Tyrėjai priversti sustoti
Kriminalistai patvirtino, kad incidentai, per kuriuos žuvo du žmonės ir buvo padaryta milijardinė žala, nebuvo atsitiktinumas. Tyrėjai įrodė, kad sandėlių Čekijos teritorijoje sprogdinimų organizatorė yra Rusijos karinė žvalgyba GRU ir agentai, taip pat įvykdę pasikėsinimą Didžiosios Britanijos Solsberio mieste.
Vis dėlto, kaip praneša portalas „Radio Prague International“, šiuo metu Nacionalinis kovos su organizuotu nusikalstamumu centras (NCOZ) konstatuoja, kad bylos nagrinėjimas atidėtas, nes nėra galimybės tęsti kaltininkų baudžiamojo persekiojimo.
„Savo išvadoje NCOZ nustatė, kad Rusijos karinė žvalgyba prisidėjo prie sprogimų organizavimo ir Čekijos piliečių žūties. Tai buvo ne vienintelė tokia akcija, o ilgalaikės Rusijos karinės žvalgybos ardomosios veiklos ES ir Ukrainos teritorijoje programos dalis“, – sakoma pareigūnų pranešime spaudai.
Tyrėjai pažymi, kad su karinių sandėlių sprogdinimu susijusi specialioji karinės žvalgybos grupė „29155“, sudaryta diversijoms užsienyje vykdyti, pavaldi GRU 161-ajam specialiosios paskirties specialistų rengimo centrui. Sandėliai priklausė Čekijos valstybinei įmonei, Karo technikos institutui, iš kurio juos nuomavosi bendrovė „Imex Group“.
Šnipas: N. Šapošnikovas suteikė diversijos vykdytojams informacijos apie Vrbeticės sandėliuose saugomus objektus. / „Wikipedia“ nuotr.
„Turistai“ iš Solsberio
Kaip rašoma NCOZ pranešime, sprogdinimo vykdytojai buvo Anatolijus Čepiga (prisidengęs Ruslano Bošyrovo vardu) ir Aleksandras Miškinas (prisidengęs Aleksandro Petrovo vardu), 2018 m. kovą Solsberyje įvykdė pasikėsinimą į dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters gyvybę. Šių veikėjų pėdsakus Čekijoje atsekė ir tiriamosios žurnalistikos grupė „Bellingcat“. Patys GRU agentai Rusijos propagandinėje televizijos aiškino esą turistai, norėję pasigrožęti Solsberio bažnyčios bokštu.
GRU agentai į šaudmenų sandėlius pateko naudodamiesi suklastotais pasais – apsimetę ekspertais iš Moldovos ir Tadžikistano. Tačiau Čekijos policija negali diversantams pateikti kaltinimų, nes jie yra Rusijos Federacijos teritorijoje. Ši šalis, sakoma pranešime spaudai, nebendradarbiauja su Čekijos teisėsaugos institucijomis ir neišduoda įtariamųjų baudžiamajam persekiojimui.
„Rusijos valdžia atsisakė vykdyti Čekijos prašymus dėl tarptautinės teisinės pagalbos, motyvuodama, kad esą Čekijos paklausimo nagrinėjimas gali pakenkti Rusijos suverenitetui, viešajai tvarkai ir svarbiems interesams“, – pranešė Čekijos policija.
Mįslingi incidentai
„Bellingcat“ tyrėjai išanalizavo telefoninių pokalbių išklotines, iš kurių matyti, kad 2014–2015 m. keli grupės „29155“ nariai aktyviai bendravo su Rusijos kariuomene Donbase ir vietos karinių grupuočių lyderiais.
Neįvardyti šaltiniai tyrėjams sakė, kad po 2014 m. Rusijos karinė žvalgyba kreipėsi į ginklų prekeivius, kurių amunicijos Ukrainos kariuomenė galėtų įsigyti, ir pasiūlė gerokai didesnes kainas, kad galėtų įsigyti prekių anksčiau nei Ukraina.
Tačiau 2014 m. pabaigoje, kai įvyko incidentai amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime, apie tokias užkulisines varžybas viešai nebuvo žinoma. Pirmasis sprogimas įvyko spalio 16 d. Tąkart žuvo du žmonės.
Antrasis sprogimas įvyko gruodžio 3 d. sandėlyje, kur buvo laikoma 13 t sprogmenų. Objektas buvo už 1,2 km nuo pirmojo sandėlio. Dėl incidento buvo skubiai evakuota 430 Vrbeticės ir kitų kaimų gyventojų.
„Imex Group“ atstovas pareiškė, kad sandėliuose buvo laikomi automatai ir artilerijos sviediniai, ir patikino, kad jie savaime negalėjo sprogti.
Kaip rusų agentai susprogdino sandėlius ir kodėl tarp pirmojo ir antrojo sprogimų praėjo maždaug pusantro mėnesio, policija kol kas neatskleidžia.
Pėdsakai: sprogimus Čekijoje įvykdė po pasikėsinimo Solsberyje išgarsėjusi GRU smogikų pora. / „Wikipedia“ nuotr.
Įvykių grandinė
2021 m. pavasarį Vrbeticės byla turėjo didelį poveikį Čekijos užsienio ir vidaus politikai. Tuometis prezidentas Milošas Zemanas liovėsi rodyti paramą Rusijos interesams Čekijoje, buvo iškelta tema apie galimą Rusijos dalyvavimą Dukovanų atominės elektrinės statybos užbaigimo procese. Čekija ryžosi precedento neturėjusiam sprendimui: pareikalavo, kad šalį paliktų dalis Rusijos ambasados darbuotojų: iš 48 galiausiai liko tik aštuoni.
Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio nepagrįsto žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
Išpuoliai Čekijoje įvyko praėjus keliems metams po pirmojo Rusijos sabotažo akto NATO šalyse. Ta pati smogikų iš GRU grupės „29155“ 2011 m. lapkritį susprogdino amunicijos sandėlį Bulgarijos Lovnidolo mieste. Šiame sandėlyje buvo laikomi artilerijos sviediniai, skirti Gruzijai. Tie patys smogikai bandė nunuodyti ir ginklais prekiavusį bulgarų verslininką Emilianą Gebrevą – vieną „Imex“ klientų.
Tuo metu Gruzija aktyviai ieškojo 152 mm sviedinių, o E. Gebrevui priklausanti „Emco“, viena didžiausių Europoje amunicijos perpardavėjų, susitarė su „Imex“ dėl tūkstančių tokio tipo artilerijos sviedinių išgabenimo į Bulgariją. Tas pats verslininkas vėliau pardavė ginklų Ukrainai.
Dėl pasikėsinimo į verslininką Bulgarijos prokurorai apkaltino tris grupės „29155“ narius ir išdavė orderius juos suimti. Buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip vienas iš užpuolikų garaže netoli E. Gebrevo bendrovės biuro Sofijoje užtepa įtariamos nuodingos medžiagos ant verslininko, jo sūnaus ir vyresniojo vadybininko automobilių rankenų.
Šis pasikėsinimas įvyko prieš įvykį Solsberyje, todėl nebuvo atlikti tyrimai, galintys identifikuoti, kad bulgarą bandyta nunuodyti „Novičiok“. Tačiau neabejojama, kad verslininkas taip pat buvo tapęs šio rusiško cheminio ginklo atakos auka.
Disidentas apsimetėlis
Naujausias tiriamosios žurnalistikos platformos „The Insider“ tyrimas atskleidė, kad organizuoti sprogimus sandėliuose Čekijoje, Bulgarijoje ir pasikėsinti į E. Gebrevą GRU padėjo du Čekijoje dirbę Rusijos šnipai Nikolajus ir Jelena Šapošnikovai.
Rusijos valdžia atsisakė vykdyti Čekijos prašymus dėl tarptautinės teisinės pagalbos, esą Čekijos paklausimo nagrinėjimas gali pakenkti Rusijos suverenitetui.
N. Šapošnikovui Čekijoje dar 1991 m. buvo suteiktas politinis prieglobstis. Su tokiu prašymu jis kreipėsi vadindamas save disidentu, kaip įrodymą pateikęs pašalinimą iš SSRS komunistų partijos, nors tikroji pašalinimo priežastis buvo vagystė iš dalinio, kuriame tarnavo. 1992 m. prieglobstį gavo ir Jelena su dviem vaikais.
Toliau Šapošnikovai, slėpdami nuo Čekijos valdžios institucijų kai kuriuos savo biografijos faktus, kreipėsi dėl pilietybės – Nikolajus Čekijos pasą gavo 1999 m., o Jelena – 2004 m. Žurnalistų teigimu, tai padaryti jai akivaizdžiai padėjo tuometis korumpuotas Čekijos vidaus reikalų ministras Stanislavas Grossas.
Amžiaus pradžioje N. Šapošnikovas pradėjo dirbti bendrovėje „Imex“. Jo žmona oficialiai užsiėmė ketaus importu iš buvusių sovietinių respublikų, tačiau, kaip vėliau išsiaiškino Čekijos policija, „aktyviai vadovavo savo vyro veiksmams“, derindama veiksmus su GRU generolu Andrejumi Averjanovu, grupės „29155“ vadovu.
Konspiracinė vila
N. Šapošnikovas „Imex“ uždirbdavo apie 650 JAV dolerių per mėnesį, o oficialios šeimos pajamos, čekų tyrėjų teigimu, kai kuriais atvejais negalėjo padengti net mėnesinės telefono sąskaitos. Tačiau tai netrukdė J. Šapošnikovai turėti lengvatinio apmokestinimo bendrovę Maršalo salose ir dvi sąskaitas Šveicarijos bankuose.
2009 m. Šapošnikovai beveik už 280 tūkst. dolerių įsigijo vilą Graikijoje. Moteris tvirtino čekų tyrėjams, kad jai padėjo Kyjive gyvenantys jos tėvai, kurių pensija, kaip išsiaiškino tyrėjai, nesiekė ir 300 dolerių.
2010 m. Šapošnikovai persikraustė į vilą, kurią pavadino „Jelena“, ir į Čekiją retai teatvykdavo.
Tyrėjai spėja, kad viloje susitikdavo grupės „29155“ pareigūnai: tuoj, kai Šapošnikovai persikėlė į Graikiją, pradėję reguliariai skraidyti į netoliese esančius Salonikus.
Viloje lankėsi ir pats generolas A. Averjanovas. Kai kurios kelionės sutapo su GRU operacijomis regione, pavyzdžiui, „The Insider“ duomenimis, kitą dieną po pasikėsinimo į E. Gebrevą į Salonikus su diplomatiniu pasu atvyko „29155“ tarnavęs Aleksejus Kapinosas. Čekijos tyrėjams A. Šapošnikovas sakė, kad jis buvo „šeimos draugas“.
Pokalbyje su „The Insider“ E. Gebrevas prisiminė, kad Šapošnikovai dar 2012 m. su juo bandė užmegzti ryšį, nors neturėjo bendro verslo. J. Šapošnikova esą vis bandžiusi pokalbį pakreipti jai palankia linkme.
„The Insider“ šaltinių teigimu, po E. Gebrevo apnuodijimo N. Šapošnikovas bandė pirkėjams Ukrainos Vyriausybėje primesti kitą tiekėją, tačiau Ukraina taip ir nepasirašė su juo sutarties dėl nepatenkinamos prekių kokybės.
Naujausi komentarai