„Ši diena atėjo – TATENA palaikymo ir pagalbos Zaporižioje misija jau pakeliui“, – per „Twitter“ parašė R. Grossi ir pridūrė, kad Jungtinių Tautų agentūros misija į didžiausią Europoje atominę jėgainę atvyks „vėliau šią savaitę“.
Prie žinutės pridėtoje nuotraukoje matyti R. Grossi stovintis kartu su 13 žmonių komanda. Jie dėvėjo liemenes ir kepuraites su TATENA logotipu.
R. Grossi jau kelis mėnesius prašė sudaryti galimybę aplankyti jėgainę ir perspėjo dėl „labai realios branduolinės katastrofos rizikos“.
„Twitter“ nuotr.
Zaporižios elektrinė, turinti šešis reaktorius, buvo okupuota Rusijos pajėgų tuojau po Maskvos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną.
Maskva ir Kyjivas kaltino vienas kitą šio komplekso ir jo apylinkių apšaudymais.
Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ šeštadienį, po naujausių smūgių, perspėjo dėl radioaktyvių medžiagų nuotėkio ir gaisrų grėsmės.
Jungtinės Tautos ragino nutraukti visus karinius veiksmus teritorijoje aplink Zaporižios elektrinę.
Ukraina iš pradžių baiminosi, kad TATENA vizitas legitimizuos Rusijos okupaciją, bet vėliau išreiškė visišką palaikymą tokiai misijai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį ragino agentūrą kuo greičiau pasiųsti savo komandą.
Nuo ketvirtadienio iki penktadienio jėgainė pirmąkart per savo keturių dešimtmečių istoriją buvo atkirsta nuo Ukrainos nacionalinių elektros tinklų „dėl įsibrovėlių veiksmų“, nurodė „Enerhoatom“.
Penktadienio popietę jungtys vėl buvo atkurtos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko, kad nepriklausomų inspektorių grupė į Zaporižios AE atvyktų per Ukrainą, rugpjūčio 20-ąją pranešė Prancūzijos prezidentūra, Kremliaus vadovui pasikalbėjus su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).
ES ministrai nagrinės raginimus uždrausti atvykti rusų turistams
Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai šią savaitę aptars Ukrainos raginimą uždrausti Rusijos turistams lankytis Europoje.
Ši idėja bus svarstoma antradienį Prahoje prasidėsiančiame dviejų dienų susitikime. Kai kurios bloko narės ją uoliai palaiko, o kitos jai nepritaria, baimindamosi, kad bus užvertos durys iš tėvynės bėgantiems rusų disidentams.
Su Rusija besiribojančios Bendrijos narės jau ėmėsi žingsnių uždrausti arba apriboti vizų išdavimą rusams, tačiau ES mastu draudimas dar neįvestas.
Ukraina: tegul rusai lieka namie
Vasarį ES apribojo tam tikrų kategorijų vizų išdavimą su Kremliumi susijusiems rusams, įskaitant pareigūnus, diplomatinių pasų turėtojus ir įmonių vadovus. Tačiau išduoti turistines vizas vis dar leidžiama.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis reikalauja, kad Vakarai uždarytų sienas visiems rusams, įskaitant turistus, pabrėždamas, kad jie turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol pakeis savo požiūrį“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba savo ruožtu sakė: „Didžioji dalis rusų palaiko karą, džiaugiasi raketų smūgiais Ukrainos miestams ir ukrainiečių žudymui. Tad tegul rusų turistai mėgaujasi Rusija“.
Įsiutęs Kremlius Kyjivo raginimą pavadino „neracionaliu“ ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
Suomija imasi veiksmų
Ilgiausią Europoje sieną su Rusija turinti Suomija nuo ketvirtadienio sumažins prašymų išduoti turistinę vizą priėmimą iš Rusijos piliečių iki 10 procentų. Paprastai per dieną gaunama apie tūkstantį prašymų. Visiškai liautis priimti prašymus dėl prašytojo pilietybės neįmanoma dėl Suomijoje galiojančių įstatymų.
Ši priemonė turėtų būti paveiki. Dėl ES sankcijų, kuriomis buvo uždaryta Europos oro erdvė skrydžiams iš Rusijos, rusai, norėdami patekti į kitas Europos šalis, masiškai pradėjo keliauti sausuma per Suomiją.
ES narės Lietuva, Latvija ir Lenkija nustojo išduoti naujas turistines vizas rusams, kai Kremliaus pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą.
ES Šengeno vizos
Laisvalaikio kelionėms rusai naudojasi Šengeno erdvės vizomis, galiojančiomis 26-iose ES valstybėse ir asocijuotosiose šalyse, įskaitant Šveicariją ir Norvegiją.
Paprastai tokios vizos leidžia šioje zonoje praleisti iki 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.
Pernai šios 26 valstybės sulaukė maždaug 3 mln. prašymų išduoti Šengeno vizas. Didžiausią dalį prašymų – 536 tūkst. – pateikė rusai.
Estija nori, kad ES taisyklės būtų pakeistos ir kad ji galėtų sustabdyti Šengeno vizą turinčius rusus, nepriklausomai, kuri bloko šalis ją išdavė.
Šį pusmetį rotacine tvarka ES pirmininkaujanti Čekija tvirtina, kad „agresijos metu su Rusijos turistais nederėtų elgtis kaip įprasta“.
ES sankcijoms įvesti reikalingas vienbalsis visų 27 valstybių narių pritarimas. Viena šalis – Vengrija – vis dar palaiko draugiškus ryšius su Maskva ir gali vetuoti draudimą išduoti vizas visos ES mastu.
Be to, kelios ES šalys, tarp jų Prancūzija, Vokietija ir Portugalija, primygtinai reikalauja, kad Rusijos žurnalistams ir kitiems civiliams gyventojams, nuogąstaujantiems dėl galimo persekiojamo, ir toliau būtų leidžiama atvykti į Bendriją.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), pirmininkausiantis ES ministrų susitikimui Prahoje, sakė manantis, kad draudimas visiems rusams atvykti į Europą „nėra gera idėja“.
Europos Komisija pabrėžia būtinybę suteikti humanitarinę pagalbą disidentams rusams ir sako, kad prašymai išduoti vizą turėtų būti vertinami individualiai, o ne pagal vieną bendrą taisyklę.
Lietuva yra sakiusi, kad jei nepavyks susitarti dėl vizų draudimo visos ES mastu, ji galėtų siekti „regioninio sprendimo“ dėl turistinių vizų neišdavimo, galbūt įtraukiant Latviją, Estiją, Suomiją ir Lenkiją.
„Vanduo ant Kremliaus propagandos malūno“
Analitinio centro „European Council on Foreign Relations“ ekspertė Marie Dumoulin (Mari Dumulen) sakė, kad raginime uždrausti rusams atvykti į Europą esama „pavojingos analizės klaidos“.
„Mažiau nei 30 proc. rusų turi pasą, o jų pagrindinės kelionių kryptys yra Turkija, Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai“, – sakė ji.
„Draudimas turėtų visiškai priešingą poveikį, nei siekiama. Stigmatizuojant rusus būtų pilamas vanduo ant Kremliaus propagandos malūno, Maskvai jau daugelį metų, o ypač per invaziją Ukrainoje, smerkiant tariamą vakariečių „rusofobiją“, – kalbėjo M. Dumoulin.
Pasak jos, ES turėtų palaikyti ryšius su Rusijos pilietine visuomene, užuot „uždariusi ją į režimo visiškai kontroliuojamą gardą“.
G-7 reikalauja užtikrinti TATENA komandai nevaržomą prieigą prie Zaporižios AE
Didžiojo septyneto (G-7) valstybės pirmadienį pareikalavo, kad į Ukrainą vykstančiai Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) komandai būtų užtikrinta nevaržoma prieiga prie Rusijos pajėgų kontroliuojamos Zaporižios atominės elektrinės, pastarosiomis savaitėmis tapusios virtinės karinių smūgių taikiniu.
TATENA darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos laiku, saugiai ir „be jokių kliūčių“ patekti į visus branduolinius objektus Ukrainoje, išplatintame pareiškime nurodė G-7 Branduolinio ginklo neplatinimo direktorių grupė.
TATENA darbuotojams taip pat turėtų būti leista „tiesiogiai ir netrukdomai bendrauti su ukrainiečių personalu, atsakingu už šių objektų eksploatavimą“, rašoma pareiškime.
Pasak pareiškimo, Rusijos pajėgos, toliau kontroliuodamos Zaporižios AE, kelia „rimtą grėsmę“ tokių objektų „saugumui ir apsaugai“.
„Šie veiksmai labai padidina branduolinės avarijos ar incidento riziką ir kelia pavojų Ukrainos, kaimyninių valstybių gyventojams ir visai tarptautinei bendruomenei“, – perspėjo G-7 Branduolinio ginklo neplatinimo direktorių grupė.
Atominė elektrinė neturėtų būti naudojama karinei veiklai ar karinių medžiagų saugojimui, pabrėžė grupė.
Pietryčių Ukrainoje esanti didžiausia Europoje Zaporižios elektrinė, turinti šešis reaktorius, buvo okupuota Rusijos pajėgų tuojau po Maskvos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną.
Maskva ir Kyjivas kaltino vienas kitą šio komplekso ir jo apylinkių apšaudymais.
Pirmadienį TATENA vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) paskelbė, kad jo vadovaujama komanda vyksta į Zaporižios AE.
R. Grossi jau kelis mėnesius prašė sudaryti galimybę aplankyti jėgainę ir perspėjo dėl „labai realios branduolinės katastrofos rizikos“.
Ukraina iš pradžių baiminosi, kad TATENA vizitas legitimizuos Rusijos okupaciją, bet vėliau išreiškė visišką palaikymą tokiai misijai.
M. Podoliakas: Rusijos mėginimai aneksuoti Ukrainos teritoriją tariamais referendumais neduos rezultatų
Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad Rusijos mėginimai aneksuoti Ukrainos teritoriją tariamais referendumais neduos rezultatų, praneša UNIAN.
„Priminsiu... Barbarai planavo užgrobti Kyjivą per tris dienas. Paskui – užgrobti Donbasą iki gegužės 9 d., o vėliau – bent jau iki rugsėjo. Nė vienas iš šių planų neįvykdytas. Taip pat neduos rezultatų ir mėginimai aneksuoti Ukrainos teritorijas tariamais referendumais arba sužlugdyti Vakarų paramą dujų šantažu“, – parašė tviteryje M. Podoliakas.
Jis taip pat pabrėžė, kad rusų okupuotame Kryme nežinomos kilmės atakų skaičius tik didės.
Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta daugiau kaip 47 tūkst. okupantų rusų
Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 29 d. jau neteko apie 47 100 kareivių. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 947 tankų, 4 269 šarvuotųjų kovos mašinų, 1 060 artilerijos sistemų, 279 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 149 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 234 lėktuvų, 203 sraigtasparnių, 844 dronų, 196 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 188 automobilių, 101 specialiosios technikos vieneto.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Iš Odesos srities uostų išplaukė dar trys laivai su ukrainietiškais grūdais
Pirmadienio rytą iš Odesos srities uostų „grūdų koridoriumi“ išplaukė trys laivai su Ukrainos žemės ūkio produkcija.
Tai pranešė Turkijos gynybos ministerija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Pirmadienio rytą iš Ukrainos uostų išplaukė dar trys laivai su grūdais“, - sakoma pranešime.
Jame taip pat pažymima, kad eksportui skirti grūdai kraunami pagal planą, darbus kontroliuoja Bendrasis koordinavimo centras Stambule.
Sekmadienį iš Odesos srities uostų išplaukė šeši laivai su grūdais.
Iš viso nuo jūrų blokados nutraukimo iš Odesos srities uostų išplaukė 54 laivai su ukrainietiška žemės ūkio produkcija.
Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.
Kaip jau buvo pranešta, laivai, Juodąja jūra gabenantys grūdus Iš Ukrainos, plaukia specialia buferine 10 jūrmylių (maždaug 18,5 kilometro) zona.
JK: Rusijos vadovybė stumia S. Šoigu į nuošalę
Rusijos vadovybė, pasak Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos, stumia gynybos ministrą Sergejų Šoigų į nuošalę ir dabar prezidentą Vladimirą Putiną apie karo eigą tiesiogiai informuoja operatyviniai vadai, praneša agentūra „Sky News“.
Kaip teigiama ministerijos kasdien skelbiamoje žvalgybos duomenų suvestinėje, tai veikiausiai lėmė Rusijos patiriamos problemos jos kare prieš Ukrainą. Ministerijos teigimu, Rusijos pareigūnai ir kariai „veikiausiai nuolat šaiposi“ iš S. Šoigu dėl jo „neveiksmingos lyderystės“, Maskvai siekiant padaryti pažangą Ukrainoje.
Anot ministerijos, S. Šoigu prieš tai, kai buvo paskirtas Rusijos gynybos ministru praleido didžiąją dalį savo gyvenimo dirbdamas statybų sektoriuje, tad jis „veikiausiai jau ilgą laiką bando pakeisti savo kaip pareigūno, neturinčio daug karinės patirties, reputaciją“.
Rusijoje vyks karinės pratybos „Vostok 2022“
Rusijoje šią savaitę vyks karinės pratybos „Vostok 2022“, kuriose dalyvaus daugiau kaip 50 tūkst. karių.
Šalies gynybos ministerija pirmadienį pareiškė, kad pratybų metu bus naudojama daugiau kaip 5 tūkst. įvairios ginkluotės vienetų, 140 lėktuvų ir 60 karo laivų. Ministerija tikino, kad šių pratybų tikslas – užtikrinti Rusijos ir jos sąjungininkių karinį saugumą.
Kaip pranešama, ketvirtadienį prasidėsiančios ir kitą trečiadienį pasibaigsiančios pratybos vyks poligonuose Rytų Sibire ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose bei Japonijos jūroje. Jose dalyvaus kariai iš Rusijos, Baltarusijos, Kinijos ir Indijos.
Pratybos organizuojamos Rusijos karui Ukrainoje įžengus į septintą mėnesį.
Estijos URM vadovas: nepriimtina, kad valstybės agresorės piliečiai gali laisvai lankytis Europos Sąjungoje
Artėjant Prahoje įvyksiančiam Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrų susitikimui, Estijos diplomatijos vadovas Urmas Reinsalu paragino Bendriją apriboti vizų išdavimą Rusijos piliečiams, praneša portalas ERR.
„Mes esame prieš genocidą. Bet kaip tik dabar rusai jį vykdo Ukrainoje, - pareiškė Estijos URM vadovas interviu laikraščiui „Die Welt“. – Tai, kad neribojamas valstybės agresorės piliečių įvažiavimas (į ES), kad jie vis dar gali važiuoti pas mus atostogauti, apsipirkti ir apeiti sankcijas, – moraliai nepriimtina“.
U. Reinsalu taip pat priminė grėsmę saugumui, kadangi į ES atvykstantys rusai gali būti šnipai: „Europoje vyksta karas, o mes dažnai nežinome, kas pas mus atvažiuoja“.
Dalis ES šalių, tarp jų – Baltijos valstybės, ragina visiškai uždrausti vizų išdavimą rusams dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą. Bet Bendrijoje nėra sutarimo šiuo klausimu. Pavyzdžiui, anksčiau prieš draudimą pasisakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
Į Ukrainą iš Baltarusijos oro erdvės paleistos mažiausiai penkios raketos
Rugpjūčio 28 d. vakarą į Baltarusijos oro erdvę įskrido penki Rusijos lėktuvai ir iš ten į Ukrainos teritoriją paleido mažiausiai penkias raketas, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi karo veiksmų stebėsenos grupe „Belaruski Hajun“.
Pasak „Belaruski Hajun“, 19 val. 14 min. į Baltarusijos oro erdvę virš Mogiliovo srities iš Rusijos teritorijos įskrido mažiausiai penki rusų naikintuvai, tarp jų – keli bombonešiai „Tu-22M“. Jie tuomet praskrido virš Rahačiovo miesto Akciabrskij miestelio Gomelio srityje link. Iš ten 19 val. 29 min. buvo paleista pirmoji raketa. Po to raketos buvo paleidžiamos kas tris minutes.
Kiek vėliau virš Mikaševičų, Lunineco ir Stolino miestų Baltarusijoje pasigirdo penki sprogimai ar raketų paleidimo garsai. Tuomet tarp 19 val. 44 min. ir 19 val. 53 min. lėktuvai grįžo į Rusiją.
Baltarusija yra artima Rusijos sąjungininkė. Šalis leidžia Maskvai naudotis savo teritorija vykdant Ukrainos puolimą.
Mariupolyje rusų kariai aktyvina pasiruošimą „referendumui“
Okupantai Mariupolyje suaktyvino pasiruošimą vadinamajam referendumui, bet mėginimai sudaryti balsavimo komisijas kol kas nesėkmingi.
Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Referendumas. Mūsų žiniomis, iš Kremliaus gautas dar vienas fantastinis nurodymas – iki rugsėjo 15 d. pasiekti Donecko srities sieną. Todėl vėl atnaujintas pasiruošimas „referendumui“. Mėginama sudaryti keturis balsavimo komisijas – kol kas nesėkmingai“, - parašė jis.
Pasak P. Andriuščenkos, taip pat duotas nurodymas patikslinti mariupoliečių asmens duomenis.
„Visi masiškai apskambinami ir klausiami, ar ketina balsuoti. Bet data nenurodoma, sako, kad ji bus paskelbta vėliau“, - papasakojo Mariupolio mero patarėjas.
„Ukrinform“ primena, kad Rusijos agresija sukėlė Mariupolyje didžiulę humanitarinę katastrofą. Miestas beveik visiškai sugriautas, jame neužtikrinamas normalus elektros, vandens ir dujų tiekimas. Nuo karo pradžios Maroiupolyje žuvo apie 22 tūkst. civilių, daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų buvo deportuoti į Rusiją ir laikinai okupuotas Donecko srities teritorijas.
Anksčiau buvo pranešta, kad okupantai planavo surengti „referendumą“ dėl užgrobtų teritorijų prijungimo prie Rusijos rugsėjo 11 d.
Kremlius ragina spausti Ukrainą dėl Zaporižios AE
Kremlius pirmadienį paragino daryti „spaudimą“ Kyjivui, kad sumažėtų įtampa dėl Maskvos pajėgų užimtos Zaporižios atominės elektrinės pietryčių Ukrainoje, dėl kurios apšaudymų Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą.
„Visos šalys privalo daryti spaudimą Ukrainos pusei, kad ji liautųsi kėlusi pavojų Europos žemynui apšaudydama“ šią jėgainę, žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Šie komentarai buvo išsakyti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovui Rafaeliui Grossi (Rafaeliui Grosiui) paskelbus, kad jis kartu su šios Jungtinių Tautų organizacijos ekspertų grupe išvyksta į Zaporžios AE, didžiausią atominę jėgainę Europoje, kuri yra kontroliuojama Rusijos pajėgų nuo Maskvos įsiveržimo į Ukrainą pirmųjų savaičių.
„Šios misijos laukėme ilgą laiką. Laikome ją būtina“, – teigė D. Peskovas.
Pasak jo, Maskva užtikrins TATENA misijos saugumą Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje, „atsižvelgdama į nuolat ten gresiančius pavojus“.
Tuo metu Ukrainos atominės energetikos agentūra „Enerhoatom“ pirmadienį perspėjo, kad dėl apšaudymų iš Zaporižios jėgainės gali pasklisti radioaktyvių teršalų.
Agentūra nurodė, kad per pastarąją parą Rusijos kariuomenė toliau apšaudė šalia jėgainės esantį Enerhodaro miestą ir elektrinės kompleksą.
„Enerhoatom“ pranešime sakoma, kad du iš šešių jėgainės reaktorių, vėl prijungti prie Ukrainos elektros tinklų po jų išsijungimo praeitą savaitę, šiuo metu veikia stabiliai.
Tačiau agentūra pažymėjo, kad Rusijos karių, ginkluotės, technikos ir sprogmenų buvimas kelia didelį pavojų Zaporižios AE darbo saugumui. Dėl reguliarių apšaudymų iškilo vandenilio nuotėkio ir radioaktyvių medžiagų pasklidimo pavojus, taip pat išlieka didelė gaisrų grėsmė.
ES planuoja stabdyti susitarimo, palengvinančio rusams kelią prašyti vizų, galiojimą
Europos Sąjunga planuoja sustabdyti susitarimo, kuriuo rusams palengvinamas kelias prašyti vizų kelionėms į bloką, galiojimą, pirmadienį žurnalistams sakė vienas bloko diplomatas.
„Negalime tęsti ligšiolinės vizų politikos“, – prieš Prahoje rengiamą ES užsienio reikalų ministrų susitikimą, skirtą aptarti Rusijos invaziją į Ukrainą, sakė diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Turizmas nėra žmogaus teisė“, – pridūrė jis, pabrėždamas simbolinę 2007 metų susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo, kuriuo mėginta sukuri šiltesnius ryšius su Maskva, svarbą.
Ši priemonė, kuri, jei ją patvirtins valstybės narės, gali įsigalioti spalį, nereiškia oficialaus turizmo vizų draudimo, kurį ragina paskelbti kai kurios ES priklausančios Rusijos kaimynės.
Tačiau ji apsunkintų vizų gavimo procesą ir galėtų sulėtinti į Europą vykstančių rusų srautą, o tai padidintų Maskvos tarptautinę izoliaciją.
ES jau nebetaiko vizų režimo supaprastinimo Rusijos oficialioms delegacijoms ir verslo lyderiams, tačiau dabar planuoja, kad tokia pat tvarka įsigaliotų ir kitų trumpalaikių vizitų atžvilgiu.
Vasarį Rusijos pajėgos įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo intensyviausią karą Europoje per pastaruosius dešimtmečius, o Kyjivo sąjungininkai Vakaruose ėmė taikyti Maskvai sankcijas.
Lietuva, Estija, Latvija, Lenkija ir Suomija paragino Briuselį uždrausti Rusijos turistams gauti vizas į ES bendrąją Šengeno erdvę.
Tačiau kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, nepritaria visiškam draudimui.
Dėl ES sankcijų, kuriomis buvo uždaryta Europos oro erdvė skrydžiams iš Rusijos ir į ją, rusai, norėdami patekti į kitas Europos šalis, masiškai pradėjo keliauti sausuma per Suomiją ir Baltijos šalis.
Lietuva įspėjo, kad Rusijos kaimynės ES gali uždaryti savo sienas rusų turistams, jei kitos blokui priklausančios šalys nesutiks uždrausti vizų išdavimo.
Šis klausimas bus svarstomas antradienį Prahoje prasidėsiančiame dviejų dienų ES užsienio reikalų ministrų susitikime, tačiau nesitikima, kad jis bus galutinai išspręstas.
Diplomatinis šaltinis teigė, kad susitikime tikisi „aktyvių diskusijų“, tačiau sakė, kad visiškas draudimas išduoti vizas privalėtų būti įtrauktas į naują sankcijų paketą ir sulaukti vieningo valstybių narių pritarimo.
Paskelbus tokį draudimą galėtų būti numatytos išimtys humanitariniais atvejais, taip pat studentams ir pilietinei visuomenei.
Praėjusiais metais 26 Šengeno kelionių zonai priklausančios šalys – 22 ES valstybės narės bei Norvegija, Islandija, Šveicarija ir Lichtenšteinas – išnagrinėjo 536 000 rusų prašymų dėl trumpalaikių vizų.
Vokietijoje įvyks JAV ir sąjungininkų gynybos ministrų susitikimas dėl Ukrainos
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) rugsėjo 8 dieną Vokietijoje susitiks su kolegomis iš šalių sąjungininkių aptarti paramos Rusijos užpultai Ukrainai, pirmadienį pranešė Jungtinių Valstijų kariuomenė.
Ukrainos gynybos kontaktinė grupė surengs tiesiogines derybas Ramšteino oro pajėgų bazėje, pranešė JAV oro pajėgos Europoje ir oro pajėgos Afrikoje.
Nyderlandai nusiųs į Ukrainą daugiau ekspertų padėti TBT tyrimui
Nyderlandai pirmadienį pranešė, kad nusiųs į Ukrainą dar tris tyrėjų grupes, kurios padės Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) tirti karo nusikaltimus, įvykdytus nuo Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę pradžios.
Šios misijos numatytos šių metų gale ir ateinančiais metais.
Gegužę į Ukrainą buvo išsiųsti keli olandų tyrėjai dalyvauti didžiausioje tokio pobūdžio TBT misijoje per šios institucijos istoriją.
„Mes ir toliau esame visiškai įsipareigoję siekti teisingumo už karo nusikaltimus Ukrainoje“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra).
„Dėl to Nyderlandai greitu metu atsiųs tris naujas teismo ekspertų grupes padėti ukrainiečiams ir Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui vykdyti tyrimą“, – rašė jis.
Nyderlandų užsienio reikalų, gynybos ir teisingumo ministerijos bendrame laiške parlamentui nurodė, kad tyrėjai dirbs „po Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vėliava“. TBT būstinė yra Nyderlandų mieste Hagoje.
Nyderlandų karo policijos komandos bus atsiųstos „2022 metų rudenį ir, jei situacija leis, 2023 metų pavasarį bei tų metų rudenį“, nurodoma bendrame laiške.
TBT, kuris jau 20 metų nagrinėja sunkiausių nusikaltimų bylas, tuojau po Rusijos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną paskelbė pradedantis išsamų įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui Ukrainoje tyrimą.
Gegužę TBT išsiuntė į Ukrainą 42 tyrėjų komandą, kurioje dirba „daug olandų ekspertų“.
Kol kas TBT atsisako nurodyti, kada tikisi pateikti pirmuosius kaltinimus dėl nusikaltimų Ukrainoje.
Birželį Nyderlandai pranešė užkirtę kelią infiltruotis į TBT Rusijos karinės žvalgybos agentui, apsimetusiam stažuotoju iš Brazilijos.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša prasiveržusios pro Rusijos fronto linijas Chersone
Ukrainos ginkluotosios pajėgos prasiveržė pro Rusijos fronto linijas Chersone, pranešė portalas „Hromadske“, remdamasis kariuomenės atstove.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolamąsias operacijas daugelyje Pietų Ukrainos dalių“, – teigė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk.
Kaip pranešama, Donecko separatistų daliniai ir Rusijos jūrų pėstininkai buvo priversti pasitraukti iš šių teritorijų. Daugiau detalių neskelbiama.
Šios informacijos nepriklausomai patvirtinti negalima.
Švedija skirs Ukrainai 1 mlrd. kronų vertės karinės ir civilinės pagalbos
Švedija skirs 500 mln. kronų (46,75 mln. dolerių) karinės pagalbos Ukrainai, kad padėtų jai atremti Rusijos agresiją.
Apie tai pranešė Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“.
„Kol vyksta karas, mes remsime Ukrainą“, – pabrėžė M. Andersson. Ji sakė, kad Švedijos vyriausybė iš viso Ukrainai papildomai suteiks 1 mlrd. kronų karinės ir civilinės pagalbos paketą.
M. Andersson nepateikė karinio paketo detalių, tačiau teigė, kad jis bus panašus į ankstesnę paramą, kurią sudarė prieštankiniai ginklai, asmeninės apsaugos priemonės ir išminavimo įranga.
Civilinė pagalbos paketo dalis apims ukrainietiškų kviečių pirkimą, jie bus perduoti šalims, patiriančioms maisto trūkumą, ir prisidės prie Ukrainos ekonomikos plėtros.
Savo ruožtu D. Kuleba paragino Švediją tiekti Kyjivui ginklus, pavyzdžiui, haubicas ir sviedinius. „Kol vyksta karas, mes prašysime daugiau ginklų. Svarbus kiekvienas euras, kiekviena kulka, kiekvienas šovinys“, – sakė jis.
D. Kuleba rugpjūčio 29-31 dienomis lankosi Švedijoje ir Čekijoje, kur aptars sankcijų Rusijai stiprinimo klausimus.
Nužudytas Ukrainos parlamentaras, perėjęs dirbti rusų okupantams
Okupuotoje pietų Ukrainoje buvo nužudytas Ukrainos įstatymų leidėjas, kuris perėjo dirbti Rusijos valdžios institucijoms, teigia Rusijos tyrėjai.
Preliminariais duomenimis, 33 metų Oleksijus Kovaliovas buvo nušautas savo namuose, „Telegram“ paskelbė Rusijos kriminalinių tyrimų institucijos.
Per išpuolį taip pat žuvo jo draugė, teigiama pranešime. Pasak Ukrainos šaltinių, ji buvo subadyta peiliu ir mirė ligoninėje.
Apie O. Kovaliovo mirtį pranešė keli Ukrainos parlamentarai. Jis jau buvo išgyvenęs sprogimą birželio mėnesį.
Verslininkas O. Kovaliovas į Aukščiausiąją Radą buvo išrinktas 2019 metais Chersono regione nuo prezidento partijos „Tautos tarnas“.
Balandžio mėnesį, grįžęs į gimtąjį regioną, jis buvo pašalintas iš partijos ir parlamentinės frakcijos, įtariant bendradarbiavimu su Maskva, o prokuratūra pradėjo tyrimą dėl valstybės išdavystės.
Rusijos kontroliuojamame Chersone jis ėjo okupacinės valdžios vadovo pavaduotojo ir žemės ūkio ministro pareigas.
Pastarosiomis savaitėmis buvo įvykdyti ir daugiau išpuolių prieš ukrainiečius, perėjusius tarnauti okupacinėms pajėgoms.
Ukraina pradeda kontrpuolimą, kad atsiimtų okupuotą Chersoną
Ukrainos pajėgos pradėjo kontrpuolimą, siekdamos atkovoti pietinį Chersono miestą, kurį šiuo metu yra užėmusios Rusijos pajėgos, pirmadienį pranešė vietos valdžios pareigūnas.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos pradėjo puolimą keliose vietovėse pietuose“, – „Telegram“ pranešė regiono administracijos vadovas Jaroslavas Januševyčius.
„Prašome Chersono gyventojų laikytis saugumo nurodymų: laikytis arti slėptuvių ir kuo toliau nuo Rusijos pozicijų“, – pridūrė jis.
„Šiandien buvo surengta galinga artilerijos ataka į priešo pozicijas... visoje okupuotoje Chersono regiono teritorijoje“, – Ukrainos televizijos kanalui „Pryamyi TV“ sakė vietos deputatas ir regiono gubernatoriaus patarėjas Serhijus Chlanis.
„Tai yra pranešimas, kurio laukėme nuo pavasario – tai Chersono regiono okupacijos pabaigos pradžia“, – sakė jis.
„Tai, kas vyksta dabar, yra parengta, gerai subalansuota kontrpuolimo pradžia“, – AFP sakė S. Chlanis, pridurdamas, kad pirmadienį Ukrainos lėktuvai veikė „palei visą fronto liniją“.
Rusijos pajėgos užėmė 280 tūkst. gyventojų turintį Chersono miestą kovo 3 dieną. Tai buvo pirmasis didelis miestas, kritęs po Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.
S. Chlanis sakė, kad Ukrainos pajėgos dabar turi „pranašumą“ pietiniame fronte. Pastarosiomis savaitėmis keli smūgiai buvo nukreipti į regiono tiltus siekiant apsunkinti Rusijos kariuomenės logistiką.
Kiek anksčiau Ukrainos žiniasklaida citavo pietinės kariuomenės vadovybės atstovę Nataliją Gumeniuk, kuri teigė, kad Kyjivo pajėgos puola frontą iš „daugelio krypčių“.
Socialiniame tinkle „Facebook“ ukrainiečių karinė grupuotė „Kachova“ pranešė, kad pastebėjo prorusiškų separatistų kovotojų „atsitraukimą“ iš savo pozicijų regione.
Pirmasis deokupacijos etapas – Chersono regiono dešinysis krantas, sakė S. Chlanis.
„Apie kairiojo kranto išlaisvinimą kol kas sunku kalbėti, nes pažeisti transporto keliai sulaikys mūsų ginkluotąsias pajėgas“, – sakė jis.
Nė vieno iš šių teiginių nebuvo galima patikrinti per nepriklausomus šaltinius.
Liepos pabaigoje S. Chlanis sakė, kad Kyjivo pajėgos regioną atgaus iki rugsėjo mėnesio.
Rusijos kariuomenė teigia sužlugdžiusi Ukrainos atakas Chersone
Rusijos kariuomenė pirmadienį pranešė, kad užkirto kelią Ukrainos puolimui pietiniuose Chersono ir Mykolajivo regionuose ir padarė „didelių nuostolių“ Kyjivo pajėgoms.
„Šis naujausias priešo bandymas surengti puolamąsias operacijas visiškai žlugo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
CNN: ukrainiečiai iš Rusijos atkovojo 4 kaimus netoli Chersono
Remdamasis kariniais šaltiniais, CNN informuoja apie tai, kad Ukrainos kariai iš Rusijos atkovojo keturis kaimus šalies pietuose netoli Chersono. Pagrindiniu ukrainiečių taikiniu yra Chersono miestas.
