Islandijos meteorologijos agentūra savaitgalį paskelbė, kad padėtis neaiški. Perspėjimo aviacijai laipsnis buvo padidintas nuo „žalio“ iki „geltono“, kuris skelbiamas, kai koks nors ugnikalnis „rodo padidėjusio aktyvumo ženklus“.

Beveik savaitę rajoną aplink Grindaviką purtė žemės drebėjimai, buvo užregistruota kalno deformacijų. Grindavikas yra netoli populiarios karštųjų versmių „Žydrosios lagūnos“ salos pietvakariuose, Reikjaneso pusiasalyje.

Stipriausio užregistruoto žemės drebėjimo stiprumas buvo 3,7 balo.

Žemės drebėjimų virtinės tame rajone nėra neįprastas reiškinys, tačiau šį kartą drebėjimai vyko drauge su „neįprastai greita“ Torbjorno kalno, esančio keli kilometrai nuo Grindaviko, deformacija, todėl tai „kelia susirūpinimą ir verčia stebėti atidžiau“, nurodė meteorologijos agentūra.

Užfiksuotas žemės paviršiaus pakilimas po maždaug 3–4 mm per dieną, o iki sekmadienio žemės paviršius jau buvo pakilęs 2 centimetrus. Manoma, kad tai vyksta kelių kilometrų gylyje kaupiantis magmai.

Priklausomai nuo priežasties, svarstomi keli scenarijai.

Jei žemės paviršius kyla dėl magmos kaupimosi ugnikalnyje, šis kilimas gali paprasčiausiai liautis arba tęstis ir potencialiai nulemti išsiveržimą.

Tačiau jei žemės paviršius kyla dėl tektoninės veiklos, tai gali signalizuoti apie naujus, galingesnius žemės drebėjimus.

Reikjaneso pusiasalis priklauso Vidurio Atlanto kalnagūbriui, kur išsiskiria Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės.

„Dar per anksti bandyti nuspręsti, kuris [scenarijus] labiausiai tikėtinas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Islandijos universiteto Žemės mokslų fakulteto geofizikos profesorius Pallis Einarssonas (Padlis Einarsonas).

Išsiveržimas būtų „ramiausias, kokį tik galima įsivaizduoti“, sakė P. Einarssonas.

„Visuomet turime ruoštis blogiausiam atvejui, tad ruošiamės išsiveržimo atvejui, bet labiausiai tikėtinas scenarijus yra tas, kad šis įvykis tiesiog sustos“, – sakė Civilinės saugos ir nepaprastųjų situacijų valdymo departamento vyriausiasis inspektorius Rognvalduras Olafssonas (Riognvalduras Oulafsonas).

Nuo pirmadienio ugnikalnio aktyvumas turi būti atidžiau stebimas naujais matavimo prietaisais.

2010 metais per Ejafjadlajokudlio ugnikalnio išsiveržimus buvo išmestas didžiulis dūmų ir pelenų debesis, kuris nuslinko virš Europos ir dėl kurio teko atšaukti daugiau kaip 100 tūkst. skrydžių, buvo įstrigę maždaug 8 mln. keleivių.

Pastarąjį kartą žinomas išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje įvyko beveik prieš 800 metų.

Tačiau, kaip sakė P. Einarssonas, išsiveržimai šiame Islandijos regione pasižymi siauru lavos srautu ir nedideliu išmetamų pelenų kiekiu, todėl dažniausiai nepakenkia žmonėms.