Kai gyvenvietė buvo išlaisvinta iš užpuolikų gniaužtų, moteris pradėjo ieškoti savo dingusio vyro. Šiuo tikslu ji atviravo besikreipusi į savanorius.
„Kai agresoriai išvažiavo, nuėjau į Raudonąjį kryžių, kad parašyčiau pareiškimą, jog mano vyras dingęs. Jie prašymą priėmė“, – prisiminė Bučos gyventoja.
Ten buvusi moteris jai prasitarė, kad lavonų yra netoliese esančio namo rūsyje.
„Pasakė: eik į rūsį, ten yra du lavonai. Vienas jų – ir tavo vyro. Nuėjau ir savo vyrą atpažinau iš sportinių batelių, kuriais jis avėjo ir kelnių, kurias vilkėjo. Tačiau veidas buvo neatpažįstamas – sumuštas, išsekęs, prigirdytas“, – su ašaromis akyse kalbėjo moteris.
Kruvinas jos vyro skruotas buvo priskretęs prie žemės – vos pavyko atplėšti.