„Visi tikimės, kad situacija pagerės, tačiau karo pabaigos dar nematyti“, – neformaliame ES vidaus reikalų ministrų susitikime pareiškė V. Rakusanas. Jis pridūrė, kad yra svarbu pasirengti tolesniems pabėgėlių srautams.
Pastarojo neformalaus ES vidaus reikalų ministrų susitikimo tikslas – aptarti karo Ukrainoje keliamas grėsmes saugumui, įskaitant prekybą žmonėmis ir ginklų bei narkotikų kontrabandą.
Pasak ES vidaus reikalų komisarės Ylvos Johansson, šiuo metu tarp ES ir Ukrainos keliaujančių žmonių srautai yra „ikikarinio, ikipandeminio lygio“. Komisarės teigimu, pastaruoju metu iš Ukrainos į ES atvykstančių ir iš bloko į Ukrainą grįžtančių žmonių skaičiai yra praktiškai tokie patys.
Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) duomenimis, nuo Rusijos sukelto karo pradžios Europoje tam tikros tarptautinės apsaugos pasiprašė apie 3,6 mln. žmonių iš Ukrainos. Didžioji dalis jų – 1,2 mln. – šiuo metu yra Lenkijoje. Tuo metu Vokietija yra priėmusi apie 670 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių, o Čekijoje prisiglaudė maždaug 388 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos.
ES ruošiasi naujoms migrantų bangoms dėl maisto krizės
Europos Sąjunga turi ruoštis naujoms migrantų bangoms, nes daug žmonių bus priversti palikti savo namus dėl maisto krizės, paaštrintos karo Ukrainoje, pirmadienį perspėjo ir bloko sienų apsaugos agentūros vadovė.
Nors pabėgėliai iš Ukrainos priimami gerai, „turime ruoštis ir pabėgėliams, atvykstantiems iš kitų rajonų dėl apsirūpinimo maistu saugumo“, nurodė agentūros FRONTEX laikinoji vykdomoji direktorė Aija Kalnaja.
Pasak jos, „grūdų gabenimas iš Ukrainos yra apsunkintas, o tai sukels migracijos bangas“.
A. Kalnaja kalbėjo atvykusi į Prahą dalyvauti ES vidaus reikalų ministrų susitikime, į kurį buvo pakviesti ir ES nepriklausančių Ukrainos bei Moldovos atstovai.
Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Tačiau Rusijos invazija smarkiai sutrikdė šios produkcijos gamybą ir išvežimą.
Apie 20 mln. tonų praėjusių metų derliaus grūdų yra užblokuoti Ukrainos uostuose Juodosios jūros pakrantėje.
Susiklosčius tokiai padėčiai pasaulio rinkose smarkiai išaugo tam tikrų maisto produktų ir aliejų kainos, o labiausiai paveikti yra Afrikos ir Vidurinių Rytų regionai.
Maskva teigia, kad leistų Ukrainos krovininiams laivams išplaukti iš minėtų uostų, jei Kyjivas išminuotų pakrantės zonas. Tačiau pastarasis atsisako tai daryti, nes tokiu atveju Ukrainai grėstų Rusijos atakos iš jūros.
JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis) birželį įspėjo, kad jei nebus greitai išspręsta Rusijos veiksmų sukelta maisto krizė, perkeltųjų asmenų bendras skaičius pasaulyje gerokai viršys dabartinį antirekordą – 100 milijonų.
Vasario 24 dieną Rusijos pradėtas karas jau nulėmė didžiausią pabėgėlių srautą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, taip pat paskatino ES siūlyti nuo konflikto bėgantiems ukrainiečiams laikiną apsaugą.
Jungtinių Tautų duomenimis, 27 Europos Sąjungos narės yra priėmusios iš viso 5,6 mln. pabėgėlių iš Ukrainos.
Dauguma jų (1,2 mln.) yra Lenkijoje, o Čekijoje apsistojo dar 400 tūkstančių – ši dalis, skaičiuojant vienam gyventojui, yra didžiausia.
FRONTEX duomenimis, pastarosiomis savaitėmis ukrainiečių srautas sumažėjo. Tuo metu vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) pranešė, kad srautai tarp Ukrainos ir bloko šiuo metu yra grįžę į prieškarinį lygį.
Anot Y. Johansson, daugelis ES esančių ukrainiečių turėtų apsispręsti, ar grįžti į savo šalį per ateinančius kelis mėnesius – iki mokslo metų pradžios.
