Įtampa tarp abiejų Kaukazo kaimynių nemažėja nuo tada, kai Baku praėjusį rugsėjį per žaibišką karinį puolimą atkovojo armėnų gyvenamą Kalnų Karabacho regioną.

„Mūsų analizė rodo, kad Azerbaidžanas nori pradėti karinius veiksmus kai kuriose pasienio dalyse, kad karinė eskalacija galėtų virsti visaverčiu karu prieš Armėniją“, – vyriausybės posėdyje nurodė N. Pašinianas.

„Šį ketinimą galima įžvelgti visuose Azerbaidžano pareiškimuose ir veiksmuose“, – pridūrė jis.

Jerevanas nerimauja, kad Baku, atgavęs Kalnų Karabachą, gali organizuoti įsiveržimą į Armėnijos teritoriją ir nutiesti sausumos tiltą į savo Nachičevanės eksklavą tarp Irano ir Armėnijos.

Anksčiau šį mėnesį penktą kadenciją užsitikrinęs Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas (Ilchamas Alijevas) trečiadienį savo inauguracijos kalboje pareiškė, kad ne Baku, o Armėnija turi neišspręstų teritorinių pretenzijų.

„Neturime jokių teritorinių pretenzijų Armėnijai. Ir jie turėtų atsisakyti savo pretenzijų. Kalbėjimas su mumis šantažo kalba jiems brangiai kainuos“, – sakė I. Aliyevas.

Kiek anksčiau abiejų šalių atstovai pareiškė, kad taikos susitarimas galėjo būti pasirašytas iki praėjusių metų pabaigos, tačiau tarptautiniu mastu tarpininkaujant taikos deryboms nepavyko pasiekti proveržio.

Antradienį Jerevanas ir Baku apsikeitė kaltinimais dėl ugnies atidengimo pasienio teritorijoje. Armėnijos teigimu, per susidūrimą žuvo keturi jos kariai.