Sukrečianti reakcija

Kolumbijos universiteto profesorius viešai liaupsino „Hamas“ teroristus, jo kolega iš Kornelio universiteto studentų renginyje pasidžiaugė su žiauriausiais pogromais lyginamomis žudynėmis, Stanfordo universitete dėstytojas per paskaitą pažemino žydų tautybės studentus. „Hamas“ nusiaubtuose kibucuose dar dvelkė mirtimi, kai 30 prestižinio Harvardo universiteto studentų grupių paskelbė pareiškimą, kuriame Izraelį pavadino vieninteliu atsakingu už teroro išpuolį. Netrukus Kolumbijos universiteto Niujorke studentų grupė žudynes atšventė kaip precedento neturintį įvykį, kuris atseit buvo pasipriešinimas „naujakurių kolonializmui“.

Studentai musulmonai mano, kad jų saviraiškos laisvė yra apribota, o žydai bijo dėl savo saugumo. Liberaliuose elitiniuose Vakarų universitetuose konfliktas tarp žydų ir arabų yra itin ryškus: čia kairieji aktyvistai Izraelį laiko paskutine baltųjų kolonizatorių galia, o parama civiliams palestiniečiams virsta antisemitizmu.

Internete paplito vaizdo įrašas, kuriame išgąsdintas Harvardo universiteto studentas žydas, apsuptas palestiniečių skaras dėvinčių žmonių. Žydų studentų organizacija „Hillel“ spalį suskaičiavo 309 antisemitinius incidentus JAV universitetuose – šešis kartus daugiau nei prieš metus.

Reaguodami į tokį šokiruojantį elgesį, savo finansines injekcijas netruko sustabdyti solidūs žydų kilmės aukotojai, be kurių paramos negalėtų egzistuoti elitiniai universitetai. Tačiau pinigų, labai daug pinigų, turi ir kita pusė.

Ištakos ir tendencijos

Kai iki spalio 7-osios, su istoriniais pogromais lyginamo išpuolio, buvo likęs beveik pusmetis, daktaras Mitchellas G. Bardas iš Žydų virtualiosios bibliotekos pristatė JAV universitetų priklausomybę nuo rėmėjų iš arabų kraštų demaskuojantį tekstą.

Anot M. G. Bardo, pavojinga JAV aukštųjų mokyklų ir jų mecenatų iš arabų kraštų veikla prasidėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje, kai Valstybės departamente sustiprėjo balsai, skatinantys stiprinti universitetuose Artimųjų Rytų studijų programas, kuriose būtų rengiami šiame regione dirbsiantys diplomatai ir kiti pareigūnai.

Šios šalys teisingai suprato, kad universitetai yra galingas indas, kuriuo į populiarumą galima iškelti antivakarietišką pasaulėžiūrą.

Nuo to laiko arabų valstybių rėmėjai tyliai aukojo lėšų Amerikos universitetams, kad šie steigtų centrus ir katedras jų pažiūroms propaguoti ir arabų kraštų įvaizdžiui gerinti.

„Antrosios intifados įkarštyje Harvardo teologijos mokykla priėmė 2,5 mln. dolerių iš tuomečio JAE prezidento šeicho Zayedo bin Sultano Al Nahyano, kuris per savo centrą „Zayed Coordination and Control Research Think Tank“ skatino amerikietiškas ir antisemitines idėjas“, – Izraelio žiniasklaidai pasakojo Rachel Fish iš organizacijos „Borderless Israel“. Šeicho centras taip pat ketino remti antisemitinių tekstų vertimą į arabų kalbą, jo lėšomis Harvarde buvo įsteigta Islamo studijų katedra.

Investuoja į įvaizdį

Saudo Arabija siekė, jog amerikiečiai pamirštų, kad penkiolika iš devyniolikos lėktuvų užgrobėjų, kurie 2001 m. rugsėjo 11 d. atakavo Pasaulio prekybos centro bokštus Niujorke ir kitus taikinius, buvo šios šalies piliečiai.

Saudo Arabijos kronprincas Mohammedas bin Salmanas užmegzdamas ryšius su prestižiniais universitetais, be kita ko, nori pagerinti savo vardą, pašlijusį po žurnalisto Jamalo Khashoggio nužudymo. Finansiniai ryšiai su tokiais universitetais kaip Masačusetso technologijų institutas ir Harvardas neabejotinai leido M. bin Salmanui kurti pažangaus lyderio įvaizdį.

Pastaraisiais metais į universitetus investuoja ir Kataras, dėl paramos „Hamas“, „Musulmonų brolijai“, antivakarietiškai „Al-Jazeera“ taip pat turintis įvaizdžio problemų. Ši šalis, 2022 m. Nacionalinės mokslininkų asociacijos atlikto tyrimo duomenimis, yra didžiausia užsienio donorė JAV universitetams. 2001–2021 m. Kataras JAV koledžams skyrė 4,7 mlrd. dolerių.

Įžvelgia ryšį

Pagal 1965 m. Amerikos aukštojo mokslo įstatymą universitetai privalo du kartus per metus teikti ataskaitas apie užsienio dovanas ir sutartis, kurių vertė – 250 tūkst. JAV dolerių ar daugiau. Išsamesnės šios ataskaitos tapo tik 2019–2020 m., tačiau, anot M. G. Bardo, valdant prezidentui Joe Bidenui, departamentas pasuko priešinga kryptimi ir nebepateikia ataskaitų apie universitetų rėmėjus. Todėl galima žinoti tik šalį, iš kurios pinigai buvo pervesti, ir ar finansavimas gautas iš vyriausybės.

Mokyklų atstovai neigia, kad rėmėjai daro įtaką jų veiklai. Harvardo Kennedy mokyklos dekanas Douglas W. Elmendorfas 2018 m. laikraščiui „The Harvard Crimson“ pripažino, kad jo mokykla gauna Saudo Arabijos finansinę paramą, bet tvirtino, kad, priimant aukas iš donorų, įvertinami jų ketinimai daryti įtaką mokslo turiniui.

Tačiau abejonių sėja tiek po spalio 7-osios nuvilnijusi antisemitizmo banga, tiek anksčiau atlikti tyrimai. Pelno nesiekiančio tyrimų centro „Network Contamination Research Institute“ analizė parodė, kad nuo 2015 iki 2020 m. institucijose, kurios priėmė pinigus iš Artimųjų Rytų donorų, antisemitinių incidentų vidutiniškai buvo 300 proc. daugiau nei institucijose, kurios šių aukų nepriėmė.

Los Andželo universiteto Artimųjų Rytų studijų centro atliktas tyrimas parodė, kad 93 proc. viešųjų renginių, kuriuose 2010–2013 m. buvo kalbama apie Izraelį, buvo nukreipta prieš šią šalį. „Kai kurie universitetai galbūt net pažeidė kovos su terorizmu įstatymus, nes juose kaip pranešėjai pasirodė teroristai“, – rašoma tyrimo išvadose. Kaip pavyzdys nurodoma 2020 m. Niujorko universiteto surengta nuotolinė konferencija, prie kurios prisijungė palestiniečių aktyvistė Leila Khaled, dalyvavusi užgrobiant keleivinius lėktuvus.

Skleidžia neapykantą

Amerikietis antisemitizmo tyrėjas Charlesas Smallas kalba apie antisemitizmą skleidžiančias atskirų specialybių studentus vienijančias propalestinietiškas organizacijas, gaunančias paramą iš „Musulmonų brolijos“, kurių retorika sunkina žydų studentų gyvenimą studentų miesteliuose. Izraelio neigimo vajus paralyžiuoja net dėstytojų veiksmus: užfiksuojama atvejų, kai jie atsisako bendradarbiauti su studentais, jei šie užsienio semestro šalimi pasirenka Izraelį.

Smurto aukomis tampa net ir ne žydai. Pernai lapkritį Arizonos universitete buvo nušautas Hidrologijos instituto vadovas Thomas Meixneris. Nusikaltėlis, 46 metų buvęs studentas Muradas Dervishas, jį palaikė žydu ir, likus kelioms savaitėms iki žmogžudystės, siuntė jam grasinančių žinučių, kuriose kaltino „žydų sąmokslu“.

Anot R. Fish, Kolumbijos, Džordžtauno ir kituose JAV universitetuose Persijos įlankos šalys skyrė milijonus dolerių akademiniams centrams kurti, dėstytojams ir kviestiniams mokslininkams integruoti į universitetų ekosistemą ir  iniciatyvoms, skirtoms jų pasaulėžiūrai skleisti, kurti.

„Nors pats finansavimas savaime nebuvo antisemitizmo universitetų miesteliuose priežastis, šios šalys teisingai suprato, kad universitetai yra galingas indas, kuriuo į populiarumą galima iškelti antivakarietišką pasaulėžiūrą, kuri anksčiau buvo tik marginalinė“, – „The Free Press“ rašė R. Fish. Šią pasaulėžiūrą, anot jos, įtvirtino toksiškas postkolonializmo, postnacionalizmo ir postmodernizmo mišinys. Šie intelektualiniai pagrindai pirmą kartą buvo suformuluoti humanitarinių mokslų XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje ir rado palankią dirvą tokiose sričių studijų programose kaip Artimųjų Rytų studijos, lyčių studijos ir galiausiai tokiose disciplinose kaip istorija ir literatūra.

Žydai, izraeliečiai – nors dauguma jų ir kilę iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų – pateikiami kaip „baltųjų viršenybės“ naudos gavėjai. Ilgainiui didelė dalis akademinės bendruomenės ėmė perimti šią „didvyrių ir piktadarių“ pasaulėžiūrą, pagal kurią izraeliečiai yra piktadariai kolonizatoriai, o palestiniečiai – nekaltos aukos.