– Šiuo metu Europoje vieši Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas, kuris atvyko dalyvauti skubiuose NATO, Didžiojo Septyneto (G-7) ir ES viršūnių susitikimuose. Ko galime tikėtis iš šių susitikimų?
– Galima tikėtis didesnės paramos Ukrainai, rimtesnių planų, kaip sustiprinti NATO rytinius flangus ir demonstruoti Vakarų solidarumą karo akivaizdoje. Išgirsime, ar yra kokių nors kitokių idėjų, bet šie trys punktai, manau, yra svarbiausi.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar Ukraina išgirs ką nors, kas galbūt jai padėtų tokiame žiauriame, brutaliame kare su Rusija? V.Zelenskis visada nepailsdamas kartoja ir prašo uždaryti Ukrainos dangų. Kas ir kodėl nenori Ukrainai padėti uždaryti dangaus?
– Įvairūs kariniai paskaičiavimai. Manoma, kad toks žingsnis Vladimiro Putino gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į karą ir leistų pradėti karinius veiksmus prieš NATO valstybes nares. Apskritai, kasdienės situacijos simuliavimas ir kasdienės simuliacijos rezultatai gan niūroki, kitaip tariant, greičiausiai, analitikai daro išvadą, kad toks situacijos eskalavimas gali atvesti į branduolinį karą. To daugiausiai ir bijoma.
– Bet kai kurie iš analitikų sako, kad, jeigu V.Putinas ar jo aplinka yra suplanavę, jog panaudos branduolinius ginklus, greičiausiai jie ir bus panaudoti, ir jie sako, kad ar vienaip, ar kitaip NATO vis tiek teks įsitraukti. Kaip jūs vertinate tokius pasakymus?
– Didžiausia branduolinio ginklo panaudojimo tikimybė – suvokimas, kad situacija eskaluojasi, kitaip tariant, kad NATO įsitraukia tiesiogiai. Toks realiausias scenarijus, vargu, ar V.Putinas galvoja, kitokiu būdu panaudoti branduolinį ginklą, nors užtenka susprogdinti vieną kitą branduolinį reaktorių ir tai būtų ginklas.
Vargu, ar V.Putinas galvoja, kitokiu būdu panaudoti branduolinį ginklą, nors užtenka susprogdinti vieną kitą branduolinį reaktorių ir tai būtų ginklas.
– Kiti ekspertai irgi nuogąstauja, kad, pvz., Rusija gali dar labiau eskaluoti padėtį Ukrainoje ir kalbama apie cheminę, biologinę arba galbūt netgi taktinę branduolinę ataką. Kaip manote, kiek pagrįstos tokios baimės.
– Kare visos baimės yra pagrįstos. Kai kalbame apie ginklų panaudojimą, niekas neatkreipia dėmesio, kodėl rusų kariuomenė neturi priešcheminių paprasčiausių aprangų. Tai ginklas su dviem galais.
– Grįžtant į Lietuvą, partijų pasitarimas dėl užsienio politikos reikalų pas Prezidentą Gitaną Nausėdą vakar, atrodo, nebuvo sklandus. Jūs irgi pažėrėte kritikos. Kas įvyko ir kodėl pasigirdo kritika?
– Kritika pasigirdo todėl, kad Prezidento aplinka viršija savo įgaliojimus ir galbūt net sudaro situaciją, kai yra pažeidžiama Konstitucija. Turiu omeny, kad Prezidento patarėjai, panašu, net neinformavę Prezidento, siunčia partijoms jau paruoštą susitarimą ir ragina jį kiek galima anksčiau pasirašyti. Pagal planą, mes turėjote tą susitarimą pasirašyti kovo 11 d., kai išsiųstas kelios dienos prieš. Tarp partijų vyrauja noras pasiekti brandžių susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos ir dėl užsienio politikos. Man atrodo, kad nacionalinio saugumo ir gynybos nutarimas yra kiek lengvesnis, mažiau diskusinių momentų. O su užsienio reikalų dar teks padiskutuoti gan rimtai, nes yra tam tikrų klausimų, kuriais nesutariame.