Šie komentarai buvo išsakyti per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos vaizdo konferenciją, organizuotą Maskvos ir skirtą paminėti vadinamųjų antrųjų Minsko susitarimų, sudarytų 2015 metų vasarį, siekiant užbaigti karą Donbaso regione, šeštąsias metines.

„Rusija privalo nedelsdama nutraukti savo agresiją Rytų Ukrainoje ir baigti Krymo okupaciją“, – sakė JAV diplomatas Rodney Hunteris (Rodnis Hanteris).

Rusija privalo nedelsdama nutraukti savo agresiją Rytų Ukrainoje ir baigti Krymo okupaciją.

„Raginame Rusiją išvesti iš Ukrainos visas savo pajėgas, nutraukti paramą savo parankiniams ir kitoms ginkluotoms grupėms, taip pat įvykdyti visus įsipareigojimus pagal Minsko susitarimus“, – pridūrė jis.

Bendrą deklaraciją, smerkiančią išliekantį nestabilumą prorusiškų separatistų kontroliuojamose teritorijose Ukrainos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse, paskelbė Saugumo Tarybai priklausančios Europos šalys, taip pat Vokietija, kuri kartu su Prancūzija padėjo sudaryti Maskvai ir Kijevui Minsko susitarimus.

„Naudodama jėgą prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą Rusija aiškiai pažeidžia tarptautinės teisės pagrindinius principus, – sakoma deklaracijoje. – Dar kartą raginame Rusijos Federaciją nedelsiant liautis kurstyti konfliktą teikiant finansinę ir karinę pagalbą savo remiamoms ginkluotoms grupėms, taip pat esame giliai susirūpinę dėl Rusijos karinės technikos ir karių buvimo Ukrainos vyriausybės nekontroliuojamose teritorijose.“

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia atmetė Vakarų pasmerkimą ir apkaltino Ukrainą, kad ši nevykdo Minsko susitarimų, turėdama savo „gynėjų“ Prancūzijos ir Vokietijos užnugarį.

Jis taip pat kaltino Kijevą „visišku abejingumu“ Donbaso gyventojų padėčiai.

„Negali atlikti savo darbo“

Vokietijos ambasadorius Christophas Heusgenas (Kristofas Hoisgenas), dalyvavęs derybose Minske kaip kanclerės Angelos Merkel delegacijos narys, savo ruožtu sakė, kad Rusijos diplomatas nepaminėjo Maskvos nesugebėjimo atitraukti iš regiono sunkiosios ginkluotės, nors tai yra numatyta susitarimu.

„Iki šios dienos Rusijos sunkioji ginkluotė nebuvo atitraukta nuo sąlyčio linijos, pažeidžiant Minsko susitarimus“, – sakė Ch. Heusgenas.

Kadangi Ukrainos vyriausybė neturi prieigos prie dalies sienos su Rusija, tos teritorijos išlieka nekontroliuojamos Kijevo, o Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO) stebėtojų misija „negali atlikti savo darbo“, pabrėžė vokiečių diplomatas.

„Dėl to Rusija gali diena po dienos siųsti karius ir ginkluotę į Luhanską ir Donecką“, – aiškino jis.

Prancūzijos ambasadorius prie JT Nicolas de Riviere (Nikola de Rivjer) sakė, kad Rusijos pareiškimai prieš Prancūziją ir Vokietiją yra „nepagrįsti.“

JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politikos ir taikos stiprinimo reikalams Rosemary DiCarlo (Rouzmari DiKarlo) sakė, kad kol nėra rastas tvarus politinis sprendinys Rytų Ukrainos konfliktui, padėtis tame regione išlieka „trapi“.

„Padėties pablogėjimo rizika yra reali, jeigu derybos įstrigs“, – pabrėžė ji.

„Esame giliai susirūpinę saugumo incidentų gausėjimu keliuose karštuosiuose taškuose palei sąlyčio liniją pastaraisiais mėnesiais. Šias pavojingas tendencijas reikia greitai keisti“, – kalbėjo R. DiCarlo.

Ukrainos vyriausybė su Rusijos remiamais separatistais Donecke ir Luhanske kovoja nuo 2014 metų. Šis konfliktas prasidėjo Maskvai anksčiau tais pačiais metais aneksavus Krymo pusiasalį po Kijeve įvykusios proeuropietiškos Maidano revoliucijos.

Nuo tada per konfliktą žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių ir beveik 1,5 mln. turėjo palikti savo namus.

Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant separatistams į pagalbą karių ir ginkluotės, bet Maskva tokius kaltinimus neigia.