– Aš palyginimui pateikčiau Bolotnojos vadinamus įvykius, protestus. Čia buvo daugiau nei prieš dešimtmetį, kur opozicija rinko didžiules minias, režimas buvo išsigandęs to protesto. Tai dabartinė situacija – tikriausiai rezultatas, kuomet režimas nusprendė vis labiau griežtinti tuos persekiojimus, tiesiog žudyti opozicijos vadovus. Atitinkamai visuomenė nėra pasiryžusi eiti ir protestuoti. Aišku, reikia sulaukti dienos pabaigos, kad mes galėtume vienaip ar kitaip vertinti, nes tos emocijų bangos prieš laidotuves gali būti vienokios, o po laidotuvių kitokios. Bet iš principo, man atrodo, iliustratyvu jau buvo tada, kada A. Navalnas nusprendė grįžti į Rusiją. Akivaizdu, savo grįžimu tikėjosi sukelti visuomenės palaikymą jo darbotvarkėje, sukelti protestus, bet nieko neįvyko. Tad šiuo atveju, deja, bet realybė – liūdna. Režimas sistemiškai smogia atgal. Ilgus metus tikrinom tą spaudimą opozicijai, o dabar tas protestas – išsisėmęs. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip rusai apskritai sužino, kad vyksta laidotuvės? Nes žiniasklaidoje dėmesio A. Navalnui, jeigu jo išvis yra, tai – labai mažai. Socialiniai tinklai – blokuojami. Kaip ta informacija sklinda? 

– Čia – kitas dėmuo. Režimas tai kontroliuoja. Po truputį užgrobiama informacinė erdvė. Noriu atkreipti dėmesį, Vladimiras Putinas savo žodyne net nevartoja A. Navalno vardo. Šitas opozicijos atstovas – tikslingai ignoruojamas. Visuomenė po truputį grįžta į tokius sovietinius laikus, kai žinia sklisdavo iš lūpų į lūpas. Būdavo vienas viešas šnekėjimas, kaip televizinė, vieša erdvė, ir virtuvinė erdvė, kada šeimos pasišneka tarpusavyje. Yra opoziciniai kanalai, kurie išstumiami, jie įvardijami kaip ekstremistinės organizacijos arba tie vadinami užsienio agentai. Jiems vis sudėtingiau funkcionuoti, bet socialiniuose tinkluose yra galimybė stebėti, kas vyksta, jeigu tu tik nori, jeigu tu įdedi pastangų. Tik informacinėje erdvėje yra baimė, kad už tų ekstremistinių kanalų vartojimą gali persekioti ir panašiai.

– Ar už tai gali pasodinti? Pavyzdžiui, žmonės, kurie dalinasi informacija „Telegram“, ar jiems gali grėsti bausmė?

– Reali bausmė jau gresia Baltarusijoje. Ten yra toks sistemiškas grasinimas. Rusijoje dažniausia taikoma tokia nauja „feikų prieš karą“ įstatyminė bazė, kur tave gali visaip apkaltinti melagienų skleidimu apie tą V. Putino specialią operaciją. Tas skleidimas gali būt įvairus, tai suprantama, kad režimas tikslingai kuria baimės jausmą, kad tik to protesto nebūtų.

Noriu atkreipti dėmesį, Vladimiras Putinas savo žodyne net nevartoja A. Navalno vardo. Šitas opozicijos atstovas – tikslingai ignoruojamas.

– Julija Navalnaja Europos politikams kalbėjo apie tai, kad ji nori tęsti savo vyro veiklą, kas jos laukia?

– Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad opozicija ir politinė platforma Rusijos viduje, net ir sėdint kalėjime, yra vienas dalykas, o opozicija ir vadovavimas Rusijos opozicijai už jos ribų – kitas. Tai – tikslingas V. Putino veiksmas, kuomet opozicijos atstovai išstumiami iš Rusijos politinės erdvės netgi fiziškai, o tada jie neturi tokio plataus pasiekiamumo. Juos lengva apkaltinti vakarietiškų įtakų sąmokslo teorijom ir panašiai. Tai aš suprantu, kad ji bus aktyvi. Visa A. Navalno komanda dirba iš užsienio, bet sulaukti kažkokio palaikymo Rusijos viduje, aš manau, kad bus nemažas iššūkis. Aš dar atkreipčiau dėmesį į tokį sudėtingą lūžį, kad mes vis šnekame apie demokratinės opozicijos potencialą V. Putinui, bet neatmeskime ir neužmirškime Jevgenijaus Prigožino avantiūros. Tos kitokios rusofašistinės opozicijos potencialo, kurio lygiai taip pat V. Putinas prisibijo. Tas pilnai gali kilti iš Rusijos vidaus, jeigu V. Putino galia sušlubuotų.

J. Navalnaja – užsienyje, vyro laidotuvėse dalyvauti negalėjo, tai – didžiulė žmogiška tragedija, už kurią taip pat atsakingas V. Putino režimas. Maskvoje „Telegram“ kanalai rašė, kad driekėsi 300 metrų eilė žmonių, kurie atėjo į laidotuves ir yra labai drąsūs, nes jiems gali grėsti represijos.