Pereiti į pagrindinį turinį

Karas: per raketų smūgį Kramatorsko traukinių stotyje žuvo dešimtys žmonių

Ukrainos Borodiankos mieste gelbėtojai vien tik iš po dviejų susprogdintų gyvenamųjų namų griuvėsių ištraukė 26 kūnus.

Visą aukų skaičių sunku įvertinti, sakė Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova, paskelbusi šią žinią socialiniame tinkle „Facebook“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau teigė, kad padėtis Borodiankoje yra „daug baisesnė“ nei Bučoje, kur, pasitraukus Rusijos pajėgoms, buvo aptikti civilių kūnai, sukėlę tarptautinį pasipiktinimą. Ukraina kaltina Rusijos karius, o Maskva tai neigia.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis anksčiau sakė, kad Borodianka yra vienas iš labiausiai sugriautų miestų Kyjivo regione. Šalies generalinės prokuratūros duomenimis, šiame miestelyje yra ir daugiausia aukų Kyjivo regione.

Scanpix nuotr.

ES vadovai traukiniu vyksta į Kyjivą

Ankstų penktadienio rytą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išvyko į Ukrainos sostinę Kyjivą, kur susitiks su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ją lydi ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis.

U. von der Leyen – buvusi Vokietijos gynybos ministrė – išvyko iš nedidelio pietinio Lenkijos miesto Pšemyslio, esančio vos už 13 km nuo Ukrainos sienos. Dėl karo oro erdvė virš Ukrainos uždaryta.

U. Von der Leyen bus pirmoji Vakarų šalių vadovė, apsilankiusi Ukrainoje po to, kai pastarosiomis dienomis buvo atskleisti žiaurumai Kyjivo priemiestyje Bučoje.

Kovo viduryje Lenkijos, Slovėnijos ir Čekijos ministrai pirmininkai traukiniu buvo atvykę į Kyjivą. Praėjusią savaitę mieste lankėsi Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.

Reaguodama į šimtų civilių gyventojų nužudymą Bučoje, L. von der Leyen antradienį pasiūlė penktąjį sankcijų paketą Rusijai.

Ketvirtadienį vakare 27 ES valstybių narių atstovai tam pritarė, įskaitant draudimą importuoti anglis, medieną ir degtinę, pranešė šaltiniai naujienų agentūrai dpa.

Aukščiausi ES pareigūnai teigė, kad jei Rusija ir toliau tęs karą prieš Ukrainą, ilgainiui gali būti uždraustas viso iškastinio kuro importas.

Kad naujosios sankcijos įsigaliotų, jos turi būti paskelbtos ES oficialiajame leidinyje. Šis žingsnis laikomas formalumu ir turėtų būti atliktas penktadienį.

Šaltiniai teigė, kad ES narės nesutarė, ar anglių embargas turėtų įsigalioti po trijų, ar po keturių mėnesių. Galiausiai kai kurių šalių, įskaitant Vokietiją, prašymu valstybės narės nusprendė, kad tai įvyks po keturių mėnesių.

Pentagono vadovas: V. Putinas atsisakė minties užimti Kyjivą

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) ketvirtadienį sakė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė minties užimti Kyjivą, Ukrainos kariuomenei atrėmus jo pajėgas.

„Putinas manė, kad gali labai greitai perimti... Ukrainą, labai greitai užimti sostinę. Jis klydo“, – sakė L. Austinas Senato Ginkluotųjų tarnybų komitetui.

„Manau, kad Putinas atsisakė savo pastangų užimti sostinę ir dabar sutelkė dėmesį į... [Ukrainos] pietus ir rytus“, – sakė L. Austinas.

Tačiau bendrai karo, prasidėjusio Rusijai prieš šešias savaites įsiveržus į Ukrainą, trajektorija lieka neaiški, per tą patį Ginkluotųjų tarnybų komiteto posėdį sakė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley (Markas Milis).

Ukrainai, kad ji laimėtų šią kovą, reikia likti laisva ir nepriklausoma valstybe su visa pripažįstama savo teritorija, sakė jis.

„Tai bus labai sunku. Tai bus ilgas sunkus darbas“, – pabrėžė M. Milley.

„Pirmoji dalis tikriausiai buvo vykdoma sėkmingai“, – sakė jis apie vasario 24-ąją prasidėjusį karą.

„Tačiau dar laukia reikšminga kova pietryčiuose, aplink Donbaso regioną, kur rusai ketina sutelkti pajėgas ir tęsti savo puolimą, – kalbėjo M. Milley. – Tad galvoju, jog šiuo metu klausimas, kaip tai baigsis, dar neatsakytas.“

L. Austinas įstatymų leidėjams sakė, jog amerikiečiai teikia Ukrainos kariuomenei žvalgybinę informaciją, kad paremtų jos kovą Donbase, kur Maskvos remiami separatistai su Kyjivo pajėgomis kovoja nuo 2014-ųjų, o dabar turi tiesioginę Rusijos pajėgų paramą.

Tačiau M. Milley sakė, kad kova tame regione bus sunki ir kad rusams išstumti Ukrainai tikriausiai reikės didesnės paramos ginklais, tokiais kaip tankai.

„Pietryčiuose... teritorija yra kitokia nei šiaurėje, – aiškino M. Milley. – Ji daug atviresnė, tinkama šarvuotosios [technikos], mechanizuotoms puolamosioms operacijoms abiejose pusėse. Tad jie ieško šių sistemų.“

„Jie prašo... papildomos šarvuotosios [technikos] ir artilerijos“, – sakė jis.

Lloydas Austinas. Scanpix nuotr.

PSO: Ukrainoje patvirtinta daugiau nei 100 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį patvirtino, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios užfiksavo daugiau kaip 100 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, transportą bei jų darbuotojus, ir paragino užtikrinti humanitarinę pagalbą rusų pajėgų apsiaustam Mariupolio miestui.

„Iki šiol PSO patvirtino 103 išpuolius prieš sveikatos priežiūros institucijas atvejus, per kuriuos žuvo 73 žmonės ir 51 buvo sužeistas, įskaitant medicinos darbuotojus ir pacientus“, – per spaudos konferenciją sakė organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas). Jis pavadino tai „niūriu etapu“.

Iš visų patvirtintų išpuolių 89 buvo nukreipti prieš sveikatos priežiūros įstaigas, o dauguma kitų – prieš transportą, įskaitant greitosios pagalbos automobilius.

„Esame pasipiktinę dėl tebesitęsiančių atakų prieš sveikatos apsaugos institucijas“, – sakė PSO vadovas ir pridūrė, kad tai yra „tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“.

Lvive vykusioje spaudos konferencijoje anksčiau ketvirtadienį kalbėjęs PSO Europos regiono direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė) apgailestavo, kad nors medikų pagalba pasiekė daug „paveiktų rajonų“, kai kurie tebėra nepasiekiami.

„Tiesa, kai kur tebėra labai sunku. Manau, visi sutiksime, kad svarbiausias turėtų būti Mariupolis“, –  žurnalistams sakė H. Kluge.

Mariupolis, esantis strategiškai svarbioje vietoje tarp Rusijos aneksuoto Krymo ir Donbaso separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytuose, tapo vienų įnirtingiausių kautynių židiniu nuo Maskvos karinės invazijos pradžios vasario pabaigoje.

Miesto gyventojai pasakoja apie siaubingus nuniokojimus ir pragariškas sąlygas. Mieste, iki invazijos pradžios turėjusiame apie 400 tūkst.  gyventojų, dabar dar yra likę apie 120 tūkst. žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį apkaltino Rusiją blokuojant humanitarinę pagalbą miestui, kad paslėptų įrodymus, liudijančius apie „tūkstančius“ ten nužudytų žmonių.

H. Kluge pažymėjo, kad PSO „į labiausiai nukentėjusius šalies rajonus pristatė daugiau nei 185 tonas medicininių prekių, kurios pasiekė pusę milijono žmonių“.

PSO regiono direktorius taip pat sakė, kad „50 procentų Ukrainos vaistinių, manoma, yra uždarytos, o 1 000 sveikatos priežiūros įstaigų yra netoli konflikto rajonų arba pasikeitusios kontrolės rajonuose“.

H. Klugė pabrėžė, kad išpuoliai prieš sveikatos priežiūros tarnybas yra „akivaizdus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“. Jis pabrėžė, jog PSO neturi įgaliojimų įvardyti šių išpuolių kaltininkus, tačiau patvirtina tokių išpuolių faktą.

Sankcijos Rusijai atkreipė dėmesį į slepiamą V. Putino asmeninį gyvenimą

Vakarų sankcijos Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos pareigūnams ir jo šeimos nariams atkreipė nepageidaujamą dėmesį į jo asmeninį gyvenimą, Kremliaus saugomą po devyniais užraktais.

Griežtindamos atsaką į Rusijos invaziją Ukrainoje, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė savo pirmas sankcijas dviem suaugusioms V. Putino dukterims iš jo santuokos su buvusia žmona Liudmila.

Tuo metu didėja spaudimas skelbti sankcijas Alinai Kabajevai, buvusiai ritminės gimnastikos čempionei, žiniasklaidos vadinamai V. Putino širdies drauge, nors Kremlius to niekada nėra patvirtinęs.

V. Putinas savo asmeninį gyvenimą per daugiau nei du dešimtmečius valdžioje yra komentavęs vos kelis kartus.

Valstybinė žiniasklaida paprastai rodo jį vieną – dirbantį ar keliaujantį – kurdama žmogaus, atsidavusio tėvynei ir neturinčio daug laisvalaikio, įvaizdį.

Vienintelis aiškus jo pareiškimas apie asmeninį gyvenimą buvo keistas pasirodymas su Liudmila per vieno baleto spektaklio pertrauką Maskvoje 2013 metais, kai jis valstybinės televizijos reporteriui pasakė, kad jie su žmona nusprendė kartu nebegyventi. 2014-aisiais buvo patvirtinta, kad pora išsiskyrė.

Rusijos žiniasklaida skelbia, kad jis ir Liudmila turi dvi dukteris, Mariją Voroncovą ir Kateriną Tichonovą, bet pats V. Putinas niekada nėra viešai paminėjęs jų vardų ar oficialiai su jomis nusifotografavęs.

„Mano vaikai laikosi gerai. Jie Maskvoje. Jie studijuoja ir dirba ne visu etatu. Jų asmeniniame gyvenime ir kalbant apie jų profesinį augimą viskas gerai. Aš jais didžiuojuosi“, – 2012 metais per vieną retų tokio pobūdžio komentarų sakė V. Putinas.

2020 metų rugpjūtį jis sakė, kad viena jo dukterų dalyvavo rusiškos vakcinos nuo pandeminio koronaviruso „Sputnik V“ bandymuose, ir jos patirtį pateikė kaip vakcinos veiksmingumo įrodymą.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų sankcijų prezidento šeimos nariams faktas „kalba pats už save“ ir nelabai ką galima daugiau komentuoti.

„Ryšys su Putinu“

Tai, kad Liudmila retai rodydavosi viešumoje, o kai pasirodydavo, atrodydavo paniurusi, gandus apie V. Putino asmeninį gyvenimą kurstė daug metų prieš jų skyrybas.

2008-aisias nedidelis bulvarinis laikraštis „Moskovskij korrespondent“ paskelbė straipsnį, kad V. Putinas ketina vesti A. Kabajevą. V. Putinas įsiuto, piktai paneigė pranešimą ir liepė žurnalistams nekišti savo „snarglinų nosių“ į jo asmeninį gyvenimą.

Laikraštis, priklausęs magnatui Aleksandrui Lebedevui, kurio sūnus Jevgenijus vėliau tapo viena įtakingiausių britų žiniasklaidos figūrų, atsiprašymo nepaskelbė ir greit išvis užsidarė.

Tačiau kalbos apie V. Putino ir A. Kabajevos santykius niekada nenutilo. Opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno atlikto tyrimo dėl šių santykių skandalingos išvados buvo paskelbtos netrukus po jo arešto 2021 metų sausį.

A. Navalnas teigia, kad A. Kabajevos santykiai su V. Putinu atnešė jai daug prabangaus nekilnojamojo turto visoje Rusijoje ir dosniai apmokamą Nacionalinės medijos grupės (NMG) – valstybinės žiniasklaidos kompanijos – direktorių tarybos pirmininkės postą.

„Nėra abejonių, kad Alina Maratovna Kabajeva geriau už visus kitus šokinėja su kamuoliu ir juosta, bet ji nebūtų galėjusi vadovauti televizijos kompanijoms ir laikraščiams, jei ne jos ryšys su Putinu“, – tuo metu komentavo A. Navalnas.

A. Navalno komanda teigia, kad A. Kabajevai postą NMG, valdančiai valstybės akcijas žiniasklaidos priemonėse, įskaitant televiziją „Pervyj kanal“, skyrė V. Putinui artimas Jurijus Kovalčukas, dabar esantis JAV sankcijų sąraše.

Socialinėje žiniasklaidoje kalbama, kad A. Kabajeva šiuo metu yra Šveicarijoje. Po peticija platformoje „Change.org“, kuria ši Alpių šalis raginama imtis veiksmų prieš A. Kabajevą, surinkta maždaug 75 tūkst. parašų.

„Kodėl dabar, kai Rusijai įvesta tiek daug sankcijų, jūs toliau priimate ją ir jos šeimą, Putinui griaunant milijonų gyvenimus?“ – klausiama peticijoje.

Rusijos propagandininkė?

Kaip pranešė šveicarų transliuotojas RTS, Šveicarijos federalinė vyriausybė A. Kabajevos buvimo šalyje klausimą nagrinėjo per savo laikinos darbo grupės Ukrainai posėdį.

Pareigūnai „nerado jokių požymių, kad šis asmuo yra Šveicarijoje“, sakoma RTS cituotame oficialiame pareiškime. Jame nurodoma, kad „buvo atlikti būtini patikrinimai“.

A. Navalno kovos su korupcija fondo tyrėjas Georgijus Alburovas sakė, jog sunku patikėti, kad A. Kabajeva iki šiol išvengė Vakarų sankcijų, nors yra labai artima pačiai valdžios viršūnei.

„Ji priklauso Putino artimiausių žmonių ratui, ji yra jo šeimos narė, turinti naudos iš jo padėties“, – sakė jis ir pridūrė, kad dėl savo oficialaus posto žiniasklaidos srityje ji yra „svarbi Rusijos propagandininkė“.

Oponentai teigia, kad numanomi V. Putino santykiai su A. Kabajeva jokiu būdu neapibūdina viso jo privataus gyvenimo.

2020 metų lapkritį rusų tiriamosios žurnalistikos svetainė „Projekt“ paskelbė, kad tokia Svetlana Krivonogich staiga gavo akcijų J. Kovalčukui priklausančiame banke „Rossija“.

Straipsnyje teigta, kad 2003 metais S. Krivonogich pagimdė dukterį, išvaizda labai panašią į V. Putiną, o jos tėvavardis esąs Vladimirovna.

Kremlius tuo metu sakė, kad šis straipsnis nėra „rimta medžiaga“ ir nenusipelno tolesnių komentarų.

Vladimiras Putinas. Sacnpix nuotr.

Kremlius: NATO plėtra nekelia egzistencinės grėsmės Rusijai

NATO plėtra, anot Kremliaus, nekelia egzistencinės grėsmės Rusijai. Prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrujus Peskovas ketvirtadienį britų stočiai „Sky News“ paneigė, kad tai būtų „egzistencinė grėsmė“. Kartu jis pabrėžė, kad Rusija NATO plėtros atveju turėtų iš naujo įvertinti situaciją ir labiau saugoti savo vakarinį flangą.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje tradiciškai neutraliose šalyse Suomijoje ir Švedijoje kilo diskusijos dėl narystės Vakarų gynybiniame aljanse.

D. Peskovas pavadino NATO „konfrontacijos mašina“, Aljansas esą nėra taikus. Pagrindinis NATO tikslas yra konfrontacija, sakė Kremliaus atstovas.

Jis pridūrė, kad Rusija egzistencine grėsme nelaiko ir ekonominių sankcijų. Rusija esą jau daug metų pripratusi prie baudžiamųjų priemonių. Kartu D. Peskovas pripažino, kad sankcijos skausmingos Rusijos ekonomikai. „Tačiau ekonomika dar funkcionuoja“, – pabrėžė jis. Rusija esą dabar net mėgina gauti naudos iš situacijos.

JAV kariniai ekspertai: Mariupolis „tikriausiai“ bus visiškai užimtas ateinančiomis dienomis

Rusijos daliniai, Ukrainos duomenimis, toliau aktyviai siekia užkariauti pietinį Mariupolio uostamiestį. Tai penktadienio rytą feisbuke pranešė Ukrainos generalinis štabas. JAV karo studijų instituto (ISW) ekspertai naujausioje savo analizėje rašo, kad rusų ginkluotosios pajėgos „tikriausiai“ ateinančiomis dienomis baigs Mariupolio užėmimą.

Rusijos televizija pranešė, kad prie Azovo jūros esančio Mariupolio centras jau užimtas. Tačiau mieste esą vis dar yra apie 3 000 ukrainiečių karių.

Ukrainos duomenimis, Mariupolyje dar gali būti 100 000 gyventojų. Humanitarinė padėtis čia katastrofiška. Miestas esą „90 proc. sugriautas“.

Odesoje surengti raketų smūgiai

Penktadienį Ukrainos Odesos uostamiestyje surengti raketų smūgiai. Tai pranešė miesto pareigūnai, kuriuos cituoja BBC.

Pasak jų, Rusijos kariai smūgiavo miestui iš Juodosios jūros.

„Nukentėjo infrastruktūros objektai Odesos srityje“, – tinkle „Telegram“ parašė jie.

Rusijos pašalinimas iš JT ŽTT siunčia signalą kitiems priespaudos režimams

Ketvirtadienį įvykęs balsavimas dėl Rusijos nušalinimo iš Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (ŽTT) sustiprina šį forumą ir siunčia aiškią žinią, kad „didelio masto“ pažeidėjai negali būti jo nariais, teigė žmogaus teisių organizacijos.

JT Generalinė Asamblėja Niujorke didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad Maskva nebespręstų dėl kitų valstybių žmogaus teisių padėties po to, kai pati buvo apkaltinta karo nusikaltimais per šešias savaites trunkančią invaziją Ukrainoje.

Rusija pasitraukė iš ŽTT iš karto po to, kai buvo sustabdyta jos narystė.

Pasaulį sukrėtė įrodymai apie civilių žudynes Bučoje ir kituose Kyjivo apylinkių miestuose. Ukraina dėl žūčių kaltina Rusijos karius. Maskva neigia bet kokias civilių žudynes.

2006 metais įsteigtą ŽTT sudaro 47 valstybės narės, kurias renka Generalinė Asamblėja. Taryba propaguoja ir gina visas žmogaus teises visame pasaulyje, o narystė reiškia atsakomybę laikytis aukštų standartų.

Vienintelė šalis, kurios narystė anksčiau buvo sustabdyta, buvo Libija 2011 metais.

Niujorke 93 šalys balsavo už Rusijos narystės sustabdymą, 24 šalys buvo prieš, taigi, už balsavo gerokai daugiau nei reikalinga dviejų trečdalių dauguma. 58 šalys susilaikė.

„Privilegija, o ne teisė“

Rusijos ambasadorius prie JT Ženevoje Genadijus Gatilovas pareiškė, kad sustabdymas buvo „neteisėtas ir politiškai motyvuotas žingsnis“ ir kad Maskva bet kuriuo atveju „sąmoningai priėmė sprendimą pasitraukti iš anksto“.

Ketvirtadienio balsavimas, „kurį lėmė įžūli ir neprincipinga Vakarų šalių pozicija... diskredituoja ŽTT, daro nepataisomą žalą jos reputacijai ir kenkia jos patikimumui“, – sakė jis.

Tačiau didžiųjų Vakarų valstybių ambasadoriai ir misijos Ženevoje prieštaravo tokiam Rusijos požiūriui.

JAV atstovė Sheba Crocker sakė, kad dėl Rusijos „civilių gyventojų žudynių ir bandymo sugriauti pasaulio tvarką jos dalyvavimas JT ŽTT tapo farsu ir pakenkė JT patikimumui. Rusija pasitraukė iš ŽTT; ji turi dabar pat pasitraukti ir iš Ukrainos“.

Jungtinės Karalystės atstovas Simonas Manley sakė, kad narystė Taryboje yra „privilegija, o ne teisė“ ir kad jos nariai turi laikytis aukščiausių standartų.

Vokietijos misija tiesiog pareiškė, kad Rusijos „šiurkštūs ir sistemingi žmogaus teisių pažeidimai nesuderinami su naryste JT ŽTT“.

Kasmet renkama trečdalis tarybos narių, o šalys gali dirbti tik dvi trejų metų kadencijas iš eilės. Jos nariai proporcingai pasiskirstę pagal penkis geografinius regionus.

Rusija ir Ukraina buvo išrinktos į tarybą kaip dvi Rytų Europos valstybės, kurios turėjo dirbti 2021–2023 metais. Pasitraukus Rusijai, bus surengti rinkimai į jos vietą.

Kita bus Kinija?

Kai kurios nevyriausybinės organizacijos kaltina regionines grupes, kad jos, pateikdamos tiek pat kandidatų, kiek yra laisvų vietų, pakreipia rinkimus savo naudai.

Nevyriausybinės organizacijos „UN Watch“, stebinčios JT veiklą, vykdomasis direktorius Hillelas Neueris anksčiau yra sakęs, kad rinkimų procesas buvo sukurtas siekiant pašalinti didžiausius pasaulio žmogaus teisių pažeidėjus, tačiau paprastai atsitinka taip, kad priespaudos režimai įgyja tarptautinį teisėtumą.

NVO agitavo už Rusijos pašalinimą iš Tarybos ir teigė, kad nuo šiol sieks, jog ir kitos narės, kaltinamos žmogaus teisių pažeidimais, būtų šalinamos iš ŽTT.

„Kitos šalys mūsų sąraše: Kinija – milijonas musulmonų stovyklose; Kuba – tironija; Eritrėja – vergų darbas; Libija – migrantų kankinimas; Mauritanija – vergija; Pakistanas – teroristų priėmimas; Venesuela – valstybės žlugimas“, – sakė H. Neueris.

Tačiau kampanijos už uigūrus dalyvis Rushanas Abbasas teigė AFP, kad Rusijos pašalinimas neskatins balsavimo dėl Kinijos narystės sustabdymo. Pasak jo, skirtingai nuo Rusijos, per daug šalių gauna ekonominės „naudos iš Kinijos“.

Penktadienį Ukrainoje suplanuota 10 humanitarinių koridorių

Penktadienį Ukrainoje suplanuota 10 humanitarinių koridorių, pranešė šios šalies vicepremjerė Iryna Vereščiuk, kurią cituoja agentūra „Reuters“.

Pasak I. Vereščiuk, visus juos ketinama atidaryti šalies pietuose ir rytuose. Tačiau norintieji išvykti iš apsiausto Mariupolio tai turės daryti nuosavais automobiliais.

Vicepremjerės duomenimis, ketvirtadienį iš viso evakuoti 4 676 civiliai.

Scanpix nuotr.

Karas Ukrainoje jau pražudė 169 vaikus

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau žuvo 169 vaikai. Tai, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform“.

Anot prokuratūros, sužeisti dar daugiau kaip 306 vaikai.

Šie duomenys nėra galutiniai.

Gubernatorius: Ukrainos pajėgos kontroliuoja Sumų regioną prie Rusijos sienos

Ukrainos pajėgos kontroliuoja visą šiaurės rytinį Sumų regioną prie Rusijos sienos, penktadienį paskelbė jo gubernatorius.

Jis taip pat įspėjo gyventojus negrįžti, kol regionas valomas nuo minų.

„Šioje teritorijoje orkų nebėra“, – socialiniuose tinkluose paskelbė Sumų srities gubernatorius Dmytro Žyvyckis, paminėdamas į Ukrainą įsiveržusius rusų karius.

Tačiau jis įspėjo: „Regionas nėra saugus. Yra daug užminuotų ir dar neišvalytų rajonų.“

Rusijos pajėgos neseniai pasitraukė iš teritorijos šiaurėje ir aplink sostinę Kyjivą, paskelbusios apie siekį užimti rytines Donecko ir Luhansko sritis, esančias į pietus nuo Sumų.

Rusija de facto kontroliuoja du prorusiškų separatistų darinius rytiniame Donbaso regione, savavališkai pasiskelbusius nepriklausomomis Donecko ir Luhansko respublikomis. 

D. Žyvyskis anksčiau pranešė, kad rusų kariai atsitraukia iš Sumų, Maskvai paskelbus, kad ji susitelks į pastangas užimti Donbasą. 

Nors gubernatorius penktadienį paskelbė, kad Ukrainos pajėgos jau kontroliuoja Sumus, jis pabrėžė, kad dėl nesprogusių artilerijos šaudmenų teritorija vis dar nesaugi gyventojams.

„Jei girdite sprogimus – o pastarąsias dienas jų buvo daug – ten dirba avarinių tarnybų darbuotojai ir technikai, kurių specializacija – sprogmenys. Jie nukenksmina Rusijos karių mūsų žemėje paliktus šaudmenis“, – sakė jis.

„Nevažiuokite kelkraščiais ir nesinaudokite miško keliais. Nesiartinkite prie sunaikintos technikos ar orkų stovyklų! Dar ne laikas tvarkytis. Pirmiausia – išminavimas“, – pridūrė jis.

Sumų miestas, kuriame prieš karą gyveno apie 250 tūkst. žmonių ir kuris yra Sumų srities administracinis centras, buvo apsiaustas rusų pajėgų kovo pradžioje.

E. Macronas perspėja, kad Donbase dar bus „sunkių vaizdų“

Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad, jo manymu, artimiausiomis savaitėmis Rusijos pajėgos suintensyvins savo atakas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, o po pranešimų apie žiaurumus prieš civilius gyventojus netoli Kyjivo „sunkių vaizdų“ bus dar daugiau.

„Deja, šis karas artimiausiomis dienomis nesibaigs“, – sakė E. Macronas radijo stočiai RTL ir pridūrė, kad nemato didelių galimybių, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas artimiausiu metu padarys „diplomatinių nuolaidų“.

E. Macronas, kaip ir kiti Vakarų lyderiai, pripažino, kad V. Putino atsitraukimas iš teritorijų netoli Kyjivo gali reikšti, jog jis sutelks pajėgas teritorijų užėmimui rytuose ir pietuose, kad sukurtų sausumos jungtį tarp Krymo ir Maskvos remiamų separatistinių Donecko ir Luhansko „respublikų“ Donbase.

„Gegužės 9-oji Rusijai yra nacionalinė šventė, svarbus karinis įvykis, ir beveik neabejotina, kad Putinui gegužės 9-oji turi būti pergalės diena“, – sakė E. Macronas, turėdamas omenyje šventę, skirtą Rusijos pergalei prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare pažymėti.

„Jie ketina sutelkti savo pastangas Donbase, ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis mūsų laukia labai sunkūs vaizdai“, – sakė jis.

E. Macronas ne kartą telefonu kalbėjosi su V. Putinu nuo vasario 24 dienos, kai šis pradėjo invaziją į Ukrainą, ypač dėl humanitarinės pagalbos bombarduojamų miestų gyventojams, tačiau kol kas tai nedavė jokių rezultatų.

Jis paminėjo, kad Rusija vis dar „visiškai atsisako“ leisti Prancūzijos, Turkijos ir Graikijos siūlomus humanitarinius koridorius.

Tačiau jis atmetė kritikų teiginius, kad jo diskusijos su V. Putinu buvo bevaisės, ir sakė, kad dialogas bus labai svarbus siekiant užtikrinti geopolitinį stabilumą, kai karas baigsis.

„Europoje nebus taikos, jei nesugebėsime pasiruošti dienai, kuri ateis [po karo]“, – sakė jis.

E. Macronas Ukrainos krizės sprendimų paiešką pavertė svarbiausiu savo rinkimų kampanijos akcentu. Ateinantį sekmadienį prancūzai eis prie balsadėžių į pirmąjį prezidento rinkimų turą.

Apklausos rodo, kad balandžio 24 dieną jis pateks į antrąjį rinkimų turą kartu su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen, kurią E. Macronas praeityje kaltino nuolaidžiavimu V. Putinui.

„Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Parlamente nebūna nė vieno Nacionalinio fronto deputato, kai kalbama apie sankcijas Rusijai, o tai rodo, kad kai kurie žmonės vis dar dviprasmiškai vertina šią šalį, nepaisant karo“, – sakė E. Macronas, pavartodamas buvusį M. Le Pen partijos „Nacionalinis sambūris“ pavadinimą.

Rytų Ukrainoje per raketų smūgį traukinių stotyje žuvo dešimtys žmonių

Mažiausiai 50 žmonių žuvo penktadienį per raketų ataką, kurios taikiniu tapo traukinių stotis Ukrainos rytiniame Kramatorsko mieste, per kurią buvo evakuojami civiliai, pranešė pareigūnai.

Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka sakė, kad per ataką „žuvo 50 žmonių, penki iš jų vaikai“.

„Toks yra žuvusiųjų skaičius šią valandą po Rusijos okupacinių pajėgų smūgio Kramatorsko geležinkelio stočiai“, – pranešė jis per „Telegram“.
Ten esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai sakė, kad šalia stoties buvo sunaikinti keturi automobiliai, o prie pagrindinio pastato gulėjo didelės raketos, ant kurios buvo rusiškai užrašyta „Už vaikus“, nuolaužos.

Vėliau jie matė, kaip lavonai kraunami į karinį sunkvežimį.

Ukrainos geležinkelių bendrovės vadovas Oleksandras Kamyšinas anksčiau socialiniuose tinkluose pranešė, kad traukinių stočiai smogė dvi raketos.

„Tai tyčinė ataka prieš geležinkelio keleivinę infrastruktūrą ir Kramatorsko gyventojus“, – sakė O. Kamyšinas.

Tuo metu Rusijos gynybos ministerija penktadienį pareiškė, kad rusų pajėgos neįvykdė šios atakos. 

„Visi Kyjivo nacionalistinio režimo atstovų pareiškimai apie „raketų ataką“, kurią balandžio 8 dieną Kramatorsko miesto geležinkelio stotyje tariamai įvykdė Rusija, yra provokacija ir visiškai neatitinka tikrovės“, – nurodė ministerija išplatintame pareiškime.

Ataka surengta Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen  (Urzulai fon der Lajen) ir Europos Sąjungos užsienio politikos vadovui Josepui Borrelliui (Žozepui Boreliui) penktadienį išvykus į Kyjivą pademonstruoti solidarumo su Ukraina.  

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) penktadienį apkaltino Rusija dėl „siaubingo“ raketų smūgio traukinių stočiai ir sakė, kad Maskva atkerta kelią evakuotis civiliams.

„Siaubinga matyti, kaip Rusija smogė vienai iš pagrindinių stočių, kuria naudojosi civiliai gyventojai, paliekantys regioną Rusijai intensyvinant savo puolimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

„Griežtai smerkiu šio ryto beatodairišką ataką,.. įvykdytą Rusijos“, – pridūrė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį pasmerkė „pasibjaurėtiną“ ataką prieš traukinių stotį ir pareiškė, kad jo šalis „rems tyrimą, kad būtų įvykdytas teisingumas“.

„Ukrainos civiliai bėga, kad išvengtų blogiausio. Jų ginklai? Vaikiški vežimėliai, žaislinės lėlės, bagažas. Šį rytą Kramatorsko stotyje išvykstančios šeimos patyrė siaubą. Žuvusiųjų dešimtys, šimtai sužeistųjų. Pasibjaurėtina“, – rašė E. Macronas tviteryje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, jog raketų smūgis traukinių stočiai parodė „blogį, kuriam nėra ribų“.

„Okupantai smogė raketa „Točka U“ Kramatorsko geležinkelio stočiai, kur buvo tūkstančiai taikių ukrainiečių, laukusių evakuacijos...  Žuvo apie 30 žmonių, maždaug 100 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų“, – nurodė jis.

Anksčiau šią savaitę rusų pajėgos jau atakavo Kramatorską, tačiau iki šiol jis nebuvo taip smarkiai nuniokotas, kaip kiti rytiniai Ukrainos miestai.   

Praėjus daugiau nei mėnesiui nuo karo pradžios Maskva sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus ir pietus, kai įnirtingas ukrainiečių pasipriešinimas sužlugdė jos planus lengvai užimti šalies sostinę Kyjivą.   

Dabar rusų pajėgos, panašu, siekia sukurti sausumos koridorių tarp aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų darinių Donbase, savavališkai pasiskelbusių nepriklausomomis Donecko ir Luhansko respublikomis. 

Donbaso miestai jau intensyviai apšaudomi artilerijos sviediniais. Ukrainos pareigūnai jau anksčiau įspėjo rytinių rajonų gyventojus skubiai trauktis į šalies vakarus prieš numatomą Rusijos didelio masto puolimą.

P. Kyrylenka sakė, kad po Rusijos aviacijos smūgio į estakadą prie stoties buvo laikinai sustabdyti trys traukiniai su evakuojamais civiliais.

Tačiau pareigūnai toliau primygtinai ragino gyventojus kuo skubiau išvykti. 

„Nėra jokios paslapties – mūšis dėl Donbaso bus lemiamas. Tai, ką jau patyrėme, visas šis siaubas – jo gali būti dar daugiau“, – perspėjo Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

„Išvykite! Kelios artimiausios dienos bus paskutinė galimybė. Ryte jūsų lauks autobusai“, – pridūrė jis.

Scanpix nuotr.

ES įveda sankcijas V. Putino dukterims

Europos Sąjunga įvedė sankcijas dviem suaugusioms Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukterims, sakė du ES pareigūnai.

Sankcijos Marijai Voroncovai ir Katerinai Tichonovai yra naujų priemonių prieš Rusiją dėl jos invazijos Ukrainoje dalis.

ES M. Voroncovą ir K. Tichonovą įtraukė į atnaujintą asmenų, kuriems taikomas turto įšaldymas ir kelionių draudimas, sąrašą. Minėti du ES pareigūnai iš skirtingų bloko narių su naujienų agentūra AP kalbėjosi paprašę anonimiškumo, nes atnaujintas sankcijų sąrašas dar nepaskelbtas.

Prieš dvi dienas panašias sankcijas V. Putino dukterims paskelbė Jungtinės Valstijos.

Pasirodžius įrodymams apie kankinimus ir žudymą karo zonose netoli Kyjivo, ES nusprendė paskelbti penktą sankcijų dėl Rusijos karo paketą.

Be sankcijų asmenims, 27 valstybių Bendrija pritarė anglių importo embargui. Tai bus pirmos dėl karo Ukrainoje paskelbtos ES sankcijos, nukreiptos prieš pelningą Rusijos energijos sektorių; jos vertinamos 4 mlrd. eurų per metus, nurodo bloko vadovai.

ES taip pat pradėjo rengti papildomas sankcijas, įskaitant priemones prieš naftos importą.

JK įvedė sankcijų V. Putino ir S. Lavrovo dukterims

Jungtinė Karalystė penktadienį įvedė sankcijų Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo dukterims dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

JK Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad šie suvaržymai yra nutaikyti į „Kremliaus vidinio rato prabangų gyvenimo būdą“.

Sankcijos bus taikomos V. Putino dukterims Katerinai Tichonovai ir Marijai Voroncovai, taip pat S. Lavrovo dukteriai Jekaterinai Vinokurovai. Joms bus uždrausta atvykti į JK, taip pat bus įšaldytas jų turtas.

Kiek anksčiau analogiškų veiksmų šių moterų atžvilgiu ėmėsi Jungtinės Valstijos.

„Kartu su G-7 (Didžiojo septyneto) partnerėmis siekiame nutraukti rusiškų energijos išteklių naudojimą ir dar labiau suvaržyti Putino galimybes finansuoti savo neteisėtą ir nepagrįstą invaziją Ukrainoje“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras). 

„Bendromis jėgomis veržiame kilpą Rusijos karo mašinai, atkirsdami Putino pinigų šaltinius“, – pridūrė ji.

JK nuo vasario pabaigos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, jau paskelbė sankcijas daugiau kaip 1 200 fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų 67 oligarchams.

V. Zelenskis apie išpuolį Kramatorske: Rusija yra blogis, kuris neturi ribų“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino Rusiją „blogiu, kuris neturi ribų“ po to, kai per raketų ataką rytų Ukrainos Kramatorsko miesto geležinkelio stotyje žuvo mažiausiai 35 žmonės.

„Neturėdami jėgų ir drąsos stoti prieš mus mūšio lauke, jie ciniškai naikina civilius gyventojus. Tai yra blogis, kuris neturi ribų. Ir jis niekada nesibaigs, jei už tai nebus baudžiama“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialinėje žiniasklaidoje po smūgių transporto mazgui, per kurį pastarosiomis dienomis daug civilių gyventojų bėgo nuo prognozuojamo Rusijos puolimo.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borellis, šiandien kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen vykstantis į Kyjivą, griežtai pasmerkė išpuolį Kramatorsko stotyje.

V. Putinas dalyvavo atsisveikinimo su V. Žirinovskiu ceremonijoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį dalyvavo atsisveikinimo su politiku Vladimiru Žirinovskiu ceremonijoje.

Ji vyko Maskvoje esančių Sąjungų rūmų Kolonų salėje, kur 1953-iaisiais buvo pašarvotas Josifas Stalinas. V. Putinas prie V. Žirinovskio karsto padėjo rožių puokštę. Velionis bus palaidotas vėliau penktadienį.

Apie V. Žirinovskio mirtį trečiadienį pranešė Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas.

75-erių V. Žirinovskis, anot Rusijos žiniasklaidos, anksčiau šiemet po teigiamos COVID-19 diagnozės buvo paguldytas į ligoninę. Jis buvo pagarsėjęs įžūliais ir skambiais pareiškimais, įskaitant grasinimus prieš tam tikras valstybes panaudoti branduolinius ginklus, užgrobti Aliaską ir išplėsti Rusijos sienas, kad šalies kariai galėtų „skalauti savo batus šiltame Indijos vandenyno vandenyje“.

Nors V. Žirinovskio Liberalų demokratų partija (LDPR) teoriškai buvo vadinamosios „sisteminės opozicijos“ dalis, ji faktiškai palaikė prezidentą Vladimirą Putiną rūpimais klausimais, pavyzdžiui, dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos. V. Žirinovskis taip pat buvo naudingas Kremliui, nes viešai reikšdavo radikalias nuomones ir taip tikrindavo visuomenės reakciją.

Vienu metu V. Žirinovskis lygino save su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, o 2016 metais pareiškė, kad amerikiečiai turėtų už jį balsuoti, antraip jo konkurentė Hillary Clinton sukels naują pasaulinį karą „su hirošimomis ir nagasakiais“.

Jo karjera įsibėgėjo, kai jis 1991 metais netikėtai laimėjo trečią vietą prezidento rinkimuose. Po dvejų metų LDPR iškovojo antrą vietą parlamento rinkimuose.

Briuselis: ES yra įšaldžiusi beveik 30 mlrd. eurų vertės Rusijos ir Baltarusijos aktyvų

Europos Sąjunga iki šiol įšaldė beveik 30 mlrd. eurų vertės aktyvų, priklausančių Rusijos ir Baltarusijos fiziniams bei juridiniams subjektams taikant sankcijas, įvestas Maskvai dėl karo prieš Ukrainą, penktadienį pranešė Europos Komisija.

Bendrija areštavo 29,5 mlrd. eurų vertės aktyvų, „įskaitant laivus, sraigtasparnius, nekilnojamąjį turtą ir meno kūrinius“. Be to, buvo užblokuota sandorių, kurių bendra vertė – 196 mlrd. eurų, sakoma Europos Komisijos pranešime.

Ši 27 nares turinčios ES statistika nėra visiškai išsami –  pagrįsta duomenimis, gautais tik iš maždaug pusės Bendrijos šalių. Šie duomenys buvo pateikti darbo grupės „Įšaldyti ir areštuoti“ (Freeze and Seize), kuriai pavesta koordinuoti veiksmus su Didžiojo septyneto (G-7) šalimis, įskaitant Jungtines Valstijas.

Šie asmenų ir bendrovių juodieji sąrašai yra dalis plataus masto sankcijų, kurias ES, JAV ir G-7 šalys įvedė dėl vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą. Dalis pajėgų įsiveržė iš Baltarusijos teritorijos.

Baudžiamosios priemonės jau kelis kartus buvo plečiamos, o penktadienį ES patvirtino penktąjį sankcijų paketą. Jis, be kita ko, numato draudimą importuoti rusiškas anglis, taip pat didesnius finansinius ir prekybos ribojimus.

Briuselis ir Vašingtonas pažadėjo aktyviai ieškoti ir areštuoti turtą, priklausantį į juoduosius sąrašus įtrauktiems asmenims, kurie, kaip manoma, gauna naudos iš Kremliaus ir prisideda prie jo karinės kampanijos.

Į šiuos sąrašus įtraukti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir – nuo šios savaitės – dvi jo suaugusios dukterys. Sankcijos taikomos ir oligarchams, įtakingiems verslininkams ir politikams, įskaitant Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, taip pat jų giminaičiams.

Daug dėmesio pastaruoju metu pritraukė oligarchų superjachtų areštai. Kelios iš jų buvo konfiskuotos ES teritorijoje, o kitos spėjo palikti vandenis, kur turi jurisdikciją G-7 valstybės.

Prabangūs nekilnojamojo turto objektai prašmatniuose ES ir Britanijos kampeliuose taip pat pateko į taikiklį.

Daugeliu atvejų pareigūnams nelengva nustatyti, kam nuosavybė priklauso iš tikrųjų, atsižvelgiant į turtuolių naudojamą fiskalinę priedangą, tokią kaip, fiktyvios bendrovės, patikos fondai ir įgaliotiniai.

Dėl šios priežasties ES ir JAV įsteigė specialiąsias darbo grupes informacijai rinkti ir koordinuoti.

Europos Komisija pranešė, kad vėliau penktadienį įvyks bendras ES ir JAV darbo grupių posėdis, kuriame dalyvaus ir Ukrainos pareigūnai.

Kitas ES darbo grupės posėdis įvyks po dviejų savaičių.

„Atsižvelgiant į Rusijos kariuomenės įvykdytus žiaurumus, kaip niekada svarbu stiprinti mūsų bendradarbiavimą ES ir su tarptautiniais partneriais, įskaitant JAV ir Ukrainą, taip pat aktyviau stengtis sustabdyti Kremliaus karo mašinos finansavimą“, – pareiškime nurodė teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas).

Tuo metu už finansines paslaugas bloke atsakinga EK narė Mairead McGuinness (Meirid Makgines) pabrėžė, jog sankcijos yra „gyvybiškai svarbios siekiant sukelti ekonominį skausmą V. Putino režimui ir prie karo prisidėjusiems asmenims“. Tokių priemonių įgyvendinimą eurokomisarė pavadino „būtinu“.

V. Zelenskis ragina paskelbti Rusijai sankcijų kokteilį

Penktadienį kreipdamasis į Suomijos parlamentą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino paskelbti Rusijai sankcijų kokteilį ir paprašė atsiųsti jo šaliai daugiau ginklų.

V. Zelenskis savo kalboje kritikavo „visus tuos, kurie verčia mus laukti mums taip reikalingų priemonių“ ir ragino Vakarų šalių lyderius paskelbti Rusijai sankcijų kokteilį, „kurį galėtume prisiminti kaip Molotovo kokteilius“. Šiuos padegamuosius įtaisus Antrojo pasaulinio karo metu išpopuliarino būtent suomiai.

27 ES šalių atstovai ketvirtadienį pritarė jau penktajam sankcijų Maskvai paketui, kuris apima rusiškos anglies embargą ir Europos uostų uždarymą Rusijos laivams. Tačiau Kyjivas prašo imtis daugiau priemonių, įskaitant sankcijas naftai ir dujoms.

„Kiek dar laiko Europa gali ignoruoti rusiškų naftos išteklių embargą? Kiek dar turime laukti?“ – klausė V. Zelenskis ir pridūrė, kad visi Rusijos bankai turėtų būti atjungti nuo SWIFT sistemos.

Ukrainos prezidentas taip pat kelis kartus užsiminė apie 1939–1940 metais vykusį Žiemos karą, kurio metu Suomija nuožmiai priešinosi sovietų invazijai. „Rusijos karas prieš Ukrainą sprendžia ne tik mūsų šalies ir tautos, tačiau ir visų sieną su Rusija turinčių šalių ateitį. Ukraina dabar ginasi turėdama tiek pat drąsos, kiek jūs prieš 83 metus“, – kalbėjo V. Zelenskis.

V. Zelenskio kreipimasis paskelbtas tą pačią dieną, kai Suomijoje buvo užfiksuoti keli saugumo incidentai. Penktadienio rytą Suomijos oro erdvę pažeidė Rusijos lėktuvas „IL-96-300“ ir čia išbuvo tris minutes. Be to, penktadienio rytą buvo nepasiekiami šalies Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijų tinklapiai.

Maskva kaltina Ukrainą surengus ataką prieš Kramatorsko geležinkelio stotį

Rusija penktadienį apkaltino Kyjivą surengus mirtiną išpuolį prieš geležinkelio stotį Kramatorsko mieste Rytų Ukrainoje, pareikalavusį mažiausiai 39 gyvybių.

„Kyjivo režimo atakos prieš Kramatorsko geležinkelio stotį tikslas buvo sutrukdyti masinį gyventojų išvykimą iš miesto, siekiant panaudoti juos kaip „žmonių skydą“ ginant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas“, – sakoma Gynybos ministerijos pareiškime.

Ministerija tvirtino, kad Ukrainos pajėgos surengė ataką iš Dobropiljos miesto, esančio maždaug už 45 kilometrų į pietvakarius nuo Kramatorsko. „Taktines raketas „Tochka-U“, kurių skeveldros buvo rastos prie Kramatorsko geležinkelio stoties, naudoja tik Ukrainos ginkluotosios pajėgos“, – pridūrė ministerija.

Anksčiau penktadienį ministerija neigė prisidėjusi prie išpuolio, per kurį žuvo mažiausiai 39 žmonės, tarp jų mažiausiai keturi vaikai, ir teigė, kad tai buvo Ukrainos „provokacija“.

Scanpix nuotr.

Meras: nuo karo pradžios Černihive žuvo 700 žmonių

Ukrainos Černihivo mieste nuo Rusijos invazijos pradžios vasarį žuvo apie 700 žmonių, įskaitant kariškius ir civilius, naujienų agentūrai „Unian“ sakė meras.

„Galiu pasakyti apytikslį skaičių – 700 žmonių. Į šį skaičių įeina kariškiai ir civiliai“, – sakė Vladyslavas Atrošenka ir pridūrė, kad iš miesto, kur prieš karą gyveno 300 tūkst. žmonių, pabėgo du trečdaliai gyventojų.

Rusija išsiunčia iš šalies 45 lenkų diplomatus

Maskva išsiunčia 45 Lenkijos diplomatus, penktadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Toks žingsnis žengtas atsakant į Lenkijos sprendimą dėl šnipinėjimo išsiųsti tiek pat rusų diplomatų.

Ministerija pareiškė, kad nepageidaujamais asmenimis paskelbė 45 Lenkijos ambasados Rusijoje ir Lenkijos konsulatų Irkutsko, Kaliningrado ir Sankt Peterburgo miestuose darbuotojus „kaip atsaką į nedraugiškus Lenkijos veiksmus“.

URM sakė iškvietusi lenkų ambasadorių ir išreiškusi jam „griežtą protestą dėl nepagrįsto“ rusų diplomatų išsiuntimo iš Lenkijos praėjusį mėnesį.

„Ambasadoriui buvo pasakyta, kad šį žingsnį laikome Varšuvos sąmoningo siekio visiškai sugriauti dvišalius santykius patvirtinimu“, – pridūrė ministerija.

„Dėl to kalta tik Lenkijos pusė“, – sakoma pranešime.

Lenkų diplomatai Rusiją turi palikti iki balandžio 13 dienos.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis) kovo 23-iąją pranešė, kad „iš šalies išsiųsti 45 Rusijos šnipai, apsimetinėję diplomatais“.

„Likviduojame mūsų šalyje veikiantį Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.

Turkų pareigūnas: Rusija ir Ukraina nori tęsti derybas Turkijoje

Vienas Turkijos pareigūnas penktadienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina nori tęsti derybas, nors šiurpūs vaizdai iš Ukrainos Bučos miesto, kur po rusų pajėgų pasitraukimo rasta civilių kūnų, pristabdė šį procesą.

„Tiek Rusija, tiek Ukraina yra pasirengusios surengti derybas Turkijoje, tačiau dar toli gražu nesusitarė dėl bendro teksto“, – sakė pareigūnas.

Pasak jo, liko „keletas neišspręstų klausimų“, įskaitant Donbaso ir Krymo regionų statusą ir saugumo garantijas. Kito derybų raundo data nenustatyta, pridūrė minimas pareigūnas.

Turkija, kuri praėjusią savaitę priėmė Rusijos ir Ukrainos derybininkus, tarpininkauja siekiant užbaigti karą.

„Esame vienintelė valstybė, galinti kalbėtis su abiem šalimis, vienintelė valstybė, galinti kalbėtis su Rusija“, – pabrėžė pareigūnas.

Turkija palaiko glaudžius ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina. Būdama NATO narė, ji tiekė Kyjivui bepiločių lėktuvų, tačiau vengia prisijungti prie Vakarų sankcijų Maskvai.

„Sankcijų įvedimas nėra geras būdas išspręsti šį klausimą“, – sakė minėtas Turkijos pareigūnas ir pridūrė, kad Ankara tik prisijungtų prie Jungtinių Tautų sankcijų.

Kovo 31-ąją užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavuhoglu) pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos diplomatijos vadovai galėtų susitikti per dvi savaites, tačiau, pasak Turkijos vyriausybės, praėjusį savaitgalį pasirodę vaizdai iš Bučos metė šešėlį ant taikos derybų.

Ketvirtadienį Rusija apkaltino Ukrainos derybininkus, kad šie po derybų Stambule pakeitė savo reikalavimus.

Maskva taip pat pareiškė, jog Kijevas esą nesuinteresuotas nutraukti kautynes.

Ukraina paragino Rusiją mažinti „priešiškumą“ ir taip parodyti, kad ji pasirengusi dialogui.

EK vadovė U. von der Leyen aplankė masinę kapavietę Bučoje

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) penktadienį aplankė masinę kapavietę Bučoje – netoli Kyjivo esančiame mieste, kur, kaip teigia Ukraina ir jos sąjungininkai, Rusijos pajėgos įvykdė žiaurumus prieš civilius gyventojus.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė, kad U. von der Leyen šiauriau sostinės esančioje Bučoje lankėsi kartu su bloko užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu (Žozepu Boreliu) per kelionę, kuria siekiama sutelkti paramą Ukrainai.

Odesoje dėl „raketų smūgių grėsmės“ įvedama komendanto valanda

Ukrainos pietinio Odesos uostamiesčio pareigūnai penktadienį pranešė apie sprendimą paskelbti komendanto valandą dėl Rusijos keliamos „raketų smūgių grėsmės“.

Toks sprendimas priimtas po to, kai Kramatorsko mieste buvo apšaudyta geležinkelio stotis, kur žuvo dešimtys žmonių.

„Nuo balandžio 9 dienos 21 val. iki balandžio 11 dienos 6 val. bus įvesta komendanto valanda Odesoje ir Odesos srityje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Odesos regiono karinė administracija.

Remiantis pranešimu, sprendimas priimtas „atsižvelgiant į įvykius Kramatorske“, taip pat į „raketų smūgių Odesai grėsmę“.

Paryžius: ataka prieš Kramatorsko stotį gali būti laikoma „nusikaltimu žmoniškumui“

Prancūzijos diplomatijos vadovas penktadienį pareiškė, kad ataka prieš geležinkelio stotį Ukrainos rytuose esančiame Kramatorske, dėl kurios Kyjivas kaltina Rusiją ir per kurią žuvo mažiausiai 50 žmonių, gali būti laikoma nusikaltimu žmoniškumui.

„Smogta stočiai, kurioje yra pabėgėlių, civilių gyventojų, todėl tai gali būti vertinama kaip nusikaltimas žmoniškumui“, – televizijai „France 5“ sakė užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) ir paragino ekspertus vykti į įvykio vietą Kramatorske surinkti įrodymų, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.

Makarive rasti 132 sušaudytų žmonių kūnai

Penktadienį Makarivo gyvenvietės administracijos vadovas Vadymas Tokaras pranešė, kad po rusų pasitraukimo aptikti 132 sušaudyti taikūs gyventojai. Okupantai sunaikino apie 40 proc. miestelio pastatų.

„Iki vakar aptikome 132 taikius civilius gyventojus, kuriuos Rusijos kariai tiesiog sušaudė“, – V.Tokaro  žodžius cituoja unian.net.

„Okupantai sunaikino praktiškai visą infrastruktūrą, subombardavo privačius ir daugiabučius namus, visiškai sugriovė ligoninę ir vaikų darželius. Dabar atstatome elektros energijos tiekimą visoje Makarivo bendruomenėje, dirbame, kad po teritorijos išminavimo atnaujintume dujų tiekimą“, – kalbėjo V.Tokaras.

 

 

Daugiau naujienų