Daugiau kaip 230 grupių, tarp jų uigūrų, tibetiečių ir honkongiečių teises ginančios organizacijos, pasirašė bendrą pareiškimą ir jame ragina „Jungtinių Tautų vyriausiąją žmogaus teisių komisarę tuojau pat atsistatydinti“.

Pasirašiusios grupės, tarp kurių yra ir tų pačių organizacijų nacionalinių bei vietos skyrių, taip pat ragina JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą (Antoniju Guterišą) nesiūlyti M. Bachelet antros kadencijos, kai rugpjūtį baigsis jos dabartinė kadencija.

M. Bachelet sulaukė daug kritikos dėl to, kad per ilgai planuotą kelionę nepakankamai griežtai pasisakė prieš Kinijos vykdomus pažeidimus. Vizito metu M. Bachelet lankėsi Kinijos vakariniame Sindziango regione, kur, kaip teigiama, yra sulaikyta per milijoną uigūrų ir kitų musulmoniškų mažumų atstovų, vykdoma prievartinė moterų sterilizacija, naudojamas prievartinis darbas.

JAV Kinijos veiksmus Sindziange vadina genocidu ir nusikaltimais žmoniškumui. Pekinas tokius kaltinimus įnirtingai neigia ir sako, kad jo vykdoma saugumo kampanija regione yra būtinas atsakas į ekstremizmą.

Trečiadienio pareiškime sakoma, kad M. Bachelet „praleido retą progą paremti atskaitomybę, neatkreipdama dėmesio į ilgą virtinę Kinijos valdžios vykdomų sisteminių žmogaus teisių pažeidimų“.

„Neatliko pareigos“

Vietoje to „ji baltino Kinijos vyriausybės žiaurius nusikaltimus žmogaus teisių“ srityje ir „įteisino Pekino bandymą nuslėpti savo nusikaltimus naudojantis Kinijos vyriausybės melagingais pareiškimais apie „kontrterorizmą“, teigia organizacijos.

Jos taip pat pasmerkė tai, kad M. Bachelet sulaikytųjų stovyklas Sindziange ne kartą pavadino Kinijos vyriausybės vartojama fraze – „profesinio švietimo ir mokymo centrais“.

Ypač skundžiamasi dėl to, kad ji dar nepaskelbė pernai parengtos ataskaitos apie teisių padėtį Kinijoje, nors vis garsiau reikalaujama ją paviešinti.

„Nuolatinis neribotas ir nepaaiškinamas atidėliojimas kelia rimtų klausimų dėl jos biuro patikimumo“, – sakoma pareiškime.

Pasirašiusios organizacijos pažymi, kad M. Bachelet per ketverius savo darbo metus „visiškai tylėjo dėl žmogaus teisų krizės, apėmusios Tibetą“, ir „smarkiai nuvertino griežtas priemones“ Honkonge.

„Šis žlugęs vyriausiosios komisarės vizitas ne tik padidino tų, kas gyvena valdomi Kinijos vyriausybės, žmogaus teisių krizę, bet ir smarkiai pakenkė pasitikėjimui Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR) skatinant ir ginant žmogaus teises visame pasaulyje“, – sakoma pareiškime.

Nors trečiadienio pareiškimo nepasirašė jokios didelės tarptautinės žmogaus teisių gynimo grupės, „Human Rights Watch“ (HRW) naujienų agentūrai AFP sakė, kad jaučia tokį patį nusivylimą.

„Kai žiaurius nusikaltimus vykdanti vyriausybė giria jos vizitą, o uigūrai ir kiti, kurių [teisės] pažeidžiamos, jaučiasi išduoti ir ragina ją atsistatydinti, tai aiškus ženklas, kad Bachelet neatliko savo, kaip vyriausiosios komisarės, pareigos“, – elektroniniame laiške rašė HRW vienas vadovų Johnas Fisheris (Džonas Fišeris).

Pasak jo, M. Bachelet „turėtų stengtis atkurti sugriautą pasitikėjimą ir nedelsdama paskelbti ilgai vėluojančią savo ataskaitą dėl pažeidimų Sindziange, taip pat imtis konkrečių žingsnių dingusiems ir sulaikytiems asmenims identifikuoti, siekti jų sugrįžimo pas artimuosius“.

M. Bachelet vizitas Kinijoje taip pat tikriausiai bus narstomas per JT Žmogaus teisių tarybos kitos savaitės sesiją Ženevoje.