Jis buvo teisiamas pagal tris Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnius – už valstybės išdavystę, bendradarbiavimą su „nepageidaujama organizacija“ ir „melagienų“ apie kariuomenę platinimą.
Po už uždarų durų vykusio teismo proceso jis buvo nuteistas 25 metams griežtojo režimo kolonijoje.
V. Kara-Murza pirmadienį pasirodė teisiamųjų narve su antrankiais, jis dėvėjo mėlynus džinsus, juodus marškinėlius ir pilką švarką.
Jis šypsojosi ir gestais ragino savo šalininkus rašyti jam į kalėjimą.
V. Kara-Murza, žymus opozicijos aktyvistas, nuo suėmimo prieš metus buvo laikomas už grotų.
Prokuratūra prašė skirti V. Kara-Murzai 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis pats savo kaltės nepripažino. Jo advokatai pranešė, kad per metus, praleistus areštinėje, labai pašlijo politiko sveikata, jis neteko daug svorio.
Praėjusią savaitę 41 metų opozicijos veikėjas pareiškė, kad neatsižada jokių savo politinių pareiškimų, įskaitant pasisakymus prieš Rusijos puolimą Ukrainoje.
Savo paskutiniame pareiškime V. Kara-Murza teigė, kad didžiuojasi tuo, jog pasipriešino Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimui, kurį pavadino diktatūra, ir jo sprendimui siųsti karius į Ukrainą.
„Žinau, kad ateis diena, kai mūsų šalį apėmusi tamsa išsisklaidys“, – praėjusią savaitę per uždarą teismo posėdį sakė V. Kara-Murza, trijų vaikų tėvas. – Ir tada mūsų visuomenė atvers akis ir sudrebės supratusi, kokie baisūs nusikaltimai buvo įvykdyti jos vardu.“
Jo pastabos buvo paskelbtos socialiniuose tinkluose ir Rusijos opozicijos žiniasklaidoje.
Jo rezonansinis teismo procesas yra naujausias iš daugelio bylų prieš opozicijos atstovus Rusijoje, kurie vis dažniau persekiojami V. Putinui pernai pasiuntus savo kariuomenę į Ukrainą.
V. Kara-Murza teigia, kad dėl savo politinės veiklos jį du kartus buvo bandoma nunuodyti – 2015 ir 2017 metais – tačiau jis ir toliau ilgus laikotarpius praleisdavo Rusijoje. Dėl pasikėsinimų jis kaltino Kremlių, bet Rusijos pareigūnai neigė atsakomybę.
Žurnalistu taip pat dirbęs V. Kara-Murza buvo Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus, bendražygis.
Kitas žymus opozicijos veikėjas, Ilja Jašinas, praėjusių metų pabaigoje buvo nuteistas kalėti pusdevintų metų dėl kaltinimų „kariuomenės diskreditavimu“.
Netrukus po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, Rusija priėmė įstatymą, kuriuo kriminalizuojamas „melagienų“ apie jos kariuomenę skleidimas. Valdžios institucijos pasinaudojo šiuo įstatymu siekdamos nuslopinti kritiką karui, kurį Kremlius vadina „specialia karine operacija“.
Raginimai paleisti
V. Kara-Murza turi dvigubą Rusijos ir Jungtinės Karalystės pilietybę.
JK pirmadienį pasmerkė nuosprendį aktyvisto atžvilgiu ir pavadino jį politiškai motyvuotu.
Be to, JK užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Londone Andrejų Keliną, kuriam bus pareikšta, kad JK mano, jog „V. Kara-Murzos nuteisimas prieštarauja Rusijos tarptautiniams įsipareigojimams žmogaus teisių srityje, įskaitant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą“, sakoma vyriausybės tinklalapyje paskelbtame pareiškime.
Vladimiras Kara-Murza drąsiai pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, nes tai buvo akivaizdus tarptautinės teisės ir JT Chartijos pažeidimas.
„Vladimiras Kara-Murza drąsiai pasmerkė Rusijos įsiveržimą į Ukrainą, nes tai buvo akivaizdus tarptautinės teisės ir JT Chartijos pažeidimas, – pareiškime cituojamas JK diplomatijos vadovas Jamesas Cleverly (Džeimsas Kleverlis). – Nerimą kelia tai, kad Rusija nėra įsipareigojusi ginti pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant saviraiškos laisvę. Mes ir toliau raginame Rusiją laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Vladimiro Kara-Murzos teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą.“
Londonas taip pat paragino nedelsiant paleisti V. Kara-Murzą.
Be kita ko, Londonas jau yra pritaikęs sankcijas teisėjui, vadovavusiam V. Kara-Murzos teismo procesui, už „ankstesnį dalyvavimą žmogaus teisių pažeidimuose“.
Vokietija pirmadienį irgi sukritikavo Rusijos opozicijos veikėjui skirtą 25 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų, susijusių su jo nepalankiu Kremliaus karo Ukrainoje vertinimu.
„Griežčiausiais įmanomais žodžiais smerkiame šį nuosprendį“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė.
Nuosprendis V. Kara-Murzai parodo „dabar Rusijoje pasiektą šokiruojantį represijų lygį“, sakė ji.
Tuo metu Prancūzija sako esanti sunerimusi dėl Kremliaus kritikui skirtos 25 metų laisvės atėmimo bausmės, pirmadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai ir paragino Maskvą paleisti politinius kalinius.
Atstovė sakė, kad šis įkalinimas yra „nauja represijų kampanijos, kurią Rusijos valdžia vykdo prieš jai ir jos agresijos karui prieš Ukrainą priešiškus balsus, iliustracija“.
Ji pridūrė, kad Paryžius taip pat yra susirūpinęs dėl blogėjančios V. Kara-Murzos sveikatos ir ragina jį paleisti.
„Stiprėjanti represijų kampanija“
Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) taip pat paragino Maskvą paleisti V. Kara-Murzą.
„Kara-Murza buvo teisiamas dėl kaltinimų, susijusių su teisėtu naudojimusi savo teise į nuomonės laisvę... Niekam neturėtų būti atimta laisvė naudotis savo žmogaus teisėmis, todėl raginu Rusijos valdžios institucijas nedelsiant jį paleisti“, – sakoma V. Turko pareiškime.
Europos Sąjunga irgi pasmerkė nuosprendį V. Kara-Murzai. Bloko diplomatijos vadovas sakė, kad aktyvistas nuteistas dėl politiškai motyvuotų kaltinimų.
„Šiandienos pasipiktinimą keliantis griežtas teismo sprendimas dar kartą akivaizdžiai rodo politinį piktnaudžiavimą teismais siekiant daryti spaudimą aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams ir bet kokiems balsams, prieštaraujantiems neteisėtam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą“, – sakė Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).
Jungtinės Valstijos pirmadienį pasmerkė tai, ką pavadino stiprėjančia Maskvos represijų kampanija.
„Ponas Kara-Murza yra dar vienas Rusijos vyriausybės stiprėjančios represijų kampanijos taikinys. Mes dar kartą raginame paleisti poną Karą-Murzą ir daugiau kaip 400 politinių kalinių Rusijoje“, – sakoma JAV valstybės departamento atstovo Vedanto Patelio pareiškime, kuriame nuosprendis apibūdinamas kaip politiškai motyvuotas.
„Amnesty International“ pasmerkė šį nuosprendį kaip „dar vieną šiurpų sistemingų represijų prieš pilietinę visuomenę pavyzdį, kurios išplito ir paspartėjo“ po to, kai Kremlius pasiuntė karius į Ukrainą.
„Šiame nuosprendyje žmogaus teisių aktyvumas neteisingai supriešinamas su „išdavyste“ ir primena Stalino laikų represijas“, – sakoma organizacijos direktorės Rusijai Natalijos Zviaginos pareiškime.
Grupė paskelbė V. Kara-Murzą sąžinės kaliniu, nuteistu tik dėl savo politinių įsitikinimų, ir paragino jį nedelsiant ir besąlygiškai paleisti.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti nuosprendį.
