Paulo Paulino Guajajara (Paulu Paulinju Gvažažara) ir kitas vietos genties narys – Laercio Guajajara (Laersiju Gvažažara) – penktadienį vakare buvo užpulti miškakirčių, kai patruliavo Araribojos teritorijoje šiaurės rytinėje Maranjauno valstijoje.

Abu vyrai priklausė apie 100 narių turinčiai vietos indėnų grupei „Miškų sergėtojai“, mėginančiai apsaugoti savo žemes nuo nusikalstamų miškų kirtėjų gaujų.

Paulo Paulino buvo pašautas į kaklą ir mirė miške, informavo čiabuvių gyventojų teisių grupė „Survival International“. Laercio buvo pašautas į nugarą, bet sugebėjo pabėgti.

Abu vyrai buvo užpulti, kai išėjo iš savo kaimo parnešti vandens, sakoma Maranjauno vyriausybės žmogaus teisių sekretoriato „Twitter“ žinutėje.

„Sergėtojai jau daug metų gaudavo grasinimų smurtu ir mirtimi“, – naujienų agentūrai AFP sakė Paulo Paulino pažinojusi „Survival International“ tyrėja Sarah Shenker (Sara Šenker).

„Labai daug nebaudžiamumo. Valdžia nelinkusi saugoti indėnų žemių, – skundėsi S. Shenker. – Jų rasistiniai žodžiai ir genocidiniai, prieš čiabuvius nukreipti pasiūlymai, galima sakyti, uždega žalią šviesą.“

Aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ pareiškė, kad minėti vyrai tapo „naujausiomis aukomis valstijoje, atsisakančioje vykdyti konstitucijos reikalavimus“.

„Laikas sustabdyti institucijų laiminamą genocidą. Liaukitės išdavinėję leidimus lieti mūsų žmonių kraują“, – per tviterį ragino Brazilijos čiabuvių asociacijos koordinatorė Sonia Guajajara (Sonia Gvažažara).

„Jų atsakomybė“

Sausį į valdžią atėjęs Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro (Žairas Bolsonaru) buvo kaltinamas veikiantis prieš Amazoniją ir indėnų gentis ir palaikantis savo šalininkus miškų ir kasybos pramonėje bei žemės ūkyje.

Amazonijos miškų naikinimo mastai per šių metų pirmuosius aštuonis mėnesius beveik padvigubėjo, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2018-aisiais. Regione šiemet siautę dideli miškų gaisrai atsidūrė tarptautinės žiniasklaidos dėmesio centre.

Rugsėjį žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ nurodė, kad į valdžią atėjus J. Bolsonaro grasinimai ir išpuoliai prieš miškų gynėjus „tik dar labiau blogėja“.

Grupė nurodė, kad dešiniųjų pažiūrų prezidento „puolimas prieš aplinkosaugos agentūras sukelia daug didesnį pavojų drėgniesiems atogrąžų miškams ir ten gyvenantiems žmonėms“.

J. Bolsonaro savo ruožtu uoliai gina savo politiką.

Po išpuolio prieš miškų sergėtojus Maranjaune teisingumo ministras Sergio Moro (Seržu Moru) per „Twitter“ parašė, kad policija tirs šį nužudymą, įvykdytą maždaug už 500 km nuo valstijos sostinės San Luiso.

„Padarysime viską, kad atsakingieji už šį sunkų nusikaltimą stotų prieš teismą“, – pabrėžė S. Moro, buvęs federalinis teisėjas.

S. Shenker, balandį apsilankiusi šiame Brazilijos regione, sakė, kad jos grupė stebės, kaip S. Moro vykdo savo pažadą.

„Brazilijos vyriausybė turi prisiimti atsakomybę už šių teritorijų apsaugą. Kadangi ji to nedaro, kadangi jos ten nėra, tai spaudžia sergėtojus imtis šios gynybos, bet šis darbas – labai sunkus ir pavojingas“, – AFP sakė aktyvistė.

Praeitais metais „Survival International“ paskelbtame vaizdo interviu Laercio kalbėjo: „Jie nori visus mus nužudyti.“

Araribojos teritorijoje gyvena apie 5 tūkst. indėnų, priklausančių gvažažaros ir avos gentims.

Per ankstesnius užpuolimus šiame regione žuvo trys kiti miškų sergėtojai, pažymi „Survival International“.

Brazilijos nacionalinio indėnų fondo (FUNAI) pranešime apgailestaujama dėl Paulo Paulino nužudymo ir sakoma, kad organizacija į tą regioną išsiųs techninių ekspertų grupę.