Miestai paversti griuvėsiais
Viena solidžiausių Ukrainoje ekonominės analizės institucijų, Kyjivo ekonomikos mokykla, išanalizavo tiesioginiais dokumentais pagrįstus nuostolius, kuriuos šalies infrastruktūra patyrė nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios iki šių metų birželio. Jų išvada: bendra tiesioginės žalos suma – daugiau kaip 150 mlrd. dolerių (137,04 mlrd. eurų). Didžiausias šuolis įvyko tarp pernai balandžio ir gegužės, kai nuostolių skirtumas siekė beveik 22 mlrd. eurų.
Iš visų tiesioginių nuostolių didžiausią dalį sudaro būsto fondo nuostoliai – 51,07 mlrd. eurų. Apie 0,91 mlrd. eurų nuostolių patirta dėl potvynių ir gyvenamųjų pastatų sunaikinimo rusų pajėgoms sugriovus Kachovkos hidroelektrinės užtvanką.
Preliminariais duomenimis, iš viso dėl karo veiksmų sugadinta arba sugriauta apie 167,2 tūkst. pastatų, iš kurių 147,8 privatūs namai, 19,1 tūkst. – daugiabučiai, daugiau kaip 0,35 tūkst. – bendrabučiai. Į potvynio, kilusio susprogdinus Kachovkos užtvanką, teritoriją pateko 37 tūkst. gyvenamųjų namų.
Daugiausia sugriauta pastatų Mariupolyje, Charkive, Černihive, Sjevjerodonecke, Rubižnėje, Bachmute, Marjinkoje, Lysyčanske, Popasnoje, Iziume, Volnovachoje. Ankstesniais skaičiavimais, Sjevjerodonecke prarasta 90 proc. būsto fondo, o Bachmute ir Marjinkoje nebeliko nė vieno neapgadinto pastato.
Šimtai suniokotų įmonių
Antroje vietoje – infrastruktūrai padaryta žala, vertinama 33,44 mlrd. eurų. Nuo plataus masto karo pradžios buvo apgadinta 19 aerodromų ir civilių oro uostų, mažiausiai 126 geležinkelio stotys. Dėl Kachovkos potvynio apgadinti uostų terminalai dešiniajame ir kairiajame Dniepro krantuose ir Chersono regiono keliai.
Verslo turto nuostoliai vertinami 10,41 mlrd. eurų. Nuo karo pradžios buvo apgadintos arba sunaikintos mažiausiai 426 didelės ir vidutinės privačios ir valstybinės įmonės. Jų gali būti gerokai daugiau, nes šiuo metu nėra informacijos apie objektus, esančius laikinai okupuotose teritorijose.
Švietimas taip pat išlieka viena iš labiausiai nukentėjusių sričių. Dokumentais pagrįsti nuostoliai siekia 8,86 mlrd. eurų. Sugriauta ar apgadinta mažiausiai 3 400 švietimo įstaigų. Labiausiai nukentėjo Charkivo, Donecko, Černihivo, Zaporižios ir Kyjivo sričių švietimo sistemos objektai.
Tiesioginiai nuostoliai, kurių iki birželio patyrė Ukrainos energetikos sektoriaus infrastruktūra, preliminariais skaičiavimais, siekia 8,04 mlrd. eurų. Iš jų 583 mln. eurų yra tiesioginiai nuostoliai dėl hidroelektrinės užtvankos sugriovimo.
Dar 7,95 mlrd. eurų – dėl karo patirti tiesioginiai žemės ūkio sektoriaus nuostoliai. Miškų fondui padaryta mažiausiai 4,11 mlrd. eurų tiesioginių nuostolių, sveikatos apsaugai – 2,56 mlrd. eurų, kultūrai, turizmui ir sportui – 2,19 mlrd. eurų tiesioginių dokumentais pagrįstų nuostolių.
Sjevjerodonecke buvo prarasta 90 proc. būsto fondo, o Bachmute ir Marjinkoje nebeliko nė vieno neapgadinto pastato.
Europiečių praradimai
Nuo karo Ukrainoje pradžios didžiausios Europos įmonės iš veiklos Rusijoje prarado daugiau nei 100 mlrd. eurų. Prie tokios išvados priėjo „Financial Times“ žurnalistai, išanalizavę 600 Europos įmonių finansines ataskaitas.
176 iš šių įmonių užfiksavo turto vertės sumažėjimą, užsienio valiutos keitimo mokesčius ir kitas vienkartines išlaidas, susijusias su įmonių Rusijoje pardavimu, uždarymu ar veiklos apribojimu. Į šį skaičių neįtraukti netiesioginiai makroekonominiai karo padariniai, tokie kaip kylančios energijos ir žaliavų kainos.
Daugiausia nuostolių patyrė energetikos įmonės – BP, „Shell“ ir „TotalEnergies“ prarado 40,6 mlrd. eurų. Vis dėlto aukštos naftos ir dujų kainos padėjo bendrovėms kompensuoti nuostolius ir kartu pasiekti 95 mlrd. eurų pelną.
Didelių finansinių nuostolių patyrė ir bankai, finansų ir investicijų bendrovės (prarado 17,5 mlrd. eurų), komunalinių paslaugų sektoriaus įmonės (14,7 mlrd. eurų), automobilių gamintojai (13,6 mlrd. eurų).
Iš visų Europos įmonių labiausiai nukentėjo Didžiosios Britanijos įmonės, kurios patyrė 30 mlrd. eurų nuostolių. Vokietijos ir Prancūzijos įmonės prarado po 20 mlrd. eurų. Toliau rikiuojasi Suomija, Italija, Austrija, Airija, Danija, Belgija, Šveicarija.
Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenimis, per plataus masto karą Rusijoje veiklą nutraukė apie 260 įmonių, daugiau nei 700 – sustabdė.
Daugiau nei pusė iš 1 871 iki karo Rusijoje veikusios Europos įmonės tęsia veiklą. Tarp jų – tokios solidžios kompanijos kaip Italijos „UniCredit“, Austrijos „Raiffeisen“, Šveicarijos „Nestle“ ir Didžiosios Britanijos „Unilever“.
„Raiffeisen“ teigia svarstantis galimybę parduoti savo Rusijos padalinį, kurio vertė siekia 1 mlrd. Rusijos verslui pirkėją žadėjusi rasti „UniCredit“ patyrė 1,3 mlrd. eurų nuostolį, o Italijos bankas „Intesa Sanpaolo“ – 1,4 mlrd.
Laimėjo tie, kas pabėgo
Strateginių konsultacijų bendrovės „Control Risks“ partneris Nabi Abdullajevas teigė, kad net jei kai kurios bendrovės patyrė didelių nuostolių išvykdamos iš Rusijos, tos, kurios liko, rizikuoja prarasti daug daugiau pinigų. Karo pradžioje geriausia strategija buvo kuo greičiau pasitraukti iš Rusijos: kas priėmė tokį sprendimą, patyrė mažiau nuostolių.
Kyjivo ekonomikos mokyklos ekspertės Anos Vlasiuk nuomone, Rusijoje liekančios verslo grupės rizikuoja. Dėl sugriežtintų pasitraukimo taisyklių, tikėtina, jos gali būti nusavintos, o dividendai iš šių įmonių tapo beveik neįmanomi.
Maskvos sprendimas perimti dujų importuotojus „Fortum“ ir „Uniper“, maisto pramonės kompanijų „Danone“ ir „Carlsberg“ ekspropriacija rodo, kad ES įmonių laukia dar daugiau nuostolių.
„Įmonėms, kurios vis dar egzistuoja, būtų geriau tiesiog nurašyti verslą. Nemanau, kad kas nors yra saugus. Koks buvo pretekstas perimti „Carlsberg“? Ar tai tikrai nacionalinio saugumo reikalas? Aš taip nemanau“, – samprotavo A. Vlasiuk.
