Ataka surengta Maskvai atmetus naujausią taikos palaikymo po karo planą.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės, siekdamos užbaigti karą, kuris artėja prie ketverių metų ribos, šią savaitę susitarė, kad po paliaubų paskelbimo Europa dislokuos savo karių.
Tačiau Maskva, kuri teigia, kad invaziją į Ukrainą 2022-ųjų vasarį pradėjo iš dalies tam, kad sutrukdytų Kyjivui prisijungti prie NATO gynybos sutarties, ne kartą atmetė bet kokių Vakarų pajėgų dislokavimo Ukrainoje idėją.
Tokie kariai būtų „laikomi teisėtais kariniais taikiniais“, ketvirtadienį perspėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, pavadinusi Ukrainą ir jos Amerikos bei Europos sąjungininkes „karo ašimi“.
Diplomatams stengiantis pasiekti proveržį dėl daugiausiai aukų po Antrojo pasaulinio karo pareikalavusio Europos konflikto, Rusija toliau tęsia puolimą ir kasdien bombarduoja Ukrainą.
Kyjive per bepiločių orlaivių atakas žuvo keturi žmonės, o dar mažiausiai 19 buvo sužeisti, anksti penktadienį pranešė meras Vitalijus Klyčko.
Kairiajame Dnipro krante žuvo medikas, atvykęs prie gyvenamojo namo, į kurį buvo smogta. Jis žuvo, kai į tą pačią vietą buvo smogta antrą kartą.
Kai kuriuose rajonuose per tai, ką V. Klyčko pavadino masine priešo raketų ataka, nutrūko elektros tiekimas.
Šalies kariuomenė, patvirtinusi, kad Rusijos bombonešiai pakilo į orą, perspėjo, kad „visai Ukrainai gresia raketų pavojus“.
Vakariniame Lvivo mieste balistinė raketa, skriejusi hipergarsiniu greičiu, prieš pat vidurnaktį smogė infrastruktūros objektams, pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Pranešama, kad raketa skriejo maždaug 13 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.
Lvivo meras Andrijus Sadovas teigė, kad Ukrainos kariuomenė turi nustatyti, ar per smūgį netoli sienos su Lenkija buvo panaudota branduolinį ginklą galinti nešti raketa „Orešnik“.
Regiono karinė administracija vėliau pranešė, kad radiacijos lygis neviršijo normos.
2024 metų pabaigoje Rusija panaudojo raketą „Orešnik“ su įprastine kovine galvute smogdama Dnipro miestui centrinėje Ukrainoje.
„Gan toli“ nuo bet kokio susitarimo
Naujausia Rusijos ataka surengta po to, kai JAV ambasada Kyjive ketvirtadienį perspėjo, kad bet kuriuo metu per kelias artimiausias dienas gali įvykti „potencialiai reikšminga oro ataka“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį retą perspėjimą atkartojo savo vakariniame kreipimesi.
Ukraina vis dar stengiasi atkurti šildymą ir vandens tiekimą šimtams tūkstančių namų ūkių po ankstesnių smūgių energetikos objektams Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse.
„Tai tikrai nacionalinio lygio ekstremali situacija“, – sakė Dnipropetrovsko srities sostinės Dnipro meras Borysas Filatovas.
Nors V. Zelenskis teigė, kad Kyjivo ir Vašingtono susitarimas dėl JAV saugumo garantijų Ukrainai yra „iš esmės parengtas galutiniam įforminimui“, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) pripažino, kad, atsižvelgiant į Rusijos poziciją, susitarimas dėl paliaubų vis dar yra „gan toli“.
Maskva atmetė Europos lyderių ir JAV pasiuntinių šios savaitės pareiškimą, kad pokario garantijos Ukrainai apims JAV vadovaujamą stebėsenos mechanizmą ir tarptautines pajėgas.
Savo pirmajame atsakyme po viršūnių susitikimo Paryžiuje Rusija šį planą pavadino pavojingu ir destruktyviu.
Atrodo, kad itin svarbūs teritoriniai klausimai taip pat lieka neišspręsti.
Rusija, okupuojanti apie 20 procentų Ukrainos teritorijos, tvirtina, kad bet kokio susitarimo dalis turi būti visiškos Donbaso regiono kontrolės perdavimas Maskvai. Su šia sąlyga Kyjivas nesutinka.
Tuo metu Rusijos kariuomenė tęsdama lėtą puolimą Ukrainoje ketvirtadienį pareiškė užėmusi dar vieną kaimą Dnipropetrovsko srityje.
