Laikė tarnaite

246 – tiek dienų nelaisvėje nežinodama savo ateities praleido N. Argamani iš Beer Ševos. 26-erių mergina buvo tapusi vienu ryškesnių spalio 7-osios tragedijos veidų. Jau pirmosiomis pagrobimo dienomis buvo paviešintos teroristų kamerų užfiksuotos akimirkos, kaip, atplėštą nuo draugo, su kuriuo kartu buvo muzikos festivalyje „Nova“, merginą motoroleriu veža teroristai.

Nepaisant šeimos dramos – sunkios motinos ligos, N. Argamani nepateko tarp pagrobtųjų, kuriuos per kelis etapus mainais į kalinčių teroristų paleidimą pavyko susigrąžinti Izraeliui.

Tikimybė, kad ją ir kitus tris birželio 8-ąją išvaduotus įkaitus teroristai būtų įtraukę į paleidžiamųjų sąrašus, itin menka. Naujausiose labai sunkiai vykstančiose derybose su „Hamas“ kalbama tik apie senyvo amžiaus ir ligotus įkaitus.

Pasak portalo ynet, N. Argamani pavyko išvengti požemių – pagrobėjai ją gabeno iš vieno buto į kitą. Mergina greitai pramoko arabų kalbos, todėl padėjo kitiems įkaitams bendrauti su juos saugančiais palestiniečiais.

Šeimai, iš kurios namų įkaitė ir buvo išvaduota, mergina atstojo tarnaitę: turėjo gaminti valgyti, plauti indus. N. Argamani neteko badauti, tačiau pasinaudoti dušu ji galėjo labai retai, išeiti pakvėpuoti grynu oru buvo leidžiama tik retkarčiais ir tik apsirengus arabės drabužiais.

N. Argamani papasakojo ne kartą atsidūrusi ties mirties slenksčiu. Nors nebuvo nužudyta „Nova“ festivalyje, atgabentą į Gazos Ruožą ją pasitiko įkaitus linčiuoti nusiteikusi minia. Trečią kartą pavojus jos gyvybei kilo per vieną Izraelio oro pajėgų ataką,  ketvirtą – per pačią vadavimo operaciją. „Mačiau, kaip raketa įskrido į namus, buvau tikra, kad mirsiu“, – artimųjų persakytus jos žodžius citavo laikraštis „Jerusalem Post“.

N. Argamani kurį laiką buvo laikoma kartu su kitais dviem įkaitais – Yossiu Sharabiu ir Itajumi Svirskiu. Vasarį Izraelio gynybos pajėgos patvirtino, kad Y. Sharabis veikiausiai žuvo per oro smūgį netoli pastato, kuriame buvo laikomas. Po kelių dienų teroristai nužudė ir I. Svirskį.

Džiaugsmas pro ašaras

Iš festivalio „Nova“ pagrobtas 21-ų Almogas Meiras Janas,  Rusijos pilietybę turintis tik prieš dvejus metus į Izraelį repatrijavęs 27-erių Andrejus Kozlovas ir 40-metis Sh. Zivas, kaip ir pastarasis, dirbęs „Nova“ festivalyje apsaugininku, daugiausia buvo laikomi kartu.

„Tarpusavio ryšys juos stiprino. Jie niekada neprarado vilties, kol buvo išgelbėti. Jie palaikė vienas kitą“, – Šebos medicinos centre surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo Almogo mama Orit.

Almogas iš Or Jehudos, likus keliems mėnesiams iki spalio išuolio, tarnavo kariuomenėje. Pagrobimas sujaukė jo planus dirbti IT kompanijoje. Trijulę teroristai kilnojo iš vienos slėptuvės į kitą, iš vieno namo į kitą Gazos Ruože. Gimtadienio dieną, gegužės 22-ąją, „Hamas“ teroristai privertė Almogą prieš kamerą pasakyti, kad buvo paleistas, tačiau galiausiai „Hamas“ vaizdo įrašo taip ir nepaskelbė.

Manau, ji suprato, kad Noa buvo išlaisvinta, tik negalėjo pasakyti to, ką norėjo visus šiuos aštuonis mėnesius.

Pasak „Wall Street Journal“, viename kalėjimu paverstų namų gyveno ir palestiniečių šeima su vaikais, tačiau su jais įkaitams neteko susidurti. Vieną dieną, kai šeimininkai buvo kažkur išvykę, teroristai leido žydams nusileisti laiptais ir pasinaudoti virtuve.

Teroristai nuolatos gąsdino įkaitus, bausdavo už tariamus prasižengimus. Kartą vyrams buvo leista žiūrėti „Al-Jazeera“ kanalo arabų kalba laidą, kurioje pasakota apie Tel Avive surengtą įkaitus palaikančią demonstraciją. Minioje Almogas net matęs plakatą su jo portretu – tai suteikė vilties, kad, skirtingai nei bandė įtikinti teroristai, Izraelis įkaitų nepamiršo.

Izraelio žiniasklaidos teigimu, įkaitai buvo laikomi pas televizijos „Al-Jazeera“ operatorių Abdallahą Al-Jamalį ir jo tėvą gydytoją, kaimynų teigimu, priklausiusius „Hamas“. Abu jie žuvo per įkaitų vadavimo operaciją.

Laisvę atgavusio iš Izraelio šiaurės kilusio Sh. Zivo džiaugsmą temdo skausmas dėl dviejų draugų, kurie buvo nužudyti muzikos festivalyje, ir 57-erių tėvo, nuo širdies smūgio mirusio likus kelioms valandoms iki sūnaus išvadavimo, netekties.

Atgavusi laisvę N. Argamani, po aštuonių mėnesių tėvą išvydusi jo gimimo dieną, sekmadienį dvi valandas praleido su ketvirtos stadijos smegenų vėžiu sergančia motina. „Manau, ji suprato, kad Noa buvo išlaisvinta, tik negalėjo pasakyti to, ką norėjo visus šiuos aštuonis mėnesius“, – apie žmonos reakciją žurnalistams pasakojo Yakovas Argamanis. N. Argamani džiaugsmą temdo nežinia, kas nutiko spalio 7-ąją pagrobtam jos draugui Avinatanui Orui.

Nors išlaisvinti įkaitai neatrodo išsekę, anot gydytojo Itajaus Pesacho, šypsenos – atgavus laisvę užplūdusio adrenalino išraiška. Išvaduotųjų laukia sunkus kelias, kol jie atgaus dvasinę sveikatą.

„Jis nori cigaretės, ramybės ir draugų, būtų gerai ir butelis alaus. Tačiau dabar jis yra valstybės sūnus“, – apie pasikeitusį savo sūnėno statusą žurnalistams pasakojo Almogo dėdė. Anot „New York Post“, bendrovė „Ness Communications“, kurioje turėjo pradėti dirbti spalio 8-ąją, jo tebelaukia.

Operacija ne kartą nukelta

Ketvertas įkaitų išvaduoti iš Nuseirato pabėgėlių stovyklos Gazos Ruožo centre. Įkaitai buvo laikomi pas palestiniečių šeimas dviejuose 3–4 aukštų pastatuose gyvenamojo rajono centre. Namuose buvo apsistoję ir civiliai palestiniečiai, ir „Hamas“ teroristai.

Pasak Izraelio žiniasklaidos, birželio 8-osios operacija buvo trečias bandymas išvaduoti įkaitus – iki tol leidimas veikti buvo dukart atšauktas paskutinę akimirką. Anot „Jerusalem Post“, iš pradžių norėta išvaduoti tik N. Argamani, tačiau, nusprendus, kad tada teroristai veikiausiai nužudytų netoli laikomą įkaitų trijulę, ryžtasi vienu metu vaduoti visus keturis.

Per pastarąsias kelias savaites Izraelio kariuomenė ir žvalgybos agentūros surinko daug naujų žvalgybos duomenų, kurie ragino nebedelsti. Situacija iš esmės pasikeitė tarp birželio 5 ir 6 d., kai kariškiai gavo naujos informacijos, kuri leido žengti lemiamą žingsnį.

Birželio 6-osios vakarą Izraelio karo kabineto nariai susitiko su žvalgybos tarnybų vadovais. Generalinio štabo viršininkas Herzi Halevi ir „Šabak“ vadovas Ronenas Baras pristatė išsamų operacijos planą. 19 val. karo kabineto nariai jam pritarė.

Birželio 8 d. 11 val. Izraelio vidaus saugumo tarnybos „Shabak“, antiteroristinio dalinio „Yamam“ ir kariuomenės pajėgos gavo įsakymą pradėti operaciją. Aukšti pareigūnai ją tiesiogiai stebėjo iš Kirijos vadavietės.

Per plauką nuo žūties

Operacija buvo ypač sudėtinga, nes Izraelio pajėgos nekontroliavo teritorijos – reikėjo nepastebimai prasiskverbti į Nuseiratą. Kaip tai buvo padaryta, Izraelis neskelbia. Palestiniečių žiniasklaidos teigimu, izraeliečiai esą naudojosi baldų pervežimo furgonu ir, apsimetę civiliais, buvo išsinuomoję būstą kvartale, kuriame laikyti įkaitai.

Prieš pat operaciją Izraelio pajėgos iš oro, jūros ir sausumos smarkiai apšaudė Nuseiratą. Palestiniečiai pranešė apie 274 žuvusiuosius, Izraelis skelbia žuvus apie 100 – tiek civilių, tiek teroristų. Duomenų ekspertai siūlo skeptiškai vertinti visą Gazos administracijos skelbiamą informaciją: dažnai apie tuos pačius įvykius skirtingu metu skelbiami prieštaringi ar su aritmetine logika nesuderinami duomenys.

Įkaitų vadavimo operacijos teritorijoje buvo gausu ir civilių palestiniečių, ir ginkluotų „Hamas“ teroristų. Buvo nuspręsta, kad į vienas šalia kito stovinčius pastatus bus įsiveržiama vienu metu. N. Argamani apsauga buvo silpnesnė, tačiau kitas pastatas buvo pilnas teroristų. Kiekvienas neatsargus veiksmas galėjo patraukti kitos teroristų grupelės dėmesį ir baigtis tragedija.

Pastate, kur laikyti trys įkaitai, kilus susišaudymui, buvo mirtinai sužeistas „Yamam“ kapitonas 36-erių Arnonas Zmora, vadovavęs į pastatą įsiveržusiai antiteroristinių specialiųjų pajėgų grupei. Per operaciją, vėliau pavadintą kapitono vardu, buvo lengvai sužeisti dar keli Izraelio pareigūnai.

Išvaduoti įkaitai ir specialiųjų pajėgų kovotojai iš Nuseirato važiavo dviem automobiliais, kuriuos teroristai apšaudė panaudodami, be kita ko, ir prieštankinius granatsvaidžius. Net ir sklandžiai suplanuota operacija susidūrė su netikėtomis kliūtimis. Automobiliui, kuriuo važiavo Noa, buvo pradurtos padangos, o kitas, sugedus pavarų dėžei, įstrigo Nuseirato centre ir pateko į teroristų ugnį.

Antrajai grupei į pagalbą išskubėjo kovotojai iš brigados „Kfir“, 7-osios brigados ir desantininkai iš „Tzanhanim“, o 98-oji divizija prieš teroristus panaudojo bepiločius orlaivius „Zeek“: tik juvelyriškas darbas   teroristus leido padaryti nekenksmingus nepažeidžiant evakuacinio automobilio. Mūšis truko apie 20 minučių ir bet kurią akimirką galėjo pasibaigti įkaitų žūtimi.

IDF pajėgų dengiamos grupės pasiekė pakrantę, kur įkaitai buvo evakuoti kariniu sraigtasparniu, nugabenusiu juos tiesiai į Šebos ligoninę.

Teroristai keis taktiką

Įkaitų vadavimo operacija Izraelyje sutikta su visuotine euforija. Nors technologine prasme Izraelis gerokai pranašesnis už „Hamas“, tankiai apgyvendintoje Gazos Ruožo teritorijoje didžiulį vietos gyventojų palaikymą turintys, požeminių tunelių tinklu besinaudojantys teroristai nesuteikė progos žydų valstybei išvaduoti įkaitų.

Spalio pabaigoje, dar prieš pradedant sausumos operaciją, buvo išvaduota karė Ori Megadish, vasario viduryje iš Rafaho išgabenti pavyko senjorus Simoną Marmaną ir Luisą Herrą. Mainais į palestiniečius laisvę atgavo dar 105 įkaitai. Oficialiai skelbiama, kad teroristų nelaisvėje dar yra 120 įkaitų, iš kurių bent 43 – jau mirę.

Sykiu su džiaugsmu dėl keturių išlaisvintų tėvynainių ir akivaizdaus įrodymo, kad šalies pajėgos geba gauti išskirtinės svarbos žvalgybinės informacijos ir įvykdyti ypatingo tikslumo operaciją, Izraelyje nerimaujama dėl jos padarinių kitiems įkaitams. Naujas protesto akcijas rengiantys jų artimieji reikalauja politikų liautis puikavusis sėkminga operacija ir dar atkakliau stengtis kuo greičiau išvaduoti likusius įkaitus.

Saugumo ekspertų manymu, teroristai dabar įkaitus stengsis laikyti po vieną, esą nereikia turėti iliuzijų, kad birželio 8-osios sėkmę galima dar bent kartą pakartoti.

Kaip rašo laikraštis „The New York Times“, remdamasis neįvardytu aukšto rango Izraelio saugumo šaltiniu, po operacijos Nuiserate „Hamas“ vadovybė pakeitė taktiką. Esą įkaitų apsaugai nurodyta izraeliečius nužudyti vos kilus įtarimų, kad prie slėptuvės artinasi Izraelio pareigūnai. Kita vertus, leidinys nuolat antrina vadinamiesiems taikdariams, tikinantiems, kad įkaitus galima išvaduoti tik diplomatiniu būdu.

Laikraštis, remdamasis tais pačiais šaltiniais, rašo, kad nedidelė įkaitų grupė kartu su „Hamas“ lyderiu Yahya Sinwaru laikoma tarsi gyvieji skydai.