kad amerikiečių ir anglų pradėta avantiūra geruoju nesibaigs“, – pareiškė S.Lavrovas, kurio žodžius cituoja naujienų agentūra ITAR-TASS.

Pasak S.Lavrovo, prieš 11 metų JAV prezidentas paskelbė apie demokratijos pergalę Irake, bet nuo to laiko „padėtis blogėjo pagal geometrinę progresiją“.

„Irako vienybei iškilo pavojus, – pareiškė jis.- Teroristų siautėjimas ten nesiliauja dėl to, kad okupacinės pajėgos neskyrė praktiškai jokio dėmesio vidaus politikos procesams, neprisidėjo prie tarpnacionalinio dialogo, o rūpinosi vien tik savo interesais“, – kalbėjo ministras.

Jo nuomone, „JAV išvedė karius, kai Irako saugumo pajėgos dar toli gražu nebuvo pasirengusios užtikrinti tvarką ir teisėsaugą visoje šalies teritorijoje“.

„Mes nuolat per visus tuos metus perspėdavome dėl tokios politikos neatsakingumo. Gaila, bet dabar negalime džiaugtis, kad šios prognozės pasitvirtino“, – sakė S.Lavrovas.

Ministras pažymėjo, kad Rusija solidarizuojasi su Irako tauta ir vadovybe, kurie turi sugrąžinti taiką ir saugumą savo šalyje, tačiau Vakarų veiksmai „kelia daugybę klausimų“.

„Praneša, – kalbėjo S.Lavrovas, – kad Britanijos užsienio reikalų ministras pareiškė, jog tai, kas vyksta Irake, esą iliustruoja tai, jog nesureguliavus (konflikto) Sirijoje terorizmas siautėja visame regione. Mes žinome, kad kolegos anglai pasižymi gebėjimu viską iškraipyti. Tačiau panašaus cinizmo aš nesitikėjau, nes tai, kas vyksta Irake, iliustruoja visišką, visų pirma, JAV ir Didžiosios Britanijos pradėtos avantiūros nesėkmę, visiškai praradus padėties kontrolę“.

Jis išreiškė viltį, kad „nepriklausomi objektyvūs apžvalgininkai puikiai supranta, apie ką kalbama, ir neleis taip užpudruoti smegenis visuomenės nuomonei“.

NATO generalinis sekretorius sako nematantis organizacijos vaidmens Irake

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) ketvirtadienį pareiškė, kad nenumato jokio galimo Aljanso vaidmens Irake, kur islamistų kovotojai užėmė atskirus šalies rajonus ir įkaitais paėmė 80 Turkijos piliečių.

A.F.Rasmussenas pasmerkė šį smurtą ir paragino nedelsiant paleisti įkaitus.

„Raginame įkaitų pagrobėjus nedelsiant paleisti juos. Niekas negali pateisinti šio nusikalstamo veiksmo. Nematau jokio NATO vaidmens Irake, bet, žinoma, mes atidžiai sekame padėtį ir raginame visas susijusias šalis nutraukti smurtą“, – sakė Šiaurės Aljanso vadovas konferencijoje Madride.

Turkijos prašymu trečiadienį NATO ambasadoriai surengė neplanuotą susitikimą dėl padėties Irake.

Irano prezidentas žada kovoti su terorizmu Irake

Šiitiškas Iranas kovos su sunitų ekstremistų „smurtu ir terorizmu“ kaimyniniame Irake, ketvirtadienį perspėjo prezidentas Hassanas Rouhani (Hassanas Rouhanis).

„Tai ekstremistinė, teroristinė grupuotė, kuri veikia žiauriai“, – per tiesioginę televizijos transliaciją sakė H.Rouhani.

Prezidentas nedetalizavo, kokių žingsnių Iranas imsis, kad padėtų sužlugdyti „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ISIL), kuri jau užėmė kelis miestus į šiaurę nuo Bagdado, bandymą žygiuoti į Irako sostinę.

Tačiau H.Rouhani sakė, kad iškart po savo kalbos vyks į Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

Ši taryba priima sprendimus svarbiais Irano užsienio politikos ir saugumo klausimais, ir turėtų tvirtinti bet kokią karinę paramą, kokią Teheranas galėtų norėti suteikti Bagdadui.

Kurdų pajėgos visiškai kontroliuoja naftininkų miestą Kirkuką, iš kurio pasitraukė Irako armija

Kurdų pajėgos visiškai kontroliuoja Irako naftininkų miestą Kirkuką, kai federalinė armija paliko jame esančias bazes, ketvirtadienį sakė kurdų pajėgų atstovas.

Kirkukas yra seno ginčo tarp federalinės vyriausybės ir kurdų centre. Kurdai turi savo autonominį regioną šalies šiaurėje ir ginkluotąsias pešmergų pajėgas.

„Visas Kirkukas pateko į pešmergų rankas, – sakė Jabbaras Yawaras (Džabaras Javaras). – Kirkuke dabar nebėra jokių irakeičių armijos (karių)“.

Tai įvyko po to, kai irakiečių kariai, susidūrę su sunitų kovotojų iš „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ISIL) puolimu, paliko savo postus Mosule ir keliuose kituose miestuose.

ISIL pareiškė, kad dabar žygiuos į Bagdadą.

Irako sunitų kovotojų grupuotė žada žygiuoti į Bagdadą

„Al Qaida“ įkvėpta Irako sunitų kovotojų grupuotė, užėmusi du svarbius, sunitų dominuojamus miestus, ketvirtadienį pažadėjo žygiuoti į Bagdadą.

„Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ISIL) atstovas pareiškė, kad grupuotė turi senų sąskaitų su šiitų vadovaujama vyriausybe sostinėje.

Abu Mohammedas al Adnani (Abu Mohamedas Adnanis) taip pat pagrasino, kad ISIL kovotojai užims Pietų Irako šiitų miestus Kerbelą ir Nedžefą, kuriuose yra dvi svarbiausios šiitų šventovės.

Pareiškimas, kurio nepriklausomi šaltiniai nepatvirtino, garso įrašo pavidalu ketvirtadienį buvo paskelbtas kovotojų interneto svetainėse.

JAV gali pasiųsti bepiločius lėktuvus prieš džihadistus Irako šiaurėje

Vašingtonas trečiadienį pažadėjo padidinti pagalbą Irakui ir svarsto galimybę pradėti bepiločių lėktuvų reidus, augant susirūpinimui, kad Irako armija nepajėgi pati pažaboti sukilėlių, kurie suaktyvėjo iš šalies pasitraukus amerikiečių pajėgoms.

Irako pareigūnai privačiai jau prašė Jungtinių Valstijų apsvarstyti galimybę pasiųsti bepiločius lėktuvus prieš islamistų grupuotės „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) kovotojus, kurie per žaibišką puolimą užėmė didelę teritoriją šalies šiaurėje.

Anksčiau tokie prašymai būdavo atmetami, bet dabar Vašingtonas svarsto galimybes suteikti didesnę karinę pagalbą Bagdadui, įskaitant bepiločių lėktuvų smūgius, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Baltųjų rūmų administracijos pareigūnas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.

Sprendimas panaudoti nepilotuojamus orlaivius, kurių antskrydžiai Afganistane ir Pakistane tebevertinami labai prieštaringai, žymėtų dramatišką posūkį JAV ryšiuose su Iraku, iš kurio paskutiniai Amerikos kariai buvo išvesti 2011 metų pabaigoje.

„Jungtinės Valstijos visuomet suteikdavo būtiną pagalbą Irako žmonėms ir vyriausybei“, – sakė Baltųjų rūmų patarėja nacionalinio saugumo klausimais Susan Rice (Siuzan Rais) vienam Vašingtone įsikūrusiam analitiniam centrui.

„Dirbame kartu, kad pažabotume agresiją ir atremtume grėsmę“, kurią ISIL kelia Irakui ir visam regionui, pridūrė S.Rice.

Tačiau ji tvirtino, kad Jungtinės Valstijos „privalo nuveikti daugiau, stiprindamos mūsų partnerio pajėgumus įveikti teroristų grėsmę namuose, suteikdamos jam būtiną apmokymą, įrangą ir palaikymą“.

Valstybės departamento atstovė Jen Psaki (Džen Psaki) savo ruožtu pažymėjo, kad šiuo metu neplanuojama pasiųsti JAV karių atgal į Iraką, kur apie 4,5 tūkst. amerikiečių žuvo per aštuonerius metus trukusį konfliktą.

Ji taip pat neigė, kad puolimas, per kurį kovotojai užėmė šiaurinius Mosulo ir Tikrito miestus, Vašingtonui buvo staigmena arba žymėjo JAV politikos nesėkmę šalyje, į kurią Amerika savo pajėgas pasiuntė 2003 metais.

Pasak J.Psaki, Jungtinės Valstijos ne kartą perspėjo apie ISIL keliamą pavojų ir jau paspartino ginkluotės tiekimą Irakui šiais metais, taip pat suintensyvino Irako saugumo pajėgų mokymus.

Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney (Džėjus Karnis) sakė, kad Jungtinės Valstijos „palaikys Irako lyderius, atstovaujančius visam politiniam spektrui, jiems siekiant nacionalinės vienybės, kuri būtina sėkmei kovoje su ISIL“.

Jungtinės Valstijos taip pat suteiks „ir, jeigu reikės, didins pagalbą Bagdado vyriausybei stiprinant Irako pajėgumus veiksmingai ir tvariai pažaboti ISIL pastangas kelti sumaištį Irake bei regione“, sakoma J.Carney pranešime.

Sausį Vašingtonas pardavė Bagdadui 24 atakos sraigtasparnius „Apache“, taip pat 300 prieštankinių raketų „Hellfire“ ir du naikintuvus F-16, kurių Irakas planuoja įsigyti iš viso apie 36, sakė vienas Pentagono atstovas.

Kai kurie iš ginklų jau pristatyti, o kiti greitai bus išsiųsti.

Pasiūlymas suteikti Irakui papildomą 1 mlrd. dolerių vertės pagalbą šiuo metu yra pateiktas svarstyti JAV Kongresui.

Paskutiniai JAV kariai paliko Iraką 2011 metų gruodį – praėjus aštuoneriems metams po to, kai diktatorius Saddamas Husseinas (Sadamas Huseinas) buvo nuverstas per invaziją, įsakytą surengti prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo).

Nuo to laiko Vašingtono specialistai moko Irako kariuomenę vykdyti kovos su terorizmu misijas, įskaitant mokymus Jordanijoje, kurie vykdomi nuo šių metų pradžios.

JT Saugumo Taryba ketvirtadienį svarstys padėtį Irake

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba ketvirtadienį susitiks aptarti padėties Irake, didėjant tarptautiniam susirūpinimui dėl gerai ginkluotų džihadistų žaibiško puolimo, sukilėliams artėjant prie Bagdado.

Diplomatai nurodė, kad konsultacijos už uždarų durų prasidės 11 val. 30 min. vietos (18 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Per jas vaizdo tiltu ataskaitą pateiks JT specialusis pasiuntinys Irake Nikolajus Mladenovas.

JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) anksčiau paragino tarptautinę bendruomenę vieningai palaikyti Iraką tuo metu, kai šalis susidūrė su „dideliu saugumo iššūkiu“.

Islamistų grupuotei „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) pirmadienį pradėjus puolimą Mosule, jos kovotojai užėmė dideles teritorijas šiauriniuose rajonuose ir šalies centrinės dalies šiaurėje. Dėl šių neramumų apie pusė milijono žmonių paliko savo namus.

ISIL ir jų sąjungininkų puolimo sparta po 2 mln. gyventojų turinčio Mosulo miesto užėmimo antradienį sukėlė didelį nerimą Vakarų valstybių sostinėse.

JT vadovas griežtai pasmerkė šį smurto proveržį ir perspėjo, kad „terorizmui neturi būti leista sugriauti kelio, vedančio į demokratiją Irake“.

Jis taip pat paragino nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti 49 Turkijos piliečius, kuriuos kovotojai pagrobė iš šios šalies konsulato Mosule. Tarp pagrobtųjų yra generalinis konsulas ir keli diplomatai.Jungtinės Tautos nurodė, kad Mosule esama daugiau nei pustrečio tūkstančio savo namus palikusių šeimų, apsistojusių mokyklose ir mečetėse. Dar apie 100 tūkst. pabėgėlių atvyko į Arbilą – autonominio kurdų regiono šiaurės Irake sostinę.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR ruošiasi pasiųsti į tą regioną palapinių ir kitų būtiniausių atsargų.

Irako sukilėliai per žaibišką puolimą užėmė Saddamo Husseino gimtąjį miestą 

Sunitų sukilėliai iš grupuotės, atskilusios nuo „al Qaeda“, trečiadienį užėmė Irako miestą Tikritą ir priartėjo prie didžiausios šalyje naftos perdirbimo gamyklos, sparčiai tęsdami puolimą prieš šiitų vadovaujamą vyriausybę Bagdade.

Grėsmė Baidžio naftos perdirbimo gamyklai iškilo, kai kovotojai iš „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ISIL) užėmė šalies šiaurėje esantį Mosulo miestą, siekdami savo tikslo įkurti sunitų kalifatą palei Irako ir Sirijos sieną.

Mosulo – antrojo pagal dydį Irako miesto – kritimas yra smūgis premjero Nuri al Maliki (Nurio Malikio) bandymams įveikti kovotojus, kurie per pastaruosius vienus metus po JAV pajėgų pasitraukimo užėmė nemažai Irako teritorijos.

Iš 2 mln. gyventojų turinčio Mosulo ir aplinkinės provincijos jau pabėgo maždaug 500 tūkst. irakiečių, kurių daugelis ieško prieglobsčio autonominiame Kurdistano regione.
Sukilėliai, kurie taip pat yra užėmę du į šiaurę nuo Bagdado esančius miestelius Duloją ir Jantribą, kontroliuoja nuo 10 iki 15 proc. šalies teritorijos neskaitant Kurdistano, ir daugelis irakiečių baiminasi, kad jie yra nusitaikę į sostinę Bagdadą.

Saugumo šaltiniai sakė, kad ISIL kovotojai trečiadienį daugiau kaip 60-čia transporto priemonių įvažiavo į buvusio diktatoriaus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) gimtąjį miestą Tikritą, kuris yra 160 km į šiaurę nuo Bagdado.

Kovotojai užėmė provincijos administracijos būstinę ir iškėlė juodą ISIL vėliavą.

„Mūsų pajėgos buvo užkluptos netikėtai, jos niekada nesitikėjo, kad ISIL panaudos policijos ir armijos „Humvee“, mes juos palaikėme vyriausybinėmis pajėgomis ir buvo per vėlu juos sustabdyti“, – sakė vienas policijos kapitonas, kuris pabėgo iš Tikrito į Samarą.

Maždaug 100 ISIL kovotojų po Tikrito užėmimo jo centre surengė bendrą maldą.

Užsienio reikalų ministras Hoshyaras Zebari (Hošjaras Zebaris) sakė, kad Irako lyderiai privalo susivienyti prieš „mirtiną“ pavojų. „Turi būti greitas atsakas tam, kas įvyko“, – sakė jis, lankydamasis Graikijoje.

Pasak H.Zebari, Bagdadas dirbs su jėgomis iš Kurdistano šiaurėje, kad išstumtų kovotojus iš Mosulo, iš kurio saugumo pajėgos pabėgo antradienį.

Mosule kovotojai įkaitais laiko 80 Turkijos piliečių, Ankaroje pranešė Užsienio reikalų ministerija. Turkija pagrasino keršyti, jeigu kas nors iš tų žmonių, tarp kurių yra specialiųjų pajėgų karių, diplomatų ir vaikų, nukentės.

ISIL, kuriai vadovauja Abu Bakras al Baghdadi (Abu Bakras Bagdadis), nutraukė ryšius su „al Qaeda“ tarptautiniu lyderiu, buvusiu Osamos bin Ladeno pavaduotoju Aymanu al Zawahiri (Aimanu Zavahiriu), ir buvo susirėmusi su „al Qaeda“ kovotojais Sirijoje.

ISIL pergalės rodo, kad Irako saugumo pajėgos, kurias už beveik 25 mlrd. dolerių parengė ir aprūpino Vašingtonas ir kurias sudaro daugiau kaip milijonas karių, nėra pranašesnės už sukilėlius, kurie anksčiau susiremdavo su Jungtinių Valstijų galia.

Turkijos prašymu NATO surengė skubų pasitarimą dėl Irako krizės

NATO ambasadoriai trečiadienį surengė skubų pasitarimą dėl padėties šiaurės Irake, kur islamistai kovotojai užėmė didžiulę teritoriją ir paėmė įkaitais 80 Turkijos piliečių.

„Turkija informavo kitus sąjungininkus apie padėtį (Irako mieste) Mosule ir Turkijos piliečių, įskaitant generalinį konsulą, paėmimą įkaitais“, – nurodė vienas NATO pareigūnas.

Pasak jo, pasitarimas buvo surengtas informaciniais tikslais, o ne pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4-ąjį straipsnį, kuris leidžia bet kuriai iš 28-ių Aljanso narių prašyti konsultacijų su kitomis sąjungininkėmis, jeigu jai atrodo, kad jos saugumui kyla pavojus.

„Sąjungininkės toliau stebi įvykius – labai atidžiai ir smarkiai susirūpinusios“, – pridūrė pareigūnas.

Jis nurodė, kad islamistų judėjimo „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) atakos Mosule yra „rimta grėsmė Irako saugumui ir regiono stabilumui“.

NATO kol kas negavo jokių pagalbos prašymų iš Irako pareigūnų, susijusių su naujausiais įvykiais Mosule, pridūrė pareigūnas.

2012 metais Ankara dukart pasinaudojo NATO sutarties 4-uoju straipsniu, prašydama konsultacijų su Aljanso sąjungininkėmis dėl konflikto Sirijoje.