Įrodymai akivaizdūs?

Kanados premjeras Justinas Trudeau oficialiai pareiškė, kad esama net kelių žvalgybos šaltinių, bylojančių, kad Irano raketa numušė Teherano oro uoste pakilusį ukrainiečių keleivinį lėktuvą, kuriame buvę visi 176 žmonės (82 iraniečiai, 63 kanadiečiai, 11 ukrainiečių, 10 švedų, keturi afganistaniečiai, trys vokiečiai ir trys britai) žuvo.

Tokie premjero komentarai paskelbti pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip numušamas laineris. Šis ir kiti vaizdo įrašai, kurie užplūdo socialinius tinklus, rodo, kad Teherano oro erdvės gynybos sistema ankstų trečiadienį numušė Ukrainos tarptautinių oro linijų PS752 reisu skridusį lėktuvą.

Atakos metu objektas buvo virš Parandos, esančios netoli Teherano oro uosto: būtent tą akimirką dingo ryšys su Ukrainos lėktuvu.

Vaizdo įraše, kurio autentiškumą patvirtino leidinys "The New York Times", danguje užfiksuotas greitai kylantis objektas, tada pasirodo ryškus šviesos blykstelėjimas, kuris netrukus užgęsta, o minėtasis objektas tęsia skrydį. Atakos metu objektas buvo virš Parandos, esančios netoli Teherano oro uosto: būtent tą akimirką dingo ryšys su Ukrainos lėktuvu. Po to degantis lėktuvas pasuka oro uosto link, bet po kelių sekundžių pasigirsta sprogimas.

Lėktuvas sudužo tvyrant tamsai kelios minutės po pakilimo, o pilotas neišsiuntė jokio radijo pranešimo apie neįprastas aplinkybes.

Žurnalistinių tyrimų platformos "Bellingcat" ekspertai nustatė įraše matomus namus ir pranešė, kad vaizdo kamera buvo nukreipta tiksliai į tą vietą, virš kurios driekėsi Ukrainos lainerio skrydžio trasa.

"Bellingcat" taip pat nustatė vietą, iš kurios galėjo būti paleista raketa: maždaug 6,5 km nuo tragedijos vietos – ten, kur, kaip spėjama, yra slaptoji IRSG karinė bazė.

Yra žinoma, kad dauguma Irano oro gynybos sistemų – morališkai ir fiziškai pasenusios. Nors sistemų gedimai dažni, jų taisyti neskubama, mat stinga atsarginių dalių. Moderniausios Irano oro gynybos sistemos – rusiškosios "S-300 PMU-2 Favorit", įsigytos 2016 m.

Atmeta gedimo versiją

Ekspertai analizuoja internete paskelbtas lėktuvo nuolaužų nuotraukas ir vaizdo įrašą, galimai nufilmuotą, kai įvyko tas incidentas, ieškodami įrodymų, kad orlaivį numušė raketa.

"Manau, kad labai gali būti, jog tai tikslu", – versiją, kad orlaivį galėjo numušti raketa, komentavo Johnas Goglia, buvęs JAV Nacionalinės transporto saugos tarnybos pareigūnas ir aviacijos saugumo ekspertas.

"Ką tik pakilę orlaiviai, pasiekę 8 tūkst. pėdų (2 440 m) aukštį, patenka į saugiausią skrydžio laikotarpį. Taigi, net variklio gedimas tokiame aukštyje nesukeltų tokio įvykio, kurį ką tik matėme", – sakė jis.

Pripažįsta atsitiktinumą

Remdamasis informacija iš Kanados ir sąjungininkų žvalgybos, J.Trudeau teigė, kad į lėktuvą galėjo pataikyti Irano raketa "žemė–oras". "Žinome, kad tai galėjo įvykti netyčia. Kanadiečiai turi klausimų ir jie nusipelno atsakymų, – žurnalistams sakė J.Trudeau. – Aukų šeimos nori atsakymų, kanadiečiai nori atsakymų, aš noriu atsakymų. Ši vyriausybė nenusiramins, kol jų negausime."

Jam antrino ir kiti Vakarų lyderiai, įskaitant Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną, kuris sakė, kad vis daugiau įrodymų, jog į orlaivį pataikė raketa. Jis pabrėžė, kad "veikiausiai tai įvyko netyčia".

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad pareigūnai Vašingtone mano, jog į "Boeing 737", skridusį į Kijevą, pataikė viena arba kelios iraniečių raketos. Kanalas "ABC News", remdamasis neįvardytu šaltiniu, pranešė, kad "labai tikėtina", kad į lėktuvą pataikė dvi raketos "žemė–oras".

Informacija juodosiose dėžėse yra itin svarbi aviacijos organizacijai, kad ji galėtų padaryti pareiškimą.

Reikalavimus atlikti greitą, išsamų ir skaidrų tyrimą palaiko ir Švedija, kuri per nelaimę neteko dešimties piliečių.

Įsileidžia tyrėjus

Amerikiečių Nacionalinė transporto saugumo valdyba vėlų ketvirtadienį pranešė gavusi oficialų pranešimą iš Irano apie nelaimę ir pažadėjo nusiųsti savo atstovą prisijungti prie tyrimo.

Nors tuoj po tragedijos būta žinių, kad Iranas neįsileis užsienio tyrėjų, vėliau Užsienio reikalų ministerija pranešė kviečianti amerikiečių lėktuvų gamintoją "Boeing" dalyvauti aiškinantis nelaimės aplinkybes.

Kanados transporto saugumo valdyba taip pat priėmė Irano civilinės aviacijos organizacijos kvietimą prisidėti prie tyrimo.

Ukraina paprašė Jungtinių Tautų paramos didelio masto tyrimui ir išsiuntė 45 ekspertus į Teheraną dalyvauti iraniečių pareigūnų vadovaujamam tyrimui. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie katastrofos tyrimą šnekėjosi su Irano prezidentu Hassanu Rouhani, kuris patikino, kad Teheranas Ukrainos ekspertų grupei suteiks priėjimą prie visų turimų duomenų.

Pozicija nekinta

Tuo pat metu Teherano oficialūs pareigūnai atkakliai neigia, kad civiliai tapo jų kariškių auka.

Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas, susisiekimo viceministras Ali Abedzadeh aiškino, kad Iranas ir Ukraina "siunčiasi informaciją" iš orlaivio savirašių, kurie buvo surasti nelaimės vietoje.  "Vienas dalykas aiškus, šio lėktuvo nenumušė raketa", – sakė A.Abedzadeh.

"Informacija juodosiose dėžėse yra itin svarbi aviacijos organizacijai, kad ji galėtų padaryti pareiškimą", – sakė A.Abedzadeh ir pridūrė, kad savirašiai nesugadinti.

Atmesdamas įtarimus Iranui A.Abedzadeh pažymėjo, kad "bet kokios pastabos prieš duomenų paėmimą... nėra specialistų nuomonė".

"Matėme vaizdo įrašų. Patvirtiname, kad lėktuvas degė 60–70 sekundžių", – sakė A.Abedzadeh, tačiau pridūrė, kad "moksliškai negali būti teisinga, kad į jį kažkas pataikė".

"Tačiau jei prireiks labiau specializuotų žinių duomenims ištraukti ir išanalizuoti, galime tai padaryti Prancūzijoje arba kitoje šalyje", – sakė jis.

Lemtingos klaidos

Pastarąjį kartą analogiška situacija, kai karinė raketa pražudė civilių lainerį, įvyko 2014-aisiais Ukrainoje. Separatistų paleista priešlėktuvinės gynybos sistemos "9K37 Buk" raketa numušė Malaizijos avalianijų keleivinį lėktuvą, kuriuo skrido 298 žmonės.

269 žmonės žuvo, kai keleivinį "Korean Airlines" lėktuvą "Boeing 747" numušė SSRS karinis lėktuvas. Incidentas įvyko 1983 m. Manoma, kad tąkart korėjiečių laineris dėl navigacijos klaidos įskrido į SSRS oro erdvę.

1988-ųjų liepą per klaidą amerikiečių kariškiai iš karinio laivo "USS Vincennes" paleido dvi raketas "oras–oras" į "Iran Air" lainerį, kuriuo skrido 290 žmonių. Incidentas įvyko tvyrant įtampai tarp Vašingtono ir Teherano.