„Nuo paskutinio lavos išsiliejimo praėjo jau trys mėnesiai, todėl išsiveržimas jau laikomas pasibaigusiu“, – naujienų agentūrai AFP pranešė Islandijos meteorologijos biuro (IMO) gamtinių nelaimių pavojų specialistė  Bryndis Yr Tisladottir (Brindis Ir Tisladoutir).

Tačiau ugnikalnio aktyvumą toliau stebinti agentūra paragino žygeivius būti atsargiems, ir tęsia vietovės stebėjimą.

Lava iš šio ugnikalnio, esančio maždaug už 30 km į pietvakarius nuo sostinės netoli Fagradalsfiadlio kalno, pradėjo veržtis kovo 19 dieną.

Reikjaneso pusiasalis lavos išsiveržimo nebuvo matęs aštuonis šimtmečius, o pats ugnikalnis – beveik 6 tūkst. metų, sako vulkanologai.

Vis tik pastarasis išsiveržimas, jau šeštas Islandijoje per pastaruosius 20 metų, tapo ilgiausiu, registruotu per pusę šimtmečio. Lava iš ugnikalnio tekėjo šešis mėnesius.

Po rugsėjo 18 dienos, ugnikalniui pasiekus ilgiausiai trukusios aktyviosios išsiveržimo fazės rekordą, lava liovėsi tekėjusi, tačiau Geldingadaliro slėnius užklojo 140 mln. kubinių metrų šviežių vulkaninių uolienų.

Islandijos turizmo valdybos duomenimis, gana lengvai pasiekiamas veikiantis ugnikalnis tapo turistų traukos vieta – jį aplankė daugiau nei 350 tūkst. žmonių.

Ekspertai perspėja dėl galimų naujų išveržimų tame rajone.

„Istorija mus moko, kad vulkaninis aktyvumas vyksta ciklais“, – nurodė IMO.

Praėjusią savaitę institutas vėl sumažino kito Islandijos ugnikalnio Grimsviotno išsiveržimo pavojaus lygį, prieš dvi savaites padidinęs jį  iki „oranžinio“.

Aktyviausias Islandijos ugnikalnis, išsiveržiantis vidutiniškai kas 5–10 metų, stūkso sunkiau pasiekiamoje vietoje salos centrinėje dalyje, po didžiuliu Vatnajokudlio ledynu.

„Tikimybė išlieka, bet ji mažesnė“, – AFP sakė B. Y. Tisladottir.