„Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino, kuris penktadienį pažadėjo nuversti Rusijos kariuomenės vadovybę, ginkluotas sukilimas sukėlė didžiausią per pastaruosius dešimtmečius politinę krizę Rusijoje.

Savaitgalį J. Prigožinas įsakė savo pajėgoms užimti svarbų karinį štabą Rusijos pietuose, Rostove prie Dono, ir pradėti žygį į Maskvą, o po susitarimo su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka netikėtai liepė savo samdiniams apsisukti.

Sekmadienį pietinio Voronežo regiono pareigūnas Maksimas Jancovas pranešė, kad Jelizavetovkos kaime per susišaudymą, kuriame dalyvavo „Wagner“ pajėgos, buvo apgadinta 19 namų.

Rostove prie Dono tankų vėžės sugadino apie 10 tūkst. kvadratinių metrų gatvių, socialinėje žiniasklaidoje paskelbė meras Aleksejus Logvinenka.

Voronežo valdžia savaitgalį pranešė apie didžiulį gaisrą naftos bazėje, kuris, tikėtina, kilo dėl „Wagner“ maišto. Gubernatorius Aleksandras Gusevas sekmadienį išplatintame pranešime apie gaisro pasekmes neužsiminė.

Rusijos valdžios institucijos nepranešė apie jokias aukas, nors „Wagner“ pareiškė, kad numušė kelis orlaivius.

Šis maištas buvo ilgą laiką besitęsiančių J. Prigožino nesutarimų su Rusijos kariuomenės vadovybe dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą kulminacija.

Maskva atšaukė po „Wagner“ maišto įvestas saugumo priemones

Rusijos sostinė pirmadienį panaikino savaitgalį įvestą antiteroristinį saugumo režimą, kai maištaujantys „Wagner“ samdiniai grasino šturmuoti miestą.

Miesto meras Sergejus Sobianinas apie šį sprendimą paskelbė savo „Telegram“ paskyroje ir padėkojo maskviečiams už, jo žodžiais, ramybę ir supratimą per krizę.