Puolimas buvo surengtas praėjus kelioms valandoms po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio perspėjimo, kad Maskva gali mėginti paryčiais šturmuoti Kijevą.
Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ketvirtadienį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, per kurią, kaip praneša oficialūs šaltiniai, jau žuvo dešimtys žmonių. Per dvi paras iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 50 tūkst. pabėgėlių ir iškilo naujo šaltojo karo Europoje grėsmė.
Vakarų šalys paskelbė asmenines sankcijas V. Putinui, kai jo pajėgos penktadienį judėjo Kijevo link, o V. Zelenskis ragino tautą gintis.
„Ši naktis bus dar sunkesnė negu diena. Daug mūsų valstybės miestų yra puolami“, – sakė V. Zelenskis.
„Ypatingas dėmesys Kijevui – negalime prarasti sostinės“, – jis pabrėžė per ankstesnį kreipimąsi.
„Kreipiuosi į mūsų gynėjus ir gynėjas, visuose frontuose: šiąnakt priešas panaudos visas savo pajėgas, kad klastingai, žiauriai ir nežmoniškai sutriuškintų mūsų gynybą“, – pridūrė V. Zelenskis.
V. Zelenskis anksčiau ragino Vakarų užtikrinti tvirtą atsaką į Rusijos agresiją. Jis nurodė pasikalbėjęs su užsienio lyderiais, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą (Olafą Šolcą) ir JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną).
„Susitarėme dėl didesnės pagalbos, didesnės paramos, reikšmingos paramos mūsų valstybei“, – kalbėjo prezidentas.
Vėliau šeštadienį Zelenskis paskelbė paties nufilmuotą vaizdo įrašą, kuriame pažadėjo pasilikti ir toliau kovoti.
„Esu čia. Mes jokių ginklų nesudėsime. Ginsime savo valstybę, nes mūsų ginklai yra mūsų tiesa“, – paskelbė jis, stovėdamas šalia prezidentūros pastato ir paneigdamas melagienų pranešimus, esą valstybės vadovas pasidavė arba pabėgo iš Kijevo.
Atremtas puolimas prospekte
Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė atrėmusi Rusijos puolimą viename pagrindinių Kijevo prospektų.
Rusija „atakavo vieną mūsų karinių dalinių Pergalės prospekte Kijeve. Puolimas buvo atremtas“, sakoma pranešime, paskelbtame Ukrainos kariuomenės patvirtintu „Facebook“ kanalu. Pranešime nenurodoma, kur konkrečiai įvyko incidentas.
Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas anksti šeštadienį sakė, kad Kijevo centre girdimi garsūs sprogimai.
„Smarkūs susirėmimai tęsiasi, – apie 5 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku pranešė Valstybės ypatingosios ryšių tarnybos biuras savo kanalu susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Kitame pranešime sakoma, kad „įnirtingos kautynės“ vyksta Vasylkivo mieste piečiau Kijevo. Pasak kariškių, buvo mėginama „išlaipinti oro desantą“.
Kariuomenė taip pat nurodė šeštadienį apie vidurnaktį numušusi Rusijos sraigtasparnį ir šturmo lėktuvą Su-25.
Be to, Ukrainos gynybos ministerija savo oficialiame „Facebook“ puslapyje pranešė apie karinį transporto lėktuvą Il-76, numuštą ties Vasilkivu, esančiu maždaug už 30 km į pietryčius nuo sostinės.
Pastarajame pranešime nenurodoma, kiek žmonių buvo tame orlaivyje.
Rusijos gynybos ministerija pranešimų apie šiuos nuostolius nepatvirtino.
Kūnas ant šaligatvio
Dalis civilių gyventojų ruošėsi prisidėti prie susirėmimų su gerai ginkluotomis Rusijos pajėgomis ir ėmė kariuomenės dalijamus Kalašnikovo automatus. Ukrainos gynybos ministerija paragino gyventojus „gaminti Molotovo kokteilius ir neutralizuoti priešą“.
„Ginklą į rankas pirmąkart paėmiau tik vakar“, – sakė savanoriu nusprendęs tapti skrydžių parasparniais instruktorius Romanas Bondercevas.
„Stengsimės kaip galėdami“, – pridūrė jis.
AFP žurnalistai matė civiliais drabužiais vilkintį negyvą vyrą, gulėjusį ant šaligatvio. Tuo metu medikai netoliese mėgino padėti kitam vyrui, kurio automobilį sutraiškė šarvuotoji mašina.
Stengsimės kaip galėdami.
Anksčiau penktadienį šaudymas ir sprogimai buvo girdimi Kijevo šiauriniame Obolonės rajone, kur, regis, veržėsi Rusijos priešakinių pajėgų dalinys.
Ukrainiečių pajėgos pranešė besikaunančios su Rusijos tankų daliniais dviejose vietose už 40–80 km nuo Kijevo.
Ukrainos gynybos ministerija teigė, kad Rusijos pajėgos nuo puolimo pradžios prarado apie 3 000 karių, bet įrodymų nepateikė.
Maskva apie savo nuostolius kol kas jokių pranešimų neskelbė.
Smogta gyvenamajam namu
Kijeve vienas gyvenamasis daugiaaukštis buvo smarkiai apgadintas į jį pataikius raketai per ryte vykusius įnirtingus susirėmimus tarp atakuojančios Rusijos kariuomenės ir sostinę ginančių Ukrainos pajėgų, o per šį incidentą buvo sužeisti mažiausiai šeši gyventojai, šeštadienį pranešė gelbėtojai.
Kijevo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad į pastatą sostinės pakraštyje netoli Žulianų oro uosto pataikė raketa. Jis pridūrė, kad įvykio vietoje dirba gelbėtojai.
Scanpix nuotr.
Tarnybos nurodė, kad nukentėjusių per šį incidentą skaičius „tikslinamas“ ir kad vyksta pastato evakuacija.
Internetu buvo paskelbtose nuotraukose matyti daugiabutis, kurio mažiausiai penki aukštai viename šone buvo išsprogdinti, o gatvėje riogsojo nuolaužos.
Gelbėjimo operacijoje dalyvaujantis ugniagesys Petro Prokopovas sakė, kad sprogus raketai mažiausiai šeši civiliai gyventojai buvo sužeisti. Pasak jo, raketa smogė pastatui tarp 16-o ir 21-o aukštų. Name įsiplieskė gaisras, o gelbėtojai evakavo 80 žmonių.
Viename per „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip raketa pataiko į pastatą.
Rusijos pajėgos tęsia puolimą prieš Ukrainos sostinę ir mėgina veržtis į miestą keliomis kryptimis.
V. Klyčko vaizdo pranešime sakė, kad praeita naktis Kijeve buvo „sunki“ ir kad sostinėje veikia Rusijos „diversantų grupės“.
Jis teigė, kad Kijeve Rusijos reguliariųjų pajėgų nėra, bet jos mėgina veržtis į miestą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje matyti sprogimo nuniokotas daugiabutis.
„Kijevas, mūsų nuostabus, taikus miestas, išgyveno dar vieną naktį atakuojamas Rusijos sausumos pajėgų, raketų. Viena jų pataikė į gyvenamąjį namą Kijeve“, – rašė jis.
Ministras paragino tarptautinę bendriją „visiškai izoliuoti Rusiją, išsiųsti jos ambasadorius, [įvesti] naftos embargą, sužlugdyti jos ekonomiką“.
„Sustabdykite Rusijos karo nusikaltėlius!“ – pridūrė jis.
V. Zelenskis po Rusijos atakos: aš vis dar čia
V. Zelenskis paskelbė paties nufilmuotą vaizdo įrašą, kuriame pažadėjo pasilikti ir toliau kovoti.
„Esu čia. Mes jokių ginklų nesudėsime. Ginsime savo valstybę, nes mūsų ginklai yra mūsų tiesa“, – paskelbė jis, paneigdamas melagienų pranešimus, esą valstybės vadovas pasidavė arba pabėgo iš Kijevo.
„Internete pasirodė daug melagingos informacijos, kad aš esą paraginau mūsų armiją sudėti ginklus ir kad vyksta evakuacija“, – prie prezidentūros sakė V. Zelenskis.
Ginsime savo valstybę, nes mūsų ginklai yra mūsų tiesa.
Chaki spalvos kariško stiliaus drabužius vilkėjęs V. Zelenskis, kuris atrodė pavargęs, bet ryžtingai nusiteikęs, paskelbė: „Mūsų ties ta, kad tai mūsų žemė, mūsų šalis, mūsų vaikai ir mes visa tai ginsime.“
„Štai ką norėjau jums pasakyti. Šlovė Ukrainai!“ – pridūrė jis.
Šiam vaizdo įrašui pasirodžius socialinės žiniasklaidos platformose, visame Kijeve toliau aidėjo sprogimai ir oro pavojaus sirenos. Rusijos kariškiai paskelbė iš lėktuvų ir laivų paleidę sparnuotųjų raketų į ukrainiečių karinius taikinius.
Paragino priimti Ukrainą į ES
V. Zelenskis paragino priimti jo šalį į Europos Sąjungą atsižvelgiant į Rusijos invaziją.
„Dabar labai svarbus momentas kartą ir visiems laikams užbaigti užsitęsusias diskusijas ir priimti sprendimą dėl Ukrainos narystės ES“, – šeštadienį „Twitter“ tinkle parašė V. Zelenskis.
V. Zelenskis sakė, kad su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘u Micheliu aptarė „tolesnę veiksmingą pagalbą“, taip pat „didvyrišką ukrainiečių kovą už savo laisvą ateitį“.
Volodymyras Zelenskis/Scanpix nuotr.
Ukraina nėra įtraukta į ES oficialių ar potencialių kandidačių sąrašą. Praeityje buvo nuogąstaujama, kad toks žingsnis pakenktų ES ir Rusijos santykiams.
2014 metais revoliuciją Ukrainoje sukėlė žinia, kad sustabdytas pasirengimas pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos susitarimą. Po beveik tris mėnesius trukusių protestų Kijevo Maidano aikštėje galiausiai buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Netrukus po to Rusija užėmė Krymo pusiasalį, o rytų Ukrainoje prasidėjo karas.
Bando perimti Vasilkivo oro uosto kontrolę
Rusijos kariai per oro desanto operaciją bando perimti karinio oro uosto Vasilkive, esančio į pietus nuo Ukrainos sostinės Kijevo, kontrolę.
Vasilkivo merė Natalija Balasinovič Ukrainos žiniasklaidai naktį sakė, kad per sunkius mūšius žuvo ukrainiečių karių.
Ji sakė, kad nusileido daug rusų desantininkų.
„Turime aukų, turime daug sužeistųjų – deja, 200“, – sakė ji.
Aviacijos bazė yra maždaug už 40 km nuo Kijevo centro.
Ketvirtadienį per oro operaciją panašiai bandyta atakuoti į šiaurės vakarus nuo Kijevo esančią Hostomelio oro pajėgų bazę, tačiau Ukrainos kariuomenė ataką atrėmė.
Gyventojai raginami slėptis
Kijevo pareigūnai šeštadienį perspėjo gyventojus, kad Ukrainos sostinės gatvėse vyksta kautynės su Rusijos pajėgomis ir ragino žmones slėptis.
Gyventojai buvo paraginti likti saugiose vietose, nesiartinti prie langų ir nebūti balkonuose, taip pat saugotis krintančių nuolaužų ir kulkų.
Ukrainos kariuomenė nurodė, kad kautynės vyksta netoli vienų kareivinių į vakarus nuo miesto centro.
V. Klyčko sakė, kad naujų sprogimų driokstelėjo teritorijoje netoli didelės jėgainės, kurą Rusijos pajėgos mėgino šturmuoti.
Vakarų partnerės siunčia ginklų
V. Zelenskis šeštadienį sakė, kad šalys partnerės siunčia ginklų, turinčių padėti Kijevui kovoti su Rusijos pajėgomis, ir pridūrė pasikalbėjęs telefonu su Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).
„Nauja diena diplomatiniame fronte prasidėjo pokalbiu su Emmanueliu Macronu“, – per „Twitter“ parašė V. Zelenskis.
„Ginklai ir įranga iš mūsų partnerių jau pakeliui į Ukrainą. Antikarinė koalicija veikia!“ – pridūrė jis.
Penktadienį vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas pranešė, kad Lenkijos vyriausybė nutarė pasiųsti karinės įrangos bei ginkluotės Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
V. Zelenskio administracijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius per „Facebook“ parašė, kad Lenkija pirmojoje amunicijos siuntoje bus minosvaidžių, bepiločių skraidyklių, šaudmenų ir šalmų. Anot pareigūno, Varšuva taip pat ketina perduoti Ukrainai valdomų prieštankinių raketų „Javelin“ ir automatų „Grot“.
Ginklai ir įranga iš mūsų partnerių jau pakeliui į Ukrainą. Antikarinė koalicija veikia!
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per spaudos konferenciją po NATO viršūnių virtualaus susitikimo sakė, kad Aljanso narės yra pasiruošusios suteikti Ukrainai tolesnę paramą, įskaitant priešlėktuvinės gynybos priemones.
„NATO sąjungininkės per šiandienos susitikimą pareiškė toliau teiksiančios paramą Ukrainai. Jos pasiruošusios toliau teikti paramą Ukrainai – karinę, finansinę, humanitarinę paramą. Manau, turime spręsti pagal besivystančią padėtį. Tačiau NATO lyderių, taip pat Suomijos, Švedijos, Europos Sąjungos žinia – kad esame pasiruošę palaikyti Ukrainą“, – kalbėjo jis.
Antroji karo Ukrainoje diena
Antroji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Antroji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Antroji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Antroji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Antroji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Antroji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Antroji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Antroji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Antroji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Antroji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
Antroji karo Ukrainoje diena
Antroji karo Ukrainoje diena
Antroji karo Ukrainoje diena
Antroji karo Ukrainoje diena
Antroji karo Ukrainoje diena
Antroji karo Ukrainoje diena
Antroji karo Ukrainoje diena
Antroji karo Ukrainoje diena
Antroji karo Ukrainoje diena
„Per šiandienos susitikimą... sąjungininkai paskelbė, kokių tipų ginklų [bus siunčiama Ukrainai], kokia bus parama. Ir tai taip pat apima oro erdvės gynybos sistemas. Taigi, NATO sąjungininkės rėmė ir toliau remia Ukrainą kariniu atžvilgiu, bet taip pat įvairių tipų įranga“, – pridūrė jis.
Ne mažiau kaip 28 valstybės, įskaitant NATO nepriklausančias šalis, paskelbė perduosiančios ginklų Ukrainai, šeštadienį pranešė britų televizija „Sky News“, remdamasi Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u (Benu Volesu).
E. Macronas: „Šis karas užsitęs“
Pasaulis turi pasiruošti ilgam karui tarp Rusijos ir Ukrainos, Maskvai pradėjus įsiveržimą į savo provakarietišką kaimynę, šeštadienį perspėjo Prancūzijos prezidentas E. Macronas.
„Šįryt galiu pasakyti jums vieną dalyką – kad šis karas užsitęs“, – per kasmetinę Prancūzijos žemės ūkio mugę sakė E. Macronas.
„Ši krizė tęsis, šis karas tęsis, ir visos su tuo susijusios krizės sukels ilgalaikių padarinių. Privalome būti pasiruošę“, – perspėjo prezidentas.
Scanpix nuotr.
E. Macronas sutrumpino savo apsilankymą parodoje, kuri paprastai būna vienas pagrindinių įvykių Prancūzijos politiniame kalendoriuje, kad galėtų toliau spręsti krizę, sukeltą Rusijos invazijos.
„Į Europą sugrįžo karas – tai vienašališkai pasirinko [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas. Esant tragiškai humanitarinei padėčiai [Ukrainos] žmonės priešinasi, o Europa palaiko ir priešinasi kartu su Ukrainos žmonėmis“, – kalbėjo E. Macronas.
Ši krizė tęsis, šis karas tęsis, ir visos su tuo susijusios krizės sukels ilgalaikių padarinių. Privalome būti pasiruošę.
E. Macronas dar kartą sušaukė gynybos tarybą, sudarytą iš pagrindinių ministrų ir kariuomenės bei saugumo tarnybų pareigūnų, padėčiai Ukrainoje aptarti. Posėdis įvyks 17 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku, nurodė Eliziejaus rūmai.
Karas Ukrainoje ir sankcijos Rusijai gali pakenkti kai kuriems specifiniams Prancūzijos sektoriams, ypač vyno pramonei. E. Macronas pažadėjo parengti „atsparumo planą“, kad padėtų žemdirbiams atlaikyti krizę.
Prancūzijos lyderis buvo vienas svarbiausių veikėjų, mėginusių užkirsti kelią konfliktui. Jis ne kartą kalbėjosi su V. Putinu ir JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).
Karas Ukrainoje prasidėjo Prancūzijai ruošiantis balandį vyksiantiems prezidento rinkimams.
Prognozuojama, kad E. Macronas bus perrinktas antrai kadencijai. Oficialų pranešimą apie savo balotiravimąsi jis atidėjo iki paskutinės minutės, tačiau privalo užsiregistruoti kaip kandidatas iki kovo 4 dienos.
Ukrainos vyriausybė: per Rusijos puolimą žuvo 198 žmonės, daugiau kaip 1 000 sužeista
Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija šeštadienį pranešė, kad nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į šalį pradžios žuvo 198 žmonės ir dar per 1 000 buvo sužeisti.
Sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško nurodė, kad tarp žuvusiųjų yra trys vaikai. Pranešime nenurodoma, ar į aukų skaičių įskaičiuoti tiek kariškiai, tiek civiliai.
Ministras pridūrė, kad dar 1 115 žmonių, tarp jų 33 vaikai, buvo sužeisti nuo Rusijos invazijos pradžios ketvirtadienį paryčiais.
Tuo metu Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra informavo, kad Rusijai pradėjus šią karinę operaciją prieš provakarietišką kaimynę iš Ukrainos pasitraukė daugiau kaip 120 ukrainiečių pabėgėlių.
Šeštadienį, vykstant Rusijos ir Ukrainos pajėgų kautynėms Kijeve ir kituose miestuose, JT pabėgėlių reikalų komisaro pavaduotoja Kelly Clements (Keli Klements) sakė interviu televizijai CNN, kad padėtis tikriausiai blogės.
„Dabar matome daugiau kaip 120 tūkst. žmonių, išvykusių į visas kaimynines šalis, – sakė ji. – Svetingumas, kurių jie sulaukia iš vietos bendruomenių, iš vietos valdžios, yra milžiniškas. Tačiau padėtis dinamiška. Akivaizdu, kad esame priblokšti, [suprasdami], kas bus toliau.“
Dauguma pabėgėlių traukiasi į Lenkiją ir Moldovą, bet taip pat atvyksta į Rumuniją, Slovakiją ir Vengriją.
Kijevo meras: miesto centre Rusijos karių nėra
V. Kličko pareiškė, kad miestą vis dar kontroliuoja Ukrainos vyriausybė.
„Praėjusi naktis buvo sunki, bet mieste Rusijos karių nėra“, – šeštadienio rytą naujienų kanale „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Kličko.
Tačiau jis pridūrė: „Priešas bando veržtis į miestą“.
Iki 5 val. ryto Kijeve buvo užregistruoti 35 sužeistieji, įskaitant du vaikus, sakė V. Kličko.
Meras paragino gyventojus slėptis: „Likite slėptuvėse, nes priešas puola iš oro“.
Priešas bando veržtis į miestą.
Kijevo infrastruktūra vis dar nepažeista, metro veikia, sakė jis.
„Įrengėme kontrolės postus, todėl judėjimas mieste bus apribotas ir apsunkintas, – pridūrė V. Kličko.
„Bus sunku, bet mes turime ištverti, nes kariuomenė yra su mumis, teritorinė gynyba yra su mumis, teisingumas yra su mumis“, – sakė jis.
Liudininkai pranešė, kad per naktį mieste girdėjo dešimtis sprogimų, taip pat šaudymą. Vyriausybė teigė, kad mūšiai tęsiasi Kijevo priemiesčiuose.
Ukraina „sulaužė“ Rusijos puolimo planą
V. Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos atrėmė Kremliaus pastangas užimti Kijevą ir nuversti provakarietišką vyriausybę, taip pat paragino Rusijos žmones spausti savo lyderį Vladimirą Putiną sustabdyti invaziją.
„Mes sulaužėme jų užmojus. Jie neįgijo jokio pranašumo prieš mus“, – 44 metų buvęs komikas, atėjęs į valdžią 2019 metais, sakė naujame vaizdo kreipimesi ir pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė kontroliuoja sostinę Kijevą ir kitus pagrindinius miestus aplink jį.
V. Zelenskis padėkojo prieš karą pasisakiusiems Rusijos žmonėms ir prašė jų toliau spausti Kremlių.
„Tiesiog sustabdykite tuos, kurie meluoja jums, meluoja mums, meluoja visam pasauliui“, – ragino jis.
„Tūkstančiai aukų. Šimtai paimtų į nelaisvę, – pridūrė V. Zelenskis, turėdamas galvoje Rusijos karius. – Juo greičiau pasakysite savo vyriausybei, kad šis karas privalo nedelsiant liautis, juo daugiau jūsų žmonių liks gyvų.“
Vakarų šalys, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Europos Sąjungą, į šią invaziją atsakė griežtomis sankcijomis ir pažadėjo suvaržymus toliau griežtinti, jeigu Rusija nesustabdys agresijos.
Kreipdamasis į Vokietiją ir Vengriją V. Zelenskis ragino paremti planus atriboti Rusiją nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
„ES šalyse yra jau beveik visiška parama [siūlymui] atjungti Rusiją nuo SWIFT. Tikiuosi, kad Vokietija ir Vengrija turės drąsos palaikyti šį sprendimą“, – sakė Ukrainos vadovas.
Ragina priešintis visais įmanomais būdais
Ukrainos kariuomenė paragino gyventojus visais įmanomais būdais stabdyti Rusijos karių judėjimą.
„Kirskite medžius, statykite barikadas, deginkite padangas! Panaudokite viską, kas įmanoma!“ – sakoma šeštadienį „Facebook“ tinkle paskelbtame Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pareiškime, kurį citavo šalies naujienų agentūra UNIAN.
Kariuomenė taip pat ragino ukrainiečius gaminti Molotovo kokteilius (butelius su padegamuoju skysčiu).
„Okupantai turi suprasti, kad jie čia nepageidaujami ir kad jiems bus priešinamasi kiekvienoje gatvėje“, – sakoma pranešime. – Tegul jie bijo net pažvelgti į mūsų miestus. Kartu už pergalę! Okupantai bus sunaikinti“.
Įvedama griežta komendanto valanda
Kijevo valdžia šeštadienį sugriežtino komendanto valandą mieste ir perspėjo, kad pažeidėjai bus laikomi „priešais“ diversantais, Rusijos pajėgoms mėginant užimti Ukrainos sostinę.
V. Klyčko pranešė, kad siekiant pagerinti sostinės gynybą komendanto valanda nuo šeštadienio iki pirmadienio bus pratęsta nuo 17 val. iki 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
„Visi civiliai gyventojai, kurie bus gatvėje komendanto valandos metu, bus laikomi priešo sabotažo ir žvalgybos grupių nariais“, – internete paskelbė V. Klyčko.
Rusijos visuomenėje didėja pasipriešinimas karui
Rusijoje vis dažniau pasigirsta raginimų prezidentui V. Putinui nutraukti karą prieš Ukrainą.
„Mes, Rusijos gydytojai, slaugytojos ir paramedikai, ryžtingai pasisakome prieš Rusijos kariuomenės vykdomas atakas Ukrainos teritorijoje“, – rašoma peticijoje, kurią pasirašė daugiau kaip 300 žmonių.
Dešimtys Rusijos humanitarinių organizacijų paskelbė atvirą laišką V. Putinui, kuriame prašoma nutraukti karą: „Karas yra humanitarinė katastrofa, kuri sukelia skausmą ir kančias... Manome, kad smurtu spręsti politinius konfliktus nehumaniška, ir raginame jus nutraukti ugnį ir pradėti derybas“.
Nuo ketvirtadienio per demonstracijas prieš karą buvo suimta daugiau kaip 2 000 žmonių. Rusijos valdžia mieliau kalba apie „karinę operaciją“ ir ėmėsi veiksmų prieš žodžio „karas“ vartojimą žiniasklaidoje.
Dideliame gyvenamųjų namų ir biurų komplekse Maskvos centre, kur šalia Rusijos pareigūnų gyvena ir dirba daug diplomatų ir užsienio žurnalistų, jau kelias dienas blokuojami užsienio televizijos kanalai.
Pastato administracija teigia, kad dėl to kaltas palydovinių sistemų gedimas ir pasiūlė vietoj jų įsijungti Rusijos valstybinius kanalus.
Socialiniuose tinkluose daug rusų išreiškė savo pasibaisėjimą dėl karo Ukrainoje.
Rusijos kariuomenei įsakyta išplėsti puolimą prieš Ukrainą
Rusijos kariuomenei duotas įsakymas išplėsti puolimą Ukrainoje „visomis kryptimis“, Kijevui atmetus pasiūlymą surengti derybas Baltarusijoje, šeštadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.
„Ukrainos pusei atmetus derybų procesą, šiandien visiems daliniams duotas įsakymas išplėsti puolimą visomis kryptimis pagal operacijos vykdymo planą“, – sakoma kariuomenės atstovo generolo majoro Igorio Konašenkovo pranešime.
Penktadienį Kremlius sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas pasiruošęs pasiųsti derybininkų delegaciją į Minską, bet Ukraina pageidavo, kad susitikimas įvyktų Varšuvoje.
Ukraina argumentavo, kad yra atakuojama keliomis kryptimis, įskaitant Rusijos pajėgas, pasiųstas iš šiaurės per Baltarusijos teritoriją.
I. Konašenkovas taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos nesitaiko į civilius objektus ir infrastruktūrą, nors daugybė įrodymų liudija priešingai.
Ukraina šeštadienį nurodė, kad nuo puolimo pradžios ketvirtadienį paryčiais šalyje žuvo mažiausiai 198 civiliai gyventojai, tarp jų trys vaikai.
Rusija nenurodė, kiek jos karių žuvo per invaziją, kurią ji primygtinai vadina „specialiąja karine operacija“"
Maskva teigia, kad jos tikslas – „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą.
Pentagonas: Rusija į Ukrainą permetė pusę invazijai sutelktų pajėgų
Rusija lig šiol yra permetusi į Ukrainą mažiausiai pusę savo didžiulių invazijos pajėgų, tačiau jos lėtai daro pažangą mūšio lauke dėl netikėtai aršaus pasipriešinimo, šeštadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.
„Mūsų vertinimu, daugiau kaip 50 proc. Rusijos pajėgų, kurias ponas Putinas parengė [puolimui] prieš Ukrainą... yra sutelktos Ukrainos viduje“, – žurnalistams sakė pareigūnas.
Matome ženklų, kad rusai yra vis labiau nusivylę pažangos stoka per pastarąją parą, ypač šiaurinėse Ukrainos dalyse.
„Matome ženklų, kad rusai yra vis labiau nusivylę pažangos stoka per pastarąją parą, ypač šiaurinėse Ukrainos dalyse“, – pridūrė šaltinis, pageidavęs likti anonimas.
Anot jo, anksti šeštadienį Vašingtono laiku Rusijos kariuomenė vis dar nekontroliavo nė vieno Ukrainos miesto ir neįgijo pranašumo šalies oro erdvėje.
Rusų pajėgos liko maždaug už 30 km nuo Kijevo, nurodė pareigūnas, bet pabrėžė, jog padėtis mūšio lauke labai permaininga.
Scanpix nuotr.
Ukrainiečių pasipriešinimas lieka „gyvybingas“, o Vakarų sąjungininkai, nepaisant Rusijos puolimo, vis dar gali juos aprūpinti ginklais ir kitomis atsargomis.
Rusus „erzina... juos stabdantis labai ryžtingas pasipriešinimas“ – pažymėjo pareigūnas.
„Remiantis tuo, ką pastebėjome, šis pasipriešinimas yra didesnis, nei rusai tikėjosi“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis: sužlugdėme planus okupuoti mūsų šalį
Šeštadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl kreipėsi į ukrainiečius.
„Ukrainos ryžtas ginti savo valstybę, mūsų tarpusavo solidarumas ir drąsa sužlugdė mūsų šalies okupacijos planus. Pasaulis pamatė – ukrainiečiai yra stiprūs, drąsus, yra savo žemėje ir niekada niekam jos neatiduos“, – kalbėjo V.Zelenskis. Pasak jo, nenuostabu, kad Ukraina turi stiprių draugų – stipresnių, nei jos priešai.
Ukrainos prezidentas tikino kas valandą kalbėjęs su užsienio šalių lyderiais ir sulaukęs visų šalių palaikymo.
Jis pagyrė Vakarų šalis, kad jos pritarė Rusijos pašalinimus ir tarptautinės bankinės sistemos SWIFT.
„Mūsų diplomatai kovojo ištisas paras kovojo už tai, kad visos Europos valstybės pritartų Rusijos atjungimui nuo tarptautinės bankinės sistemos. Pasiekėme šią pergalę“, – teigė V.Zelenskis.
Pasak jo, Rusijai tai reiškia milijardinius nuostolius.
„Tai – konkreti kaina už niekšišką mūsų užpuolimą“, – tvirtino Ukrainos prezidentas.
Kijeve – oro pavojaus sirenos, miestas apšaudomas
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Ukrainos sostinėje Kijeve laukia nauji mūšiai. Apie tai pranešė Aukščiausiosios Rados Irina Geraščenko.
„Per artimiausią pusvalandį–valandą fašistinis režimas mes ant Kijevo viską, ką turi, visą mirtiną uraganą. Prašau, visus į slėptuves, brangūs Kijevo gyventojai“, – rašė I. Geraščenko.
Persigandę žmonės Kijeve skuba į slėptuves
Sunku pasakyti, kas labiau išgąsdino senyvą moterį: kurtinamas oro pavojaus sirenų kauksmas ar bauginanti skuba, su kuria Ukrainos karys nurodė visus bėgti slėptis.
„Visi! Tuojau pat! Dabar!“, – šaukė karys, sunkiais batais trypdamas gatvę nuklojusias sprogusių granatų nuolaužas.
Už jo stirksojo apdegęs Ukrainos karinio sunkvežimio skeletas, kliudytas, kai vežė ginkluotę į susirėmimų vietą šiauriniame Kijeve.
Priešais jį stovėjo senyva moteris su krepšiais bei vidutinio amžiaus vyras, pučiantis cigaretės dūmą, kol šnekučiavosi apie karą.
O virš jų, kažkur grėsminguose toliuose, švilpė minosvaidžiai arba „Grad“ raketos, bombarduojančios Ukrainos sostinę.
Visi praeiviai bėgte pasileido už pastato kampo ir žemyn tamsiais laiptais į betoninį rūsį.
Ten jų jau laukė grupė pervargusių žmonių, kurie trečiąją Rusijos invazijos į savo šalį dieną buvo atsidūrę neįtikėtinai arti progos išvykti iš Kijevo.
„Mėginome evakuotis, tačiau pusiaukelėje jie pradėjo bombardavimą“, – sakė IT inžinierė Helga Tarasova.
Ji su savo mažu sūnumi ir keliais draugais autobusu vyko į Kijevo traukinių stotį. Jų kita stotelė turėjo būti vakarų Ukrainos miestas Lvivas, o tuomet galbūt Lenkija.
„Iki stoties mums buvo likę 800 metrų“, – pasakojo 36-erių metų moteris, ant kelių supdama sūnų.
„Tačiau nacionalinė gvardija mūsų nepraleido. Mes bėgome su krepšiais ir, matyt, mūsų krepšiai juos išgąsdino“, – pridūrė ji.
Komendanto valanda
Ukrainos sostinė išgyvena apgultį.
Šeštadienį vakare čia savaitgaliui įvesta komendanto valanda, kurios vykdymą užtikrina šūvio be įspėjimo nurodymai.
Gyventojai pradėjo klijuoti langų stiklus lipnia juosta bei slėpti gatvių pavadinimus, pastatų numerius ir kitus mieste orientuotis padedančius ženklus, mėgindami suklaidinti Rusijos užpuolikus.
Aplinkui keletą tebeveikiančių degalinių vingiuoja dešimčių automobilių eilės.
Maisto prekių parduotuvės – arba uždarytos, arba pilnos žmonių, niūriai spoksančių į tuščias lentynas, kuriose nerasi nė duonos, paprasčiausios mėsos ar sūrio.
Vienas karys įrenginėja apkasus šalia greitkelio, kuriuo, kaip manoma, važiuos Rusijos tankai, siekiantys prasiveržti iki Maidano aikštės ir vyriausybės pastatų kvartalo.
„Tikėjomės, kad mūsų karta bus toji, kuri nugyvens be karo“, – rūsyje graudinasi pensininkė Tetyana Filonemko.
„Viskas, ką kare gali žmonės, tai laikytis drauge, būti kaip vienas, padėti vienas kitam. Tai viskas, ką mes galime“, – sako ji.
„Atverkite koridorių“
T. Filonemko rūsys yra padalintas į tris kambarius, sujungtus siauru koridoriumi ir apšviestas ant juodo laido kabančia elektros lempute.
Vienas vyras miega ant jogos kilimėlio, patiesto kelių medžio lentų. Šalia jo, ant medinės kėdės, stovi kibiras.
Kiti vyrai vaikštinėja, kelios moterys kuždasi. Vaikai žaidimų kampelyje atrodo mažiausiai susirūpinę.
„Viskas, apie ką galiu galvoti, tai vaikai“, – sako Nadežda Tkačuk.
58-erių moteris ką tik buvo užlipusi laiptais aukštyn ir iškišusi galvą laukan įkvėpti gryno oro – bei išgirsti, ar kovos garsai labai priartėjo.
Leiskite atverti koridorių, kad jie nešaudytų į žmones, ir mes galėtume išsiųsti mažus vaikus.
„Leiskite atverti koridorių, kad jie nešaudytų į žmones, ir mes galėtume išsiųsti mažus vaikus“, – kalbėjo ji.
Tuo tarpu Julija Snitka turi dar skubesnių rūpesčių.
Iš po 32-ejų moters drabužių pūpso aštunto nėštumo mėnesio pilvas. Ji jaudinasi dėl to, kad jaudinasi.
„Mėginu išlikti kaip įmanoma ramesnė, kad neprasidėtų priešlaikinis gimdymas“, – sakė ji.
„Naktį daugiau nei valandą buvo didžiuliai sprogimai. Tikiuosi tai per kelias dienas baigsis“, – pridūrė moteris.
