Pasak teismo, Vokietijos bendrovė „TUV Rheinland“ yra pripažįstama kalta dėl aplaidumo, patvirtinant šių produktų saugumą.

Ketvirtadienio teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Apie jį pranešė Prancūzijoje įsikūrusi nukentėjusioms moterims atstovaujanti asociacija PIPA.

Skandalas kilo 2010 metais, kai gydytojai pastebėjo neįprastai didelį pratrūkusių bendrovės „Poly Implant Prothese“ (PIP) implantų skaičių, o įsibėgėjo 2011-aisiais, kai paaiškėjo, kad šimtams tūkstančių moterų visame pasaulyje tikriausiai buvo įdėti nekokybiški PIP implantai.

2,7 tūkst. bylą iškėlusių moterų atstovaujantis advokatas Olivier Aumaitre'as (Olivjė Ometras) per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė, kad „tai tikrai istorinė diena PIP krūtų implantų aukoms visame pasaulyje ir moterų teisėms“.

Kompensacijų dydis dar nenustatytas, nurodė PIPA.

„TUV Rheinland“ advokatė Christelle Coslin (Kristelė Koslin) naujienų agentūrai AP sakė, kad bendrovė „neigia visą atsakomybę“. Pasak jos, „trūkstama grandis yra faktinė atsakinga šalis, kuri nėra moki“.

O. Aumaitre'as išreiškė viltį, kad šis teismo nuosprendis gali būti reikšmingas ir daugeliui kitų nukentėjusių moterų, nors pripažino, kad „nežino apie laimėtas bylas dėl kompensacijų kitose šalyse“.

Viena nukentėjusiųjų Christine (Kristin), nenorėjusi skelbti savo pavardės, sakė šiandien „jaučianti palengvėjimą, nes gali patvirtinti savo kaip aukos statusą“.

„Beveik visos mes jaučiame ilgalaikius šalutinius poveikius. Mano organuose tebėra silikono“,  – kalbėjo ji.

PIP buvo likviduota 2010 metais. Vėliau kompanijos steigėjui Jeanui-Claude'ui Masui (Žanui Klodui Masui) buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė paaiškėjus, kad savo produkcijos gamybai bendrovė naudojo standartų neatitinkantį techninį silikoną. J.-C. Masas mirė 2019 metais.