Islandijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje, į šiaurę nuo žvejų miesto Grindaviko, prasidėjo pirmadienį apie 22 val. 17 min. vietos (antradienį 0 val. 17 min. Lietuvos) laiku po virtinės nedidelių žemės drebėjimų serijos.

Tiesiogiai transliuojamuose išsiveržimo vaizdo įrašuose matyti, kaip iš žemės plyšio veržiasi švytinčios oranžinės lavos čiurkšlės, supamos raudonų dūmų debesų.

„Tikimės geriausio, tačiau akivaizdu, kad tai didelis išsiveržimas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Islandijos ministrė pirmininkė Katrin Jakobsdottir (Katrin Jakobstoutir).

Keletą savaičių ši Šiaurės valstybė tikėjosi išsiveržimo pusiasalyje į pietvakarius nuo sostinės. Išsiveržimas prognozuotas dėl žemės drebėjimų, privertusių valdžios institucijas evakuoti tūkstančius žmonių ir uždaryti garsųjį Mėlynosios lagūnos geoterminį SPA centrą.

Meteorologijos tarnyba apskaičiavo, kad atsivėręs plyšys yra maždaug 4 km ilgio ir kad pietinis jo galas yra vos už 3 km nuo Grindaviko.

Iki 3 val. ryto išsiveržimo intensyvumas stabilizavosi, tačiau meteorologijos tarnyba dar negali prognozuoti, kiek išsiveržimas tęsis.

„Dabar laukiame, ką mums paruoš gamtos jėgos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė prezidentas Gudni Johannessonas (Gudnis Jouhanesonas). Jis pridūrė, kad svarbiausia yra apsaugoti žmonių gyvybes ir infrastruktūrą.

Civilinės saugos departamento vadovas Vidiras Reynissonas (Vidiras Reinisonas) paragino žmones nesiartinti prie ugnikalnio.

„Tai ne turistinis išsiveržimas“, – vietos televizijai sakė jis.

Komunalinių paslaugų kompanija „Landsnet“ socialiniame tinkle „Facebook“ parašė labai atidžiai stebinti padėtį.

Nors prieš išsiveržimą nuogąstauta dėl galimo smarkaus pasaulinių kelionių sutrikdymo, Reikjaviko tarptautinis oro uostas dirba toliau. Operatorė ISAVIA nurodė, kad kol kas jokie skrydžiai į oro uostą ir iš jo nebuvo paveikti.

Nauja era

Nuo spalio Reikjaneso pusiasalyje buvo užfiksuota tūkstančiai žemės drebėjimų. Jie buvo laikomi galimo vulkaninio išsiveržimo pranašais.

Lapkričio 11 dieną iš Grindaviko, esančio už maždaug 40 km nuo Reikjaviko, buvo evakuota maždaug 4 tūkst. žmonių, nes mokslininkai nustatė, kad po šiuo žvejų uostu juda magmos tunelis.

Gyventojai naujienų agentūrai AFP sakė, kad nestiprūs žemės drebėjimai, kurių kartais per dieną įvykdavo šimtai, apgadino kelių ir pastatų.

Po evakuacijos gyventojams buvo leidžiama savo namuose apsilankyti tik tam tikromis dienos valandomis.

Pareigūnai kartkartėmis organizuodavo keliones į miestelį ir lydėdavo tuos gyventojus, kurių namai yra pavojingiausiose vietose. Žmonės gelbėjo savo turtą – nuo augintinių iki nuotraukų albumų, baldų ir drabužių.

Vulkaniniai išsiveržimai Islandijoje nėra retas reiškinys. Šalyje yra 33 aktyvios ugnikalnių sistemos – tai didžiausias skaičius Europoje. Tačiau Reikjaneso pusiasalyje iki 2021 metų išsiveržimų nebuvo aštuonis šimtmečius.

Po išsiveržimo 2021-aisiais dar įvyko išsiveržimai pernai ir anksčiau šiais metais, visi trys – atokiuose, negyvenamuose rajonuose.

Vulkanologai sako, kad tai galėtų būti naujos aktyvumo eros šiame regione pradžia.

2010 metais Islandijoje išsiveržė ilgai snaudęs 1 660 m aukščio, ledu padengtas Ejafjadlajokudlio ugnikalnis. Iš jo aukštai į atmosferą pakilo milžiniškas pelenų debesis. Išsiveržimas žmonių aukų nepareikalavo, bet privertė atšaukti apie 100 tūkst. skrydžių, buvo įstrigę daugiau kaip 10 mln. keliautojų.

Islandija yra šiaurinėje Atlanto dalyje ties Atlanto Vidurio jūrgūbriu, skiriančiu Eurazijos ir Šiaurės Amerikos tektonines plokštes.