Vakarai ir NATO vadovas smerkia Rusijos išpuolį prieš Ukrainos atominę elektrinę

„Dėl neapgalvotų prezidento Putino veiksmų dabar gali kilti tiesioginė grėsmė visos Europos saugumui“, – sakoma Dauningo gatvės pareiškime.

Italija

„Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) smerkia šlykštų Rusijos išpuolį prieš Zaporižios atominę elektrinę – išpuolį prieš visų saugumą“, – nurodoma Romos pareiškime.

Jame priduriama: „Europos Sąjunga kartu su savo sąjungininkais turėtų toliau reaguoti vieningai ir kuo ryžtingiau, kad paremtų Ukrainą ir apsaugotų Europos piliečius.“

Zaporižios atominę elektrinę užėmė rusų pajėgos

Norvegija

„Tokio pobūdžio išpuolis yra beprotybė“, – pareiškė norvegų premjeras Jonas Gahr Store (Jonas Garas Stiorė), reikšdamas „griežtą pasmerkimą“.

Japonija

„Šiai atakai prieš atominę elektrinę turėjo būti užkirstas kelias. Tai smurto aktas. Kaip šalis, išgyvenusi Fukušimos atominės jėgainės avariją, mes griežčiausiai smerkiame (Rusiją)", – sakė ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida).

Prancūzija

„Praėjusios nakties bombardavimai, kai buvo smogta Zaporižios jėgainei, yra pavojingi ir nepriimtini“, – parašė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas (Žanas Ivas Le Drianas) socialiniame tinkle „Twitter“.

„Greenpeace“

„Greenpeace“ griežčiausiais įmanomais žodžiais smerkia šią tyčinę ataką“, – sakė šios aplinkosaugos aktyvistų organizacijos padalinio Jungtinėje Karalystėje laikinasis vykdomasis direktorius Patas Venditti (Petas Venditis).

„Putinas... rizikuoja sukelti branduolinę katastrofą, – nurodė jis išplatintame pareiškime ir pridūrė: „Tai turėtų būti paskutinis kartas, kai matėme Rusijos kariuomenę prie Ukrainos atominių elektrinių.“

Smerkia ir NATO vadovas

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pasmerkė Rusijos „beatodairiškumą“ dėl Ukrainos atominės elektrinės apšaudymo ir pareikalavo Maskvos nutraukti karą prieš savo kaimynę.

„Naktį taip pat matėme pranešimų apie ataką prieš atominę elektrinę. Tai tik parodo šio karo beatodairiškumą ir jo užbaigimo svarbą, taip pat visų Rusijos karių išvedimo ir sąžiningumo diplomatinėse pastangose svarbą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš susitikimą su Vakarų šalių užsienio reikalų ministrais.

Sąjungininkės penktadienį per intensyvų diplomatinį maratoną Briuselyje tariasi, kaip toliau spausti Maskvą po sankcijų bangos, užgriuvusios Rusiją dėl invazijos Ukrainoje.

NATO narės pasiuntė į Rytų Europą tūkstančius karių sustiprinti Aljanso rytinį sparną ir siunčia Ukrainai ginklų, kad padėtų jai atremti Rusijos puolimą.

Tačiau NATO atmetė karinio įsikišimo Ukrainoje galimybę, nes nuogąstauja įsivelti į tiesioginį konfliktą su Rusija, kuris galėtų peraugti į branduolinį karą.

Dėl to kol kas atmetami raginimai skelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą.

„Žinome, kad mūsų raudona linija skirta užtikrinti, kad nekiltų tarptautinis konfliktas“, – sakė Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly (Melani Žoli).

„Tuo pat metu norėčiau pasakyti, jog mes norime užtikrinti, kad scenarijai būtų svarstomi, norime užtikrinti, kad visame Aljanse, visose šalyse, palaikančiose Ukrainą, vyktų diskusijos, nes mums reikia sustabdyti šį karą“, – sakė ji.

NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G-7) ministrai per penktadienio derybas aptars sankcijų poveikį Rusijai ir svarstys griežtesnius žingsnius, įskaitant raginimus imtis priemonių prieš Rusijai itin svarbų naftos ir dujų eksportą.

„Svarstomos visos galimybės“, – sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Devintoji karo Ukrainoje diena

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) tvirtino, kad planuojama skelbti daugiau sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos žmones.

„Be trijų griežtų (ES) sankcijų paketų, dėl kurių mes jau nusprendėme, imsimės tolesnių priemonių, nukreiptų prieš Putino galios centrą“, – sakė ji.

Tačiau pagrindinės Europos galios, tokios kaip Vokietija, vis dar nelinkusios imtis priemonių prieš Rusijos energijos išteklių eksportą. Maždaug 40 proc. ES suvartojamų dujų ir 10 proc. naftos yra iš Rusijos.

Šiame straipsnyje:

NATO

karas Ukrainoje

pasmerkimas

atominė elektrinė