Pereiti į pagrindinį turinį

Įvardijo sumą, kiek prireiks atstatyti okupantų siaubiamai Ukrainai

2022-09-13 15:00 diena.lt inf.

Ukrainoje per daugiau nei pusmetį rusai raketomis ir artilerijos sviediniais sugriovė daugybę darželių ir mokyklų. Ukraina neteko daug svarbių tiltų. Lietuva nori padėti Ukrainą atstatyti, tačiau yra kliūčių. Draudikai atsisako drausti statybininkus ir statybinę įrangą, o ir Lietuvos statybos įmonės į Ukrainą vykti didelio noro nerodo, pasakojama LNK reportaže.

J. Barreto / AFP nuotr.

Sugriautų ir apgriautų vaikų darželių bei mokyklų Ukrainoje – šimtai. Kai ką atstatyti padės ir Lietuva.

„Tai – saugesnė vieta, nes yra šalia Kyjivo. Tikimybė, kad ten vėl atskris raketos ir sugriaus – mažesnė. Žmonės turi kažkur gyventi, artėja žiema, vaikai turi mokytis. Kaip jie sugrįš iš ES, jeigu Ukrainoje nebus mokyklų“, – kalbėjo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Į Lietuvą atvykę Ukrainos politikai sako, kad jų šaliai labai reikia pagalbos.

„Ukrainai reikia finansinės pagalbos, verslai ten sustoję, daugiau kaip trečdalis biudžeto – finansinė pagalba iš Vakarų. Skaičiuojame, kad mūsų infrastruktūrai padaryta žala yra daugiau kaip 110 mlrd. eurų. Būtume labai dėkingi, jei Vakarai ir jūs padėtumėte tai atstatyti“, – sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Ekonomikos komiteto vicepirmininkė Roksolana Pidlasa.

Netoli Kyjivo esančioje Borodiankoje lietuviai įsipareigojo pastatyti ir laikino gyvenimo namelius. Taip pat lietuviai atstatys sugriautą tiltą, kuris jungia Kyjivo ir  Sumų regionus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Borodiankoje bus statomi 36 šeimų laikino gyvenimo nameliai. Taip pat netoli Kyjivo yra sugriautas tiltas, kurio atstatymo darbus atliks Lietuvos parinktas rangovas ir tuos projektus finansuos Lietuva“, – teigė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

Ar Ukrainoje dirbtų lietuviai, ar vietiniai statybininkai – dar neaišku.

„Galvojame, kad pasitelksime vietinius statybininkus. Mūsų specialistai galbūt užsiims vadyba, inžinerija. Aišku, galbūt iš Lietuvos bus vežamos konstrukcijos“, – tęsė D. Gedvilas.

Didžiausia problema – kad vykstant karui draudikai atsisako drausti į Ukrainą vykstančius darbininkus.

„Tam, kad tai padarytume, reikalingos lėšos, draudimai, nes šią dieną niekas nedraudžia įrangos“, – teigė ekspertas.

Kol svarstoma, kaip būtų galima apdrausti darbininkus bei statybinę įrangą, didžiausios Lietuvos statybos įmonės į darbą Ukrainoje žiūri labai atsargiai.

„Mums, pirmiausia, yra nepriimtina teisinė rizika. Ten yra labai paini įstatymų sistema, neprognozuojamas teismų darbas. Nėra užtikrinamos investuotojo teisės“, – sakė „Eikos“ vadovas Domas Dargis.

„Darbas statybų sektoriuje Ukrainoje yra labai rizikingas. Šiame sektoriuje trūksta skaidrumo, vyrauja pakankamai aukštas korupcijos lygis. Jeigu Vyriausybė padėtų išspręsti tas problemas, kurias turime Ukrainoje, tada mielai prisidėtume“, – kalbėjo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Lietuvai namelių pastatymas bei tilto, mokyklos ir darželio atstatymo darbai kainuos apie 12 mln. eurų. JAV skaičiuoja, kad Ukrainai atstatyti reikia kur kas daugiau – mažiausiai 350 mlrd. eurų.

Daugiau naujienų