„Vandenyje iš krano labai, labai, labai daug kalkių, bet gerai, kad yra ir tokio vandens. Čia, automate, jis filtruotas“, – pasakojo Lvivo gyventojas.
Prasidėjus karui dar nebuvo taip, kad Lvive būtų atjungtas vandens tiekimas, bet žmonės pasiruošę viskam.
„Čia dėl to, kad būtų galima gauti vandens, jei nutrūktų centrinis tiekimas. Ir šiaip, dabar, prasidėjus karui, vanduo šiek tiek suprastėjo. Sakyčiau, daugiau kalkių atsirado. Nežinau kodėl“, – dalijosi kitas praeivis.
Prie karo Lvivo mikrorajono gyventojai jau pripratę.
„Mes prie šito elektros trūkumo jau apsipratę. Juk karas. Nejaučiam jo taip kaip rytų Ukrainos gyventojai. Viskas bus gerai, mes laimėsim“, – užtikrintai dėstė senolis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Visiškai normaliai. Gyvename, nepasiduosime, laukiame pergalės ir laukiame, kad galų gale Maskva padvėstų“, – juokėsi kalbintas vyras.
Svarbesnius pastatus, tokius kaip bankai, geležinkelių viadukai, saugo automatais ginkluoti kariškiai.
Gyvename, nepasiduosime, laukiame pergalės ir laukiame, kad galų gale Maskva padvėstų.
Gražią saulėtą dieną Lvivo centre gyvenimas, atrodo, teka įprasta vaga. Tačiau, kad vyksta karas, išduoda pastovus generatorių ūžesys.
„Taip, jie garsūs, sunkūs, teršia aplinką, bet tokios jau karo aplinkybės“, – sutiko Lvivo gyventoja.
„Labai kompaktiškai gyvenam, mes vis tiek namie. Atvažiavome į Lvivą prieš kelias dienas, bet rytoj jau grįšime į Charkivą. Elektrą atjungia, kartais ir šilumą. Bet svarbiausia – esame Ukrainoje ir be rusų“, – tvirtino kita kalbinta mergina.
Lvive dažnai kaukia oro sirenos. Dar sausio 20 dieną raketos pataikė į kelis miesto objektus.
„Kai oro pavojaus sirenos kaukia, visos kavinės, restoranai, parduotuvės užsidaro. Per garsiakalbius pasako, kur eiti. Daug policijos stovi, visada jie parodo, kur žmonėms slėptis“, – aiškino sutikta praeivė.
Lvivo centre gausu jaunimo, kuris čia atvyko iš kitų Ukrainos miestų.
„Galime pasakyti, kad mūsų vietoje karas nelabai juntamas. Va, draugai, kurie gyvena Charkive, Odesoje, jiems sunkiau. Ten elektros ir šilto vandens nebūna kur kas dažniau. Čia kartais tik atjungia. Tuo ir džiaugiamės“, – atviravo kalbinama mergina.
„Smūgiai į namą Dnipre, jie suteikia mums jėgų kautis už mūsų tautos laisvę. Mes nepasiduosime, kovosime iki pergalės“, – tvirtino kita moteris.
„Šiek tiek sunku, tačiau bandome gyventi įprastai. Perkame generatorius ir jeigu darbe dingsta elektra, įjungiame juos. Viskas gerai“, – optimistiškai pasakojo dar viena Lvivo gyventoja.
„Terasas Ševčenka, Stepanas Bandera, čia mūsų herojai, jų dvasia mums padės laimėti. O generatoriai – čia smulkmena. Tikslas – laimėti. O kai laimėsime, generatoriai liks tik prisiminimuose“, – tikino gatvės muzikantu prisistatęs vyras.
Viskas aplink nugriauta, kaimai nušluoti, likę tik griuvėsiai ir pamatai iš abiejų kelio pusių.
Čia pat pasirodė ir Ukrainai pagalbą atvežę lietuviai.
„Atvažiavome šešiais autobusiukais ir dabar važiuosime į Bachmutą, išdalinsime visą paramą kareiviams. Teko ten būti jau tris kartus. Viskas aplink nugriauta, kaimai nušluoti, likę tik griuvėsiai ir pamatai iš abiejų kelio pusių. Nieko naujo, karas vyksta ir jo gražaus nebūna“, – pasakojo VšĮ „Lukšų vyrų“ atstovas Haroldas Korzonas.
Lietuviai pasakoja, kad Ukrainos karių moralė fronte – aukšta.
„Faktiškai neigiamų negirdėjome tikrai, visi optimistiškai kalba ir kad jokiomis sąlygomis neatiduos. Čia taip ir turėtų būti, manau, mes visi į tą pusę ir dirbame, kad ta pergalė greičiau ateitų ir viskas pasibaigtų. Nereikėtų ir mums daugiau važinėti“, – su šypsena pasakojo H. Korzonas.
Kad Lvive vyksta karas, geriausiai matoma naktį. Viename iš daugelio pastatų nėra elektros, o kitoje gatvės pusėje šviesos dega, gyvenimas vyksta. Tas pats su žibintais, dalis jų dega, dalis – ne.
Pačiame Lvive šilumą atjungia labai retai, tačiau elektra atjunginėjama pagal grafiką. Vienas kvartalas keturias valandas elektrą turi, gretimas tuo metu – ne. Tada antrajame įjungiama, o tas, kuris turėjo, keturias valandas pagyvena be elektros.
Būtent kai nėra elektros, žmonės ir užkuria generatorius. Jei pradeda kaukti oro pavojaus sirenos, dažnai elektra išjungiama visam miestui. Visai išjungus elektrą ir raketai pataikius į kokį nors objektą, nuostoliai tinklams būna mažesni. Naktinių klubų neliko, vidurnaktį prasideda komendanto valanda. Vietiniai sako, kad prasidėjus karui krito ir nusikalstamumo lygis.
