Šis reisas meta iššūkį de facto amerikiečių vykdomai kuro blokadai energijos stygių jaučiančiai salai.
Jūrų analitikos bendrovės „Kpler“ duomenimis, 730 tūkst. barelių žaliavinės naftos gabenantis „Anatolijus Kolodkinas“ sekmadienį buvo į šiaurę nuo Haičio ir plaukė vakarų Kuboje esančio Matansaso uosto link.
Savo pagrindinę regioninę sąjungininkę ir naftos tiekėją Kuba prarado sausį, kai JAV pajėgos įkalino Venesuelos socialistų lyderį Nicolasą Maduro (Nikolą Madurą).
Po šio įvykio JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pagrasino įvesti muitus bet kuriai šaliai, siunčiančiai naftą į Kubą, ir užsiminė apie galimą komunistų valdomos salos perėmimą.
Kubos vyriausybė teigia, kad nuo sausio negavo jokios naftos, o tai dar labiau pagilino energetikos krizę 9,6 mln. gyventojų turinčioje šalyje.
Prezidentas Miguelis Diazas-Canelis (Migelis Diasas Kanelis) ėmėsi skubių priemonių kurui taupyti, įskaitant griežtą benzino normavimą.
Kuro kainos šoktelėjo, viešojo transporto paslaugų sumažėjo, o kai kurios oro linijos sustabdė skrydžius į Kubą.
Nuo 2024 metų šalis patyrė septynis visą valstybę apėmusius elektros energijos tiekimo pertrūkius, iš kurių du įvyko šį kovą.
JAV sankcionuotas „Anatolijus Kolodkinas“ nafta buvo pakrautas Rusijos Primorsko uoste kovo 8 dieną.
Per Lamanšo sąsiaurį jį lydėjo Rusijos karinis laivas, tačiau, pasak Jungtinės Karalystės (JK) karališkojo laivyno, tanklaiviui įplaukus į Atlanto vandenyną, šie laivai išsiskirstė.
(be temos)
(be temos)