Karas: O. Reznikovas pasiūlė teritorinį kompromisą – grąžinti Ukrainai 1991-ųjų sienas

„Tiems, kurie padeda Ukrainos žmonėms susirandant būstą ir darbą. Tiems, kurie gydo ir reabilituoja sužeistuosius po rusų apšaudymo. Tiems, kurie siunčia medikamentus, maistą, ryšio priemones į pasienio teritorijas. Tiems, kurie palaiko šio karo vienišus žmones ir našlaičius. Ir tiems, kurie padeda atstatyti visa tai, ką sunaikino rusų teroristai“, – šnekėjo V. Zelenskis.

Jis pridūrė, kad Ukraina su visu laisvuoju pasauliu sudaro tokią armiją, kurios Rusija niekuomet negalės įveikti.

Jis paragino Ukrainos pareigūnus ir kariuomenę atsakingai komentuoti įvykius fronte. Prezidentas pabrėžė, kad karas tikrai ne laikas tuštybei ir garsiems pareiškimams.

„Noriu pažymėti svarbų dalyką visiems valstybės ir savivaldos, karinės sferos atstovams ir kitiems asmenims, komentuojantiems įvykius fronte, vadovybės gynybos planą, konkrečių operacijų rengimą ir panašiai. Bendra taisyklė yra paprasta: karas tikrai nėra tuštybės ir garsių pareiškimų metas“, – sakė prezidentas.

Bendra taisyklė yra paprasta: karas tikrai nėra tuštybės ir garsių pareiškimų metas.

Jo nuomone, kuo mažiau konkrečių detalių apie Ukrainos gynybos planus bus skelbiama, tuo geriau jie bus įgyvendinami.

„Jei norite palikti po savęs skambias antraštes, tai yra vienas dalykas. Jei norite Ukrainos pergalės, tai jau kitas reikalas, ir jūs turite jausti atsakomybę už kiekvieną ištartą žodį apie tai, kam ruošiasi mūsų šalis“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas kalbėjo ir apie Zaporižios atominės elektrinės (AE) apšaudymą. Pasak jo, taip pasielgusi Rusija vėl pasiekė dugną pasaulinėje terorizmo istorijoje.

„Viskas, kas dabar vyksta aplink Zaporižios AE, yra vienas didžiausių teroristinės valstybės nusikaltimų“, – pabrėžė prezidentas.

„Rusija vėl pasiekė dugną pasaulinėje terorizmo istorijoje. Niekas kitas nenaudojo atominės elektrinės, kad keldamas grėsmes visam pasauliui reikalautų tam tikrų sąlygų. Visi pasaulyje turi reaguoti nedelsiant, kad išstumtų okupantus iš Zaporižios AE teritorijos. Tai pasaulinis interesas, o ne tik Ukrainos poreikis“, – sakė šalies vadovas.

„Tik visiškas rusų pasitraukimas užtikrintų branduolinį saugumą visai Europai“, – pridūrė jis.

Maskvos pajėgos Pietų Ukrainoje esančią didžiausią Europoje atominę elektrinę užėmė kovą – netrukus po invazijos pradžios vasario 24-ąją.

Ketvirtadienį Rusija ir Ukraina apkaltino viena kitą dėl naujo apšaudymo jėgainės apylinkėse, tačiau jų pareiškimai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

Praėjusią savaitę netoli elektrinės taip pat buvo įvykdytas bombardavimas, atgaivinęs prisiminimus apie tuometinėje sovietinėje Ukrainoje 1986 metais įvykusią avariją Černobylio atominėje elektrinėje, per kurią žuvo šimtai žmonių, pasklido didžiulis kiekis radioaktyvių teršalų.

Ukrainos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė „Energoatom“ ketvirtadienį pranešė, kad netoli smūgių vietos buvo rasta radioaktyvių medžiagų ir kad buvo pažeisti spinduliuotės jutikliai.

TATENA vadovas perspėja, kad Zaporižios AE išmušė rimta valanda

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) per ketvirtadienį vykusį neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį pareiškė, kad jo inspektoriams turi būti kuo greičiau leista apžiūrėti Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę ir kad kovos šalia šio objekto sukėlė rimtą krizę.

„Išmušė rimta valanda, ir TATENA privalo būti leista surengti misiją į Zaporižios (AE) kaip galima greičiau“, – vaizdo ryšiu sakė jis.

Tarptautinė bendruomenė ragina skubiai nutraukti kovas aplink Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje.

Vašingtonas ketvirtadienį pareiškė, kad remia JT ir kitų šalių raginimus aplink elektrinę nustatyti demilitarizuotą zoną.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja ginklų kontrolei ir tarptautiniam saugumui Bonnie Jenkins (Boni Dženkins) pritarė TATENA misijos Ukrainoje idėjai.

„Su šiuo vizitu nebegalima ilgiau delsti“, – sakė ji JT Saugumo Tarybai ir pridūrė, kad vienintelis būdas užtikrinti branduolinį saugumą būtų, jei Maskva nutrauktų karą.

„Jungtinės Valstijos ragina Rusijos Federaciją nedelsiant išvesti savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos“, – sakė D. Jenkins.

„Tai leistų Ukrainai atkurti nepriekaištingą saugą, saugumą ir apsaugos priemones, kurias ji dešimtmečius palaikė šiame objekte“, – pridūrė ji.

Tačiau Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia kaltę dėl smurto Zaporižios AE apylinkėse vertė Ukrainos pajėgoms.

„Raginame valstybes, kurios remia Kyjivo režimą, kontroliuoti savo įgaliotinius ir priversti juos nedelsiant ir visiems laikams nutraukti išpuolius prieš Zaporižios atominę elektrinę, kad būtų užtikrintos saugios sąlygos TATENA misijos vykdymui“, – sakė V. Nebenzia Saugumo Tarybai.

„Tai vienintelis būdas užkirsti kelią didelei radioaktyvinei katastrofai Europos žemyne, kurios pavojus dabar yra kaip niekada realus, – pridūrė jis. – Jei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakos tęsis, tai gali įvykti bet kuriuo metu.“

Rusijos vadovybės atstovai Luhanske susitiko su separatistais

Rusijos saugumo aparato vadovai su prorusiškomis Donecko ir Luhansko „liaudies respublikomis“ kalbėjosi apie tolesnį suartėjimą. Susitikimas ketvirtadienį vyko Luhansko mieste, „Telegram“ kanale pranešė Rusijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedas. Iš Maskvos pokalbiuose, be kitų, dalyvavo vidaus reikalų ministras Vladimiras Kolokolcevas, žvalgybos vadas Aleksandras Bortnikovas ir prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka.

Buvo tariamasi dėl Donecko ir Luhansko liaudies respublikų įstatymų suderinimo su Rusijos teisės aktais, rašė D. Medvedevas. Taip pat buvo kalbama apie sugriautos infrastruktūros atstatymą.

Vasario 21 dieną, likus trims dienoms iki invazijos į Ukrainą, Rusija pripažino „liaudies respublikų“ nepriklausomybę. Visiškas Donbaso užėmimas, argumentuojamas tariama rusakalbių gyventojų apsauga, yra vienas Rusijos karo tikslų. Kalbama ir apie galimą teritorijų prijungimą prie Rusijos.

Iš Donbaso norima evakuoti 220 000 žmonių

Ukrainos vyriausybė dar prieš prasidedant žiemai nori iš savo kontroliuojamų teritorijų Donbase evakuoti du trečdalius gyventojų. Vicepremjerės Irynos Vereščuk teigimu, iš kovų teritorijų norima išvežti apie 220 000 žmonių, tarp jų – 52 000 vaikų, praneša agentūra „Reuters“.

Vyriausybė baiminasi, kad žmonės, be kita ko, dėl pažeistos infrastruktūros žiemą negalės šildytis.

Donbase Ukrainos rytuose vyksta ypač nuožmūs mūšiai.

Rusų pajėgos pasiekė pažangos Donbase

Rusų pajėgos, Ukrainos duomenimis, per smarkius mūšius Rytų Ukrainoje pasiekė pažangos. „Priešo veržimasis Horlivkos-Zaicevės kryptimi iš dalies buvo sėkmingas“, - penktadienį pranešė Ukrainos Generalinis štabas. Horlivkos didmiestį į šiaurę nuo Donecko prorusiški separatistai kontroliuoja jau nuo 2014 metų. Dabar, matyt, šturmuotos stipriai įtvirtintos ukrainiečių pozicijos į šiaurę nuo Donbase esančio miesto.

Taip pat pranešama apie mūšius prie Donecko ir į pietus nuo Bachmuto transporto mazgo, kuris yra dalis gynybinės linijos apie paskutinę Kyjivo kontroliuojamą aglomeraciją Donbase – Slovjanską-Kramatorską.

170-oji karo Ukrainoje diena

Ukraina: Rusija padvigubino oro antskrydžių skaičių

Rusija, pasak Ukrainos brigados generolo Oleksijaus Hromovo, lyginant su ankstesne savaite, padvigubino oro antskrydžių prieš karines pozicijas ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje skaičių, praneša agentūra „Reuters“.

„Priešo lėktuvai ir sraigtasparniai vengia skristi į mūsų priešlėktuvinės gynybos veikimo zoną, todėl šių atakų tikslumas nedidelis“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė O. Hromovas.

Turkija: iš Ukrainos išplaukė pirmasis laivas su kviečių kroviniu

Pirmą kartą nuo tada, kai buvo atnaujintas grūdų eksportas iš Ukrainos, Čornomorsko uostą paliko laivas su kviečių kroviniu. Tai pranešė Turkijos gynybos ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Tai, kas įvyko Černobylyje, yra gėlės, palyginti su tuo, kas gali nutikti Zaporižios atominėje elektrinėje.

Šiais duomenimis, daugiau kaip 3 000 tonų kviečių gabenantis laivas „Sormowsky“ pajudėjo į Turkijos šiaurės vakarus. Be to, penktadienį iš kito Ukrainos uosto išplaukė laivas su 60 000 tonų kukurūzų.

Nuo tada, kai Rusija ir Ukraina, tarpininkaujant Turkijai ir JT, susitarė dėl grūdų eksporto atnaujinimo, iš Ukrainos išplaukė 14 laivų. Priešingai nei dabartinė kviečių siunta, laivai iki šiol pirmiausiai gabeno grūdus, skirtus gyvulių pašarui ar energijos gavybai.

Ukrainos Juodosios jūros uostuose nuo Rusijos invazijos pradžios vasario pabaigoje įstrigo milijonai tonų grūdų – dėl to didėjo kainos, jų ėmė trūkti pirmiausiai skurdžiose šalyse.

Rusija užsimena, kad paremtų demilitarizuotą zoną aplink Zaporižios atominę elektrinę

Maskva užsimena, kad paremtų demilitarizuotos zonos aplik Zaporžios atominę elektrinę nustatymą. „Tai protingas reikalavimas dėl Zaporižios atominės jėgainės demilitarizavimo. Galvoju, kad jį palaikysime“, penktadienį sakė Rusijos parlamento Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Vladimiras Džabarovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“. Tačiau jis pabrėžė, kad Maskva ir toliau ketina išlaikyti elektrinės kontrolę.

Padėtis apie kovą rusų pajėgų užimtą elektrinę jau kurį laiką aštrėja. Ukrainos ir Rusijos daliniai kaltina vieni kitus jėgainės apšaudymu.

Ketvirtadienį skubiai sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis paragino Maskvą ir Kyjivą nedelsiant sudaryti sąlygas jėgainėje apsilankyti tarptautiniams ekspertams.

A. Danilovas: yra tikimybė, kad įsibrovėliai nuspręs susprogdinti Zaporižios atominę elektrinę

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas sakė, kad yra tikimybė, jog okupantai nuspręs susprogdinti Zaporižios atominę elektrinę, rašo UNIAN.

„Elektrinę užgrobė ginkluoti teroristai, į tą teritoriją atsivežė techniką. Jeigu dabar mes ten pradėsime su jais kovoti, tai yra tikimybė, kad jie nuspręs ją susprogdinti“, – sakė A. Danilovas.

„Ir neduok, Dieve, ten įvyks kažkokia branduolinė katastrofa. Tai, kas įvyko Černobylyje, yra gėlės, palyginti su tuo, kas gali nutikti Zaporižios atominėje elektrinėje... Tai yra didžiausia atominė elektrinė Europoje“, – pabrėžė A. Danilovas.

Čekija siūlys ES šalims nebeišduoti vizų Rusijos piliečiams

Čekija, kuri šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai, penktadienį pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti Bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje.

„Rusų vizų visuotinis sustabdymas visose ES valstybėse narėse galėtų būti dar viena labai veiksminga sankcija“, – sakoma naujienų agentūros AFP gautame Čekijos užsienio reikalų ministro Jano Lipavsky (Jano Lipavskio) pranešime.

Jis nurodė pasiūlysiantis šį sumanymą per rugpjūčio pabaigoje Prahoje vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.

„Vykstant Rusijos agresijai, kurią Kremlius toliau eskaluoja, negali būti nė kalbos apie įprastą turizmą Rusijos piliečiams“, – sakė J. Lipavsky.

ES iki šiol yra paskelbusi šešis sankcijų Rusijai paketus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę duodamas interviu laikraščiui „The Washington Post“ ragino Vakarus neįsileisti jokių keliautojų iš Rusijos. Anot jo, rusai turėtų „gyventi savo pasaulyje, kol jų filosofija pasikeis“.

Čekija nebeišduoda vizų eiliniams Rusijos piliečiams nuo vasario 25-osios – Maskvos invazijos Ukrainoje antrosios dienos.

Tačiau rusų turistai vis dar keliauja į Europą per Suomiją.

Atvykę į Šengeno erdvę, kurios vidaus sienas galima laisvai kirsti, Rusijos piliečiai, įskaitant šnipus, gali netrikdomai keliauti po didžiąją dalį Europos.

Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) praeitą savaitę pasiūlė planą apriboti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams.

Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) anksčiau šią savaitę irgi ragino ES šalis nebeišduoti vizų rusams.

„Lankytis Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė“, – ji antradienį rašė per „Twitter“.

Anot J. Lipavsky, toks žingsnis pasiųstų „labai aiškų ir tiesmuką signalą Rusijos visuomenei“.

Jis parodytų, kad „Vakarų pasaulis netoleruoja Rusijos režimo agresijos ir neapykantos retorikos, nukreiptos prieš laisvas, demokratines šalis, kurios nekelia grėsmės Rusijai“, pridūrė Čekijos užsienio reikalų ministras.

Į Ukrainą turi atplaukti pirmasis laivas, išgabensiantis JT misijoms skirtų grūdų krovinį

Pirmasis Jungtinių Tautų užsakytas laivas, turintis paimti grūdų krovinį iš Ukrainos pagal susitarimą, kuriuo siekiama sušvelninti pasaulinę maisto krizę, penktadienį turėtų atplaukti į vieną Ukrainos uostą, pranešė JT Pasaulio maisto programa (WPF).

Laivas „MV Brave Commander“, trečiadienį išplaukęs iš Stambulo, turėtų atvykti į Juodosios jūros uostą Južnę, esantį ryčiau Odesos, sakoma WPF pranešime.

Laivas paims šios agentūros nupirktą ukrainietiškų kviečių krovinį, sakė WPF atstovas Tomsonas Phiri (Tomsonas Firis).

„Tai, aišku, yra pirmasis humanitarinės pagalbos maistu krovinys pagal Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – nurodė jis.

Liepos 22 dieną Kyjivas ir Maskva pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir Jungtinėmis Tautomis, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.

WFP pirmuoju pirkimu įsigijo 30 tūkst. tonų ukrainietiškų kviečių. Laivas „Brave Commander“ gali gabenti iki 23 tūkst. tonų.

„Likusi dalis bus greitai pakrauta ir išplukdyta kitu laivu“, – aiškino T. Phiri.

„WFP tikisi, kad „MV Brave Commander“ taps pirmuoju, pradedančiu reguliarų gabenimą iš Ukrainos, įsibėgėjant Juodosios jūros grūdų iniciatyvai“, – kalbėjo jis.

Kol kas neaišku, kada šis laivas išplauks. WFP taip pat neatskleidė, kur bus išgabentas krovinys.

„Laivų krova ir siuntimas į uostus ir iš jų dabartinio konflikto kontekstu yra sudėtinga operacija“, – pažymėjo T. Phiri.

„Ukrainos grūdų perdavimas WFP humanitarinėms operacijoms tokiose vietose kaip Etiopija, Somalis ir Jemenas, užtikrins dvigubą naudą tiek Ukrainos ekonomikai, tiek [mažesnei] bado grėsmei gyventojams pasaulio srityse, smarkiausiai paveiktose pasaulinės maisto krizės“, – pridūrė agentūros atstovas.

Įstrigus žemės ūkio produktų gabenimui iš Ukrainos ir Rusijos, kurios yra didžiausios pasaulyje grūdų eksportuotojos, smarkiai išaugo maisto kainos, o maisto importas kai kurioms neturtingiausioms šalims tapo beveik neįperkamas.

Šiuo metu 345 mln. žmonių 82-ose šalyje gresia didelis apsirūpinimo maistu nesaugumas. Iki 50 mln. žmonių 45-iose šalyse yra atsidūrę prie bado ribos, tad be humanitarinės paramos jiems gresia didžiulis pavojus, aiškino T. Phiri.

Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.

Estijos lyderė vadina ES vizų draudimą Kremliaus „Achilo kulnu“

Estijos premjerė Kaja Kallas penktadienį, kitą dieną, kai jos vyriausybė sugriežtino taisykles atvykstantiesiems iš Rusijos, pareiškė, kad vis stiprėjantis raginimas nebeišduoti Rusijos turistams Šengeno erdvės vizų pataikė į skaudžią vietą Maskvai.

Teritorinis kompromisas – grąžinti Ukrainą su 1991 metų sienomis.

Aštri Rusijos elito narių reakcija į Europos Sąjungoje skambančius reikalavimus uždrausti rusams atvykti rodo, kad tai yra veiksminga sankcijų priemonė, penktadienį Estijos radijui sakė K. Kallas.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė, kad nuo rugpjūčio 18 d. Rusijos piliečiai nebebus įleidžiami į šalį su Estijos išduotomis Šengeno vizomis. „Turite suprasti, kad tik 10 proc. Rusijos gyventojų keliauja į užsienį, ir būtent šių žmonių, daugiausia iš Maskvos ir Sankt Peterburgo, nuomonė yra svarbi“, – sakė K. Kallas. Kaip įrodymą ji paminėjo buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, ją asmeniškai užsipuolusį tviteryje. „Tai rodo, jog tai yra Achilo kulnas. Šito jie tikrai bijo, tad tai veiksminga“, – sakė Estijos vadovė.

Kalbėdama apie atvykimo ribojimus ir Šengeno vizų suteikimą rusams, K. Kallas taip pat atkreipė dėmesį į netolygų naštos pasidalijimą. „Europa uždraudė skrydžius iš Rusijos į Europą. Tai reiškia, kad vienintelis būdas rusams patekti į Europą yra per tris šalis: Suomiją, Estiją ir Latviją. Tad iš tiesų nėra teisinga, kad visos kitos Šengeno šalys išduoda šias vizas, o visa našta gula ant mūsų trijų“, – sakė ji.

Šengeno viza suteikia galimybę laisvai atvykti ir judėti 26-ose Europos šalyse.

O. Reznikovas pasiūlė teritorinį kompromisą su Rusija

Vienintelis galimas teritorinis kompromisas su Rusija yra Ukrainos prieiga prie 1991 m. sienų. Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuosekliai išlaisvins visas okupuotas teritorijas, įskaitant Krymą.

Tai Danijos televizijos eteryje paskelbė Gynybos ministerijos vadovas Oleksejus Reznikovas.

Anot jo, Ukraina turi stabilizuoti frontą, kad Generalinis štabas galėtų pasirinkti palankiausius kontrpuolimo būdus ir kryptis.

„Mums reikia kontrpuolimo teritorijoms išlaisvinti, todėl paskelbėme tai kaip faktą. Mūsų žmonės ir partneriai laukia aktyvių veiksmų, partneriai turėtų žinoti, kad tam reikia daugiau ginklų. Mūsų pagrindinis tikslas – išlaisvinti visas laikinai okupuotas teritorijas nuo 1991 metų. Įskaitant Chersoną, Mariupolį, Berdjanską, Luhanską, Donecką ir, žinoma, Krymą“, – pabrėžė O. Reznikovas.

Ministras pažymėjo, kad klausimus dėl „kompromisų“ su Rusija galima leisti tik tada, kai Ukraina sulauks stabilios sąjungininkų paramos ir supratimo apie saugumo architektūrą ilgus metus.

„Kompromisas galimas tik tada, kai rusai išves savo kariuomenę iš Ukrainos teritorijos ir bus svarstomas kaimynystės tarp šalių klausimas po teritorijų išlaisvinimo. Jie turės mokėti reparacijas už visą sunaikintą infrastruktūrą ir visus žuvusius, už žmogžudystes, prievartavimus, kankinimus ir visus nusikaltimus. Teritorinis kompromisas – grąžinti Ukrainą su 1991 metų sienomis“, – reziumavo jis.

Buvęs Ukrainos prezidentas siunčia kariams S. Banderos medų

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka nori sustiprinti Ukrainos karių kovinę dvasią medaus batonėliais ir nacionalistiniais logotipais. „Tai visų mėgstamas medus, kilęs iš didžių ukrainiečių tėvynės avilių“, – feisbuke parašė 68 metų V. Juščenka.

Pirmuoju pristatymu į frontą iškeliaus 25 tūkst. pakuočių su nacionalinio poeto Taraso Ševčenkos ir prieštaringai vertinamo Ukrainos nacionalisto bei antisemito Stepano Banderos atvaizdais. Medus yra iš T. Ševčenkos ir S. Banderos gimtinių – Vidurio Ukrainos Čerkasų regiono ir Vakarų Ukrainos Ivano Frankivsko. „Su maskoliais bendros kalbos nėra. Taip pat ir medui“, – rašoma ant pakuotės su S. Banderos atvaizdu.

S. Bandera buvo radikalaus Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) sparno ideologinis lyderis. Nacionalistai partizanai iš Vakarų Ukrainos laikomi atsakingais už etniškai motyvuotus išvarymus 1943 m., kai buvo nužudyta dešimtys tūkstančių lenkų civilių. Po Antrojo pasaulinio karo S. Bandera pabėgo į Vokietiją, ten 1959 m. jį nužudė KGB sovietų slaptosios tarnybos agentas.

V. Juščenka pareiškė, kad kitai gaminių serijai ukrainiečiai turi siūlyti savo variantus. „Mes tikrai esame stipriausia armija pasaulyje. Nes kariuomenės galia ir stiprumas pirmiausia matuojamas ne tankų skaičiumi, o dvasios stiprumu!“, – parašė politikas.

V. Juščenka buvo Ukrainos prezidentas 2005–2010 m. Jis atėjo į valdžią per trečiąjį rinkimų ratą, kurį surengti privertė 2004 m. gatvės protestai. Po rinkimų 2010 m. jis suteikė S. Banderai „Ukrainos didvyrio“ titulą, nors šis niekada ir nebuvo Ukrainos pilietis. Sprendimą atšaukė V. Juščenkos įpėdinis Viktoras Janukovyčius.

Kinijos pozicija Ukrainos karo atžvilgiu paskatino Estiją pasitraukti iš bendradarbiavimo grupės

Pekino pozicija dėl Ukrainos karo paskatino Estiją ir kaimyninę Latviją pasitraukti iš Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių bendradarbiavimo programos.

„Mes teikiame pirmenybę Europos Sąjungos bendradarbiavimui. Ir, žinoma, svarbu tai, kad Kinija aiškiai nepasmerkė Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą“, – ketvirtadienio vakarą per televiziją sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu.

Estija ir Latvija anksčiau buvo paskelbusios, kad nebedalyvaus bendradarbiavimo programoje vadinamuoju 17+1 formatu. Latvijos užsienio reikalų ministerija tai motyvavo „dabartiniais Latvijos užsienio ir prekybos politikos prioritetais“, Estijos užsienio reikalų ministerija iš pradžių nepateikė jokių konkrečių Estijos pasitraukimo priežasčių. Abi Baltijos šalys atskiruose pareiškimuose teigė, kad planuoja ir toliau siekti „konstruktyvių ir pragmatiškų santykių su Kinija“ tiek dvišaliu, tiek ES ir Kinijos bendradarbiavimo, grindžiamo abipuse nauda, pagarba tarptautinei teisei, žmogaus teisėms ir tarptautinėms taisyklėms, pagrindu.

Lietuva nutraukė ekonominį ir politinį bendradarbiavimą šiuo formatu 2021 m. gegužę.

Iki šiol Kinija vengė pasmerkti Rusijos karą prieš Ukrainą. Pekinas taip pat nepritaria dėl jo Vakarų taikomoms ekonominėms sankcijoms Rusijai.

Šiame straipsnyje:

karas Ukrainoje