Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis atlaikė didesnės ir geriau ginkluotos Rusijos armijos puolimą, kuri per pastaruosius metus užėmė tik 0,79 proc. Ukrainos teritorijos, teigia Vašingtone įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).
„Žvelgiant į invazijos pradžią ir apmąstant šiandieną, turime visas teises pasakyti: mes apgynėme savo nepriklausomybę, nepraradome savo valstybingumo“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasiekė savo tikslų.
„Jis nepalaužė ukrainiečių; jis nelaimėjo šio karo“, – taip pat sakė V. Zelenskis.
Tačiau karui žengiant į penktuosius metus, JAV vadovaujamas diplomatinis spaudimas nutraukti didžiausią ginkluotą konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, atrodo, nė kiek nepriartėjo prie kompromisų, kurie galėtų padaryti taikos susitarimą įmanomu.
Derybos įstrigo dėl to, kas nutiks Donbasui, rytiniam Ukrainos pramoniniam centrui, kurį daugiausia užėmusios Rusijos pajėgos, tačiau kurio joms nepavyko visiškai okupuoti, ir dėl pokario saugumo susitarimo sąlygų, kurių Kyjivas reikalauja, kad atgrasytų Rusiją nuo bet kokios pakartotinės invazijos.
Abiejose pusėse žuvusių, sužeistų ar dingusių karių skaičius iki pavasario gali pasiekti 2 mln., o Rusija patyrė didžiausią karių žūčių skaičių tarp visų didžiųjų valstybių bet kuriame konflikte nuo Antrojo pasaulinio karo, sakoma praėjusį mėnesį paskelbtoje Strateginių ir tarptautinių studijų centro ataskaitoje.
Europos lyderiai mato, jog jų šalių saugumas taip pat priklauso nuo padėties Ukrainoje, tad nerimaujama ir dėl platesnių V. Putino tikslų. Senasis žemynas siekia, kad jo lyderiai tai pat būtų konsultuojami JAV tarpininkaujamose derybose.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas socialiniame tinkle „X“ rašė, kad „ketverius metus kiekviena diena ir kiekviena naktis buvo košmaras ukrainiečiams – ir ne tik jiems, bet ir mums visiems. Nes karas grįžo į Europą“.
„Mes jį nutrauksime tik būdami stiprūs kartu, nes Ukrainos likimas yra mūsų likimas“, – pridūrė jis.
Karas įtraukė šalis toli už Ukrainos ribų, suteikdamas konfliktui globalų matmenį ir grasindamas pabloginti nepriteklių, badą ir politinį nestabilumą besivystančiose šalyse.
Nors NATO šalys atėjo į pagalbą Ukrainai, Rusijai padėjo Šiaurės Korėja, kuri siuntė karius ir artilerijos sviedinius, Iranas, kuris teikė dronų technologijas, ir Kinija, kuri, pasak Jungtinių Valstijų ir analitikų, teikė pramonės įrangą ir lustus.
Tarp Europos pareigūnų, antradienį viešinčių Kyjive, yra Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta), Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas, taip pat septynių šalių ministrai pirmininkai ir trys užsienio reikalų ministrai.
Ukrainai kliaujantis užsienio pagalba, NATO šalys dabar ją teikia pirkdamos amerikietiškus ginklus, nes Donaldo Trumpo administracija nutraukė ankstesnę Vašingtono politiką ir nustojo tiesiogiai teikti ginklus Kyjivui.
Europos Sąjunga (ES) taip pat siunčia finansinę pagalbą, tačiau kartais susiduria su Vengrijos ir Slovakijos nenoru.
Britanijos ginkluotųjų pajėgų ministras Alistairas Carnsas sakė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra „reikšmingiausias konfliktas“ per dešimtmečius.
„Nemanau, kad kas nors iš mūsų galėjo nuspėti įvykusių įvykių mastą ir dydį“, – sakė jis.
Karo nuniokotos Ukrainos atstatymo išlaidos per ateinantį dešimtmetį siektų beveik 588 mlrd. dolerių (503 mlrd. eurų), bendroje ataskaitoje teigia Pasaulio bankas, EK, Jungtinės Tautos (JT) ir Ukrainos vyriausybė.
Tai beveik tris kartus viršija praėjusių metų Ukrainos BVP, teigiama joje.