„Sankcijų tikslas – pašalinti tiesioginius konkurentus, sužlugdyti ir sunaikinti pagrindines įmones ir galiausiai pasmaugti Baltarusijos ekonomiką“, – A. Lukašenka sakė susitikime dėl atsako į sankcijas priemonių. Jį citavo prezidento spaudos tarnyba.

„Kalbant atvirai, [jų tikslas yra] uždarant gamyklas ir sukeliant masinį nedarbą nuvaryti žmones į skurdą, o geriausiu atveju – į gatves. Mes to negalime leisti ir neleisime“, – pabrėžė jis.

Pasak A. Lukašenkos, prieš Baltarusiją vyksta hibridinis karas, o sankcijos yra jo sudedamoji ekonominė dalis.

Anot jo, Baltarusija jau priprato prie ekonominio spaudimo, o įvedamos sankcijos galiausiai atsisuka prieš jas įvedusios šalies ekonomiką.

„Man patinka nusiteikimas atsakyti į sankcijas. Taip mes ir turime dirbti. Jeigu yra kokių nors probleminių klausimų, tai juos spręskime. Mes jau pripratome prie visokių sankcijų ir su jomis susiduriame ne pirmą kartą. Įprasti bandymai mus izoliuoti ir įbauginti atsisuka prieš sankcijas taikančios šalies verslą ir ekonomiką“, – kalbėjo autoritarinis lyderis.

„Jau jau pajuto Baltijos šalys, Lenkija ir Ukraina. Mes palaikome ryšius su šių valstybių atstovais daugeliu kanalų, ir jie apie tai kalba vienu balsu. Ir ne tik jie“, – pridūrė A. Lukašenka.

Pasak jo, geografiškai Baltarusija yra ne kur nors regiono užkampyje, bet pačiame centre.

„Neįmanoma uždaryti šalies, esančios Europos centre. Tai yra beprotybė“, – sakė A. Lukašenka.

Jis pridūrė, kad dabartinė padėtis Baltarusijai yra iššūkis, tam tikras išėjimas iš komforto zonos. „Tačiau kartu tai yra momentas naujoms galimybėms atverti, sutelkti jėgas ir pasiekti rezultatų, nepaisant jokio spaudimo“, – pareiškė Baltarusijos autoritarinis lyderis.

Baltarusijoje nuo pernai rugpjūtį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, išprovokavusių istorines demonstracijas prieš beveik tris dešimtmečius trunkantį A. Lukašenkos valdymą, tęsiasi politiniai neramumai. Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažino laisvais ir teisingais, o perspektyva, kad autoritarinis lyderis dirbs šeštą kadenciją iš eilės, Baltarusijoje išprovokavo beprecedentę protestų bangą.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų skundėsi patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą.

Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos buvo apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Europos Sąjunga sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant prekybą kalio trąšomis, paskelbė birželio pabaigoje. Anksčiau sankcijos buvo įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų.

Sankcijos paveikė Minsko automobilių gamyklą, Baltarusijos automobilių gamyklą, naftos perdirbimo ir kitas įmones. Iš viso ES sankcijas taiko 166 fiziniams ir 15 Baltarusijos juridinių asmenų.

Lygiagrečiai sankcijas Baltarusijai sugriežtino JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada.

Birželio 24 dieną ES Taryba nusprendė taikyti sektorines sankcijas Baltarusijai, kurios, be kita ko, apima draudimą prekiauti ES tam tikrų rūšių kalio trąšomis, naftos produktais, tabako gaminiais iš Baltarusijos bei jų tranzito draudimą. Baltarusijos vyriausybei ir valstybiniams bankams uždaryta prieiga prie Europos skolinimo rinkos. Naftos produktų ir kalio trąšų sektoriuje sankcijos netaikomos sutartims, sudarytoms iki 2021 metų birželio 25 dienos.