„Esu kilęs iš Chersono ir sakau, kad ten švęsiu Naujuosius metus“, – kalbėjo Chersono gyventojas.
Šį kaimą Ukrainos kariuomenė išlaisvino prieš kelias savaites. Pensininkų pora rusų okupacijos laikus prisimena kupinus baimės ir siaubo. Ramybės nėra ir dabar.
„Prieš dvi dienas kaimui smogė trys raketos. Jos pataikė į tris gyvenamuosius namus. Viename žuvo 25-erių metų mergina su mama“, – kalbėjo ukrainietė.
Pora parodė rūsį, kur bijodami apšaudymo gyveno kelis mėnesius. Jie vis dar čia nakvoja, kai situacija tampa grėsminga. Vyras ir dabar girdi sprogimus, nors tylu. Chersono regiono žmonės tikisi, kad Ukrainos kariuomenė greit išlaisvins dar daugiau teritorijų. Karo analitikai skelbia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos jau išvadavo apie 37 proc. šalies teritorijos, kurią Rusija okupavo nuo 2014-ųjų.
Tuo metu rusai per parą apšaudė 30 gyvenviečių Zaporižios, Donecko, Luhansko, Mykolajivo, Sumų ir Chersono regionuose. Amerikos karo ekspertai pareiškė esą mažai tikėtina, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą. Taip pat pažymima, kad Rusija jau švelnina savo branduolinę retoriką. Negana to, Ukrainos žvalgyba skelbia, kad Rusija jau sunaudojo apie 80 proc. savo modernių raketų. Jai esą dar liko apie 120 balistinių raketų.
Kyjivo valdžia nuo svarstymo evakuoti milijonus gyventojų pereina prie konkrečių planų. Skaičiuojama ir dėliojama, kur teks apgyvendinti 3 mln. miesto gyventojų, jei Ukrainos sostinėje visiškai nutrūktų elektros energijos tiekimas. Galimos evakuacijos detalių valdžia neskelbė, tačiau teigiama, kad žmonės apie priverstinį išvykimą būtų įspėti likus pusei paros iki operacijos pradžios. Miesto meras įspėjo miesto gyventojus ruoštis blogiausiam.
Visas LNK reportažas vaizdo įraše:
„Mes darome viską, kad taip nenutiktų. Bet būkime atviri – mūsų priešai daro viską, kad miestas liktų be šilumos, elektros, vandens tiekimo ir, apskritai, – kad mes visi žūtume. Tai – jų užduotis, – kalbėjo Kyjivo meras Vytalij Klyčko. – O nuo to, kaip mes būsime pasiruošę įvairioms situacijoms, kaip gerai jas atlaikysime, priklauso šalies ateitis ir kiekvieno iš mūsų ateitis. Todėl turime būti pasirengę. Neatmetame ir tokios galimybės – energetinio kolapso. Dėliojame įvairius scenarijus, kad galėtume atlaikyti ir pasiruošti.“
Ukraina iš Vakarų sąjungininkų gavo daugiau oro gynybos sistemų ir tikisi, kad šie ginklai padės apsisaugoti nuo Rusijos atakų, kurios pastaruoju metu buvo nukreiptos prieš energetikos infrastruktūrą. Ukraina praneša, kad kasdien žūsta šimtai mobilizuotų rusų. Esą prie Luhansko srities Makijivkos gyvenvietės ukrainiečiai sunaikino visą mobilizuotą rusų batalioną. Esą čia po sėkmingos ukrainiečių atakos iš 570 okupantų išgyveno tik mažiau nei trisdešimt. Patys rusai pripažįsta, kad kovose dėl Pavlokos kaimo Donecko srityje per keturias dienas neteko 300 karių. Nuo karo pradžios ukrainiečių pajėgos tikina iš viso sunaikinusios daugiau kaip 76 tūkst. rusų karių. Ukrainos prezidentas savo ruožtu apkaltino Iraną padedant Rusijai pratęsti karą.
Jeigu Iranas netiektų agresorei ginklų, jau būtume arčiau taikos.
„Dėl didėjančio spaudimo Irano režimui buvo kalbama su ponia Ursula von der Leyen, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. – Už bendrininkavimą Rusijos terore turi būti baudžiama. Ir mes perkelsime šį klausimą ne tik į savo tradicinių partnerių lygį – visas pasaulis turi žinoti, kad Irano režimas padeda Rusijai tęsti šį karą. Taigi – ir pratęsti tų grėsmių poveikį pasauliui, kurias išprovokavo būtent Rusijos karas. Jeigu Iranas netiektų agresorei ginklų, jau būtume arčiau taikos.
O štai šiame ukrainiečių išplatintame vaizdo įraše matyti, kaip keliama ginklų ir maisto trūkumu besiskundžiančių mobilizuotų rusų kovinė dvasia. Ukrainiečiai ironiškai rašo, kad šiems šauktiniams vėliau numatytas susitikimas su jau anapilin iškeliavusiu garsiu rusų artistu J. Kobzonu, kur koncertas bus dar įspūdingesnis.