„Azerbaidžano pajėgos tebenaudoja artileriją, apkasų minosvaidžius ir dronus... smogdamos karinei ir civilinei infrastruktūrai. Priešas mėgina įžengti [į Armėnijos teritoriją]“, – teigė Gynybos ministerija Jerevane.

Toks pareiškimas padarytas po naktį vykusių susirėmimų pasienyje, per kuriuos abi pusės patyrė nuostolių.

Nauji susirėmimai pasienyje

Armėnija ir Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad ginčijamame Kalnų Karabacho regione vėl prasiveržus smurtui įsiplieskė didelio masto susirėmimai, pareikalavę azerbaidžaniečių karių gyvybių.

LNK reportažas:

Nuo 2020 metų, kai baigėsi pusantro mėnesio trukęs Jerevano ir Baku karas dėl Kalnų Karabacho kontrolės, dažnai pranešama apie susišaudymus pasienyje.

„Antradienį 00.05 val. [23.05val. Lietuvos laiku] Azerbaidžanas iš artilerijos ir stambaus kalibro šaunamųjų ginklų smarkiai apšaudė Armėnijos karines pozicijas Goriso, Sotko ir Džermuko miestų kryptimi“, – pranešė Armėnijos gynybos ministerija.

Pranešime teigiama, kad Azerbaidžanas taip pat naudojo dronus.

Tačiau Azerbaidžano gynybos ministerija apkaltino Armėniją „plataus masto ardomąja veikla“ netoli pasienyje esančių Daškesano, Kelbadžaro ir Lačino rajonų. Baku teigimu, jos armijos pozicijos „buvo apšaudytos – be kito ko, iš apkasų minosvaidžių“.

„[Azerbaidžano] kariškiai patyrė nuostolių“, – teigė ministerija, bet nenurodė konkrečių skaičių.

Jungtinės Valstijos vėlai pirmadienį paragino nutraukti konfliktą, o valstybės sekretorius Antony Blinken (Entonis Blinkenas). Pasak jo, JAV yra „labai susirūpinusios“ dėl padėties – ypač dėl „pranešimų apie smūgius gyvenvietėms ir civilinei infrastruktūrai“ Armėnijoje.

„Mūsų pozicija jau ilgą laiką yra aiški: konfliktas negali būti išspręstas karinėmis priemonėmis, – pareiškime pabrėžė A. Blinkenas. – Raginame nedelsiant nutraukti bet kokius karo veiksmus.“

Praėjusią savaitę Armėnija apkaltino Azerbaidžaną per susišaudymą pasienyje nužudžius vieną iš jos karių.

Raginame nedelsiant nutraukti bet kokius karo veiksmus.

Rugpjūtį Azerbaidžanas pranešė, kad neteko kario. Tuo metu Karabacho pajėgos patvirtino, kad du jos kariai žuvo, o dar keliolika buvo sužeisti.

Kaimyninės Kaukazo valstybės dėl šio ginčijamo regiono, etninių armėnų apgyvendinto Azerbaidžano anklavo, yra kariavę du kartus – 1990 metais ir 2020 metais.

Šešias savaites trukusios kautynės 2020 metų rudenį nusinešė per 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.

Pagal pasiektą susitarimą Armėnija užleido kelis ne vieną dešimtmetį kontroliuotus rajonus, o Maskva atsiuntė apie 2 tūkst. Rusijos taikdarių, stebinčių, kaip laikomasi trapių paliaubų.

Per gegužę ir balandį Briuselyje vykusias derybas, kurioms tarpininkavo ES, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) ir Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas susitarė „paspartinti diskusijas“ dėl būsimos taikos sutarties.

Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.

Žuvo mažiausiai 49 Armėnijos kariai

Armėnija antradienį pranešė, kad mažiausiai 49 jos kariai žuvo per susirėmimus pasienyje su Azerbaidžanu, naktį įsiplieskus intensyviausioms kautynėms tarp abiejų Kaukazo valstybių nuo 2020 metų karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.

„Šiuo metu turime 49 žuvusius [karius] ir, deja, tai nėra galutinis skaičius“, – parlamentui sakė armėnų ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas.

Jo teigimu, po naktį į antradienį Azerbaidžano vykdyto smarkaus apšaudymo kautynės aprimo.

Šiuo metu turime 49 žuvusius [karius] ir, deja, tai nėra galutinis skaičius.

Tuo metu Baku pareiškė, kad jo pajėgos tiktai atsakė į Armėnijos provokaciją, neigdamas teiginius, kad azerbaidžaniečiai smogė civilinei infrastruktūrai.

Pasak Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų, per susirėmimus žuvo kažkiek jų narių, tačiau nepateikė žuvusiųjų skaičiaus.

Jerevanas antradienį apkaltino Baku kariuomenę bandymu veržtis į Armėnijos teritoriją ir paprašė pasaulio lyderių pagalbos.

Skelbiama, kad su Rusija, užpernai dislokavusia taikos palaikymo pajėgas Karabache, Armėnija susitarė dėl bendrų veiksmų padėčiai deeskaluoti.

Pasak Jerevano, Armėnijos gynybos ministras Surenas Papikianas ir jo kolega rusas Sergejus Šoigu „telefonu aptarė Azerbaidžano agresiją prieš suverenią Armėnijos teritoriją“ ir „sutarė imtis būtinų veiksmų padėčiai stabilizuoti“.

Tuo metu Baku sąjungininkė Turkija antradienį paragino Jerevaną „nutraukti provokacijas“ prieš Azerbaidžaną.

„Armėnija turėtų nutraukti savo provokacijas ir sutelkti dėmesį į taikos derybas bei bendradarbiavimą su Azerbaidžanu“, – po pokalbio telefonu su Azerbaidžano užsienio reikalų ministru Jeyhunu Bayramovu (Džeihunu Bairamovu) per „Twitter“ parašė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).