Rugsėjį stebinę karščiai
Kai Vidurio, o iš dalies ir Rytų Europą siaubė didžiulis potvynis, Baltijos jūros regione buvo neįtikėtinai šilta.
Iš krantų išsiliejusios upės Rumunijoje, Austrijoje, Čekijoje, Lenkijoje sėmė miestus ir miestelius, tūkstančius žmonių privertė palikti savo namus, net pareikalavo aukų. Tuo metu Suomijoje, Estijoje, iš dalies Lietuvoje ir Latvijoje užfiksuoti rugsėjo mėnesio didžiausių karščių rekordai. Estijoje klimato rekordai buvo užfiksuoti net 15-oje meteorologinių stočių.
Fiksuotas ir toks reiškinys, kad Baltijos jūros ir jos įlankų vandens temperatūra rugsėjį buvo pati aukščiausia, kokia tuo metu yra buvusi prie Suomijos krantų.
Kitose Baltijos jūros šalyse taip pat užfiksuoti atskirų vietovių karščio rekordai. Rugsėjui neįprasta net 27 laipsnių temperatūra užfiksuota kai kuriose Estijos vietovėse.
Panašiai buvo ir Lietuvoje, tik ji yra gerokai piečiau už Estiją. Todėl karštas rugsėjis mažiau stebina, nes ir praeityje bobų vasara Lietuvai negailėdavo šilumos.
Reiškinys: šiemet rugsėjį Baltijos jūra buvo neįprastai rami ir šilta. / V. Matučio nuotr.
Europos uždanga Baltijai
Dar įdomiau yra tai, jog mokslininkai karščius prie Baltijos tiesiogiai sieja su milžiniškais potvyniais ir sniego audromis Centrinėje Europoje.
Ne Baltijos jūra sukėlė potvynius ir audras Europos centre. Ji tiesiog tapo orų virtuvės pakraščiu, kur neprasismelkė iš Atlanto vidurio atslinkę šalti orai.
Centrinė Europa tarsi uždarė Baltijos šalis nuo rugsėjo audrų, kritulių ir įvairių staigesnių gamtos reiškinių.
„Pastarieji dveji metai pasaulyje, įskaitant Europą, buvo rekordiškai šilti. Rugsėjį virš Europos susidūrė didžiulė šiltos energijos masė nuo Viduržemio jūros, iš dalies ir Juodosios jūros. Išgaravęs didelis vandens kiekis iš šiltų jūrų virš Centrinės Europos susidūrė su šaltomis Atlanto oro srovėmis. Įspūdis buvo toks, tarsi kažkas staigiai atidarė įkaitusios pirties duris, iš kur į aplinką išsiveržė ir karštis, ir drėgmė“, – aiškino Estijos Tartu universiteto klimato fizikos mokslininkas Velle Tollas.
Kodėl sniego audra, gausūs lietūs, sukėlę didelius potvynius, neatslinko į vos už kelių šimtų kilometrų esantį Baltijos pajūrį?
Estijos mokslininko teigimu, Baltijos pajūrį gelbėjo Rusija, virš kurios europinės dalies susidarė aukšto slėgio atmosferos sluoksnis ir stabdė audros veržimąsi į Baltijos jūros regioną. Staiga atšalusi, krituliais virtusi oro masė užstrigo Vidurio Europoje.
Jūra veikia kaip radiatorius
Nors Baltijos jūros regione rugsėjis buvo itin karštas, didesne anomalija laikomas ne jis, o potvyniai Centrinės Europos dalyje. Vandens lygis daugelyje upių pasiekė šimtmečio aukštumas, kai kur netgi persirito per pylimus.
Lietuvoje karštas rugsėjis mažiau stebino nei Suomijoje ar Estijoje, nes ir praeityje bobų vasara mums negailėdavo šilumos.
Mokslininkai prognozuoja, kad Baltijos jūros regione rugsėjo mėnesio karštis gali turėti įtakos ir tolesniam klimatui. Būdavo įprasta, kad rugsėjį į Baltijos jūros regioną jau pradėdavo slinkti Atlanto ciklonai. Šiemet, nors baigiasi rugsėjis, dar nėra jokių reiškinių, kad jie veržtųsi į Baltijos jūrą.
Audrų ir Atlanto ciklonų nepatyrusios Baltijos jūros vanduo dar yra ganėtinai šiltas. Netgi prie Suomijos krantų jo temperatūra siekia iki 18 laipsnių, o rugsėjo viduryje buvo per 20 laipsnių.
Panašiai yra ir Estijoje, kur vidutinė rugsėjo mėnesio vandens temperatūra įprastai būdavo 14–15 laipsnių, o šiemet – 17–18. Net penkiais laipsniais didesnė nei įprastai Baltijos jūros vandens temperatūra buvo užfiksuota prie Estijos Saremo salos.
Dėl aukštesnės nei įprastai temperatūros Baltijos jūra veikia tarsi radiatorius naktimis, kai nėra saulės, neleisdamas sausumos orams pernelyg atvėsti. Todėl manoma, kad ir spalis bus šiltesnis nei ankstesniais metais, ypač pajūrio zonoje.
Naujausi komentarai