„Eskalacijos rizika „labai didelė“, – pabrėžė jis ir įspėjo, kad Rusija gali pradėti naudoti ne įprastą ginkluotę, o cheminius ginklus ar branduolines raketas. Tai esą būtų „vertikali eskalacija“. E. Macronas kalbėjo ir apie galimą „horizontalią eskalaciją“, jei į karą įsitrauktų šalys sąjungininkės ar kitos jėgos. Todėl „būtina daryti viską, kad būtų užkirstas kelias didžiuliam gaisrui, karas turi liautis“.

Paklaustas, ar Europa ir Vokietija turėtų perduoti Ukrainai sunkiųjų ginklų, E. Macronas sakė: „Aš nesikišu į kitų šalių politiką“. Jis teigė gerbiąs Vokietijos sprendimą. „Mūsų strategija tokia pati, kaip kanclerio O. Scholzo: mes maksimaliai padedame Ukrainai. Tačiau stengiamės niekuomet netapti karo šalimi“, – kalbėjo E. Macronas.

Mes maksimaliai padedame Ukrainai. Tačiau stengiamės niekuomet netapti karo šalimi.

Nepaisant vis nuožmesnio karo Ukrainoje, prezidentas teigė manąs, kad reikia tęsti dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Reikia toliau kalbėti su V. Putinu. Tačiau nuo tada, kai išvydome Bučos vaizdus, niekas nepaėmė telefono ragelio į rankas, – sakė Prancūzijos vadovas. – Visi buvome priblokšti ir sugniuždyti“. Tačiau jis teigė praeityje kaskart skambinęs V. Putinui, kai to prašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nors pokalbiai su Kremliaus šeimininku kartais būdavo sunkūs.

„Sunku, kai valandų valandas girdi faktų neigimą (...) Kai sėdi žmogus, kuris viską neigia,  juokiasi ir kalba apie inscenizacijas“, – sakė E. Macronas. Tačiau, anot jo, negalima nuleisti rankų. „Vis dar noriu tikėti, kad jame yra kažkas, kas paskatins jį istorijai ir savo tautai palikti ką kitą nei chaosą ir gėdą“.

EPA-ELTA nuotr.