Pasak žmogaus teisių grupių, Jungtinių Tautų (JT) ir Ukrainos vyriausybės pareigūnų bei vieno Ukrainos teismo medicinos eksperto, atlikusio dešimtis karo belaisvių skrodimų, smurtas Rusijos kalėjimuose tikriausiai prisidėjo prie daugelio šių mirčių, ir tai dar labiau patvirtina, kad Rusija sistemingai vykdo žiaurų elgesį su karo belaisviais.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad dažnai grąžinami į tėvynę išniekinti ir suirę kūnai rodo, jog Rusija stengiasi nuslėpti įtariamus kankinimus, marinimą badu ir prastą sveikatos priežiūrą dešimtyse kalėjimų ir sulaikymo centrų visoje Rusijoje ir okupuotose Ukrainos dalyse.
Ukraina planuoja Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) pateikti Rusijai kaltinimus karo nusikaltimais dėl netinkamo elgesio su į nelaisvę paimtais kariais, remdamasi buvusių karo belaisvių liudijimais ir įrodymais, surinktais atliekant repatrijuotų kūnų skrodimus.
Rusijos valdžios institucijos neatsakė į prašymus pateikti komentarų. Anksčiau jos kaltino Ukrainą netinkamu elgesiu su rusų karo belaisviais – šiuos kaltinimus JT iš dalies patvirtino, nors teigia, kad Ukrainos pažeidimai yra daug retesni ir lengvesni nei tie, kuriais kaltinama Rusija.
Žiaurus elgesys su karo belaisviais – sistemingas
2024 metų JT ataskaitoje nustatyta, kad 95 proc. išlaisvintų ukrainiečių karo belaisvių patyrė sistemingą kankinimą ir netinkamą elgesį. Kaliniai aprašė mušimus, elektros šoką, dusinimą, seksualinį smurtą, ilgą laiką trunkančią streso padėtį, egzekucijų imitavimą ir miego trūkumą.
„Toks elgesys negali būti labiau neteisėtas“, – sakė Danielle Bell (Danielė Bel), vyriausioji JT žmogaus teisių stebėtoja Ukrainoje.
„Amnesty International“ anksčiau šiais metais užfiksavo plačiai paplitusius ukrainiečių karo belaisvių kankinimus Rusijoje. Organizacijos ataskaitoje ypač kritiškai vertinamas Rusijos slaptumas dėl karo belaisvių buvimo vietos ir būklės. Teigiama, kad Rusija atsisako leisti teisių grupėms ar sveikatos priežiūros darbuotojams patekti į savo kalėjimus, todėl šeimos ištisus mėnesius ar net kelerius metus nieko nežino apie savo artimuosius.
Praėjusią savaitę Rusija ir Ukraina surengė didelį apsikeitimą belaisviais.
Iš daugiau kaip 5 tūkst. karo belaisvių, kuriuos Rusija grąžino Ukrainai, nelaisvėje žuvo mažiausiai 206. Tarp jų – daugiau kaip 50 karių, žuvusių, kai Rusijos kontroliuojamo kalėjimo barakuose nugriaudėjo sprogimas, pranešė Ukrainos vyriausybė. Ukrainos prokurorų duomenimis, dar 245 ukrainiečių karo belaisvius rusų kariai nužudė mūšio lauke.
Manoma, kad mirusių karo belaisvių skaičius didės, nes grąžinama ir identifikuojama vis daugiau kūnų, tačiau teismo medicinos ekspertai susiduria su dideliais sunkumais nustatydami mirties priežastis.
Kai kuriais atvejais trūksta vidaus organų. Kitais atvejais atrodo, kad mėlynės ar sužalojimai buvo paslėpti arba pašalinti.
Kaip mirė karo belaisviai
Ina Padei atlikinėja skrodimus šviesioje, sterilioje patalpoje Kyjivo morge. Nuo karo pradžios ji ištyrė dešimtis repatrijuotų karo belaisvių kūnų.
Neseniai I. Padei apžiūrėjo vieno buvusio karo belaisvio kūną, kurio dešinėje kaukolės pusėje buvo migdolo dydžio skilimas, leidžiantis manyti, kad kariui buvo suduotas smūgis buku daiktu. Smūgis galėjo būti pakankamai stiprus, kad jį nužudytų iš karto arba netrukus po to, sakė ji.
„Šie sužalojimai ne visada gali būti tiesioginė mirties priežastis, tačiau jie aiškiai rodo, kad prieš karius buvo naudojama jėga ir kankinimai“, – teigė tyrėja.
Naujienų agentūra AP apklausė 21 nelaisvėje mirusio ukrainiečių karo belaisvio artimuosius. Ukrainoje atliktų skrodimų metu nustatyta, kad penki iš šių karo belaisvių mirė nuo širdies nepakankamumo, įskaitant 22, 39 ir 43 metų karius. Dar keturi mirė nuo tuberkuliozės arba plaučių uždegimo, o trys mirė atitinkamai nuo infekcijos, asfiksijos ir galvos traumos.
I. Padei sakė, jog tokie atvejai aiškiai nurodo, jog fizinis smurtas, negydomi sužalojimai bei ligos, tikėtina, prisideda prie daugelio karių mirčių.
„Normaliomis, humaniškomis sąlygomis, tai nebūtų mirtina“, – teigė tyrėja.
Vieno kario istorija
Ukrainos karys Serhijus Hryhorjevas taip dažnai savo šeimai sakė, kad viskas bus gerai, jog trumpų skambučių iš fronto linijos metu jo žmona ir dvi dukros giliai įsisąmonino šią mintį. Jaunesnioji jo dukra Oksana išsitatuiravo šią frazę ant riešo kaip vilties simbolį.
Net S. Hryhorjevui patekus į Rusijos kariuomenės nelaisvę 2022-aisiais, nerimaujanti jo šeima kabinosi į viltį, jog galiausiai viskas bus gerai, nes Rusiją varžo tarptautiniai įstatymai, saugantys karo belaisvius.
Tačiau S. Hryhorjevas namo grįžo tik lavonmaišyje.
Rusiškas mirties sertifikatas byloja, jog 59 metų karys mirė nuo insulto. Vis dėlto ukrainiečių įvykdytas skrodimas bei kitas belaisvis, kalintas kartu su S. Hryhorjevu, atskleidė kitokią istoriją, kupiną prižiūrėtojų smurto ir abejingumo.
Oleksijus Hončarovas nuo 2022-ųjų lapkričio kalėjo tame pačiame barake kaip ir S. Hryhorjevas. Jis tapo reguliarių S. Hryhorjevo sumušimų Šachtų Kamensko pataisos kolonijoje pietvakarių Rusijoje liudininku.
Laikui bėgant S. Hryhorjevo sveikata ėmė pastebimai silpti: jį kamavo svaigulys, nuovargis, o galiausiai jis nebesugebėjo paeiti be pagalbos.
Tačiau vietoj to, kad būtų išsiųstas ligoninėn, S. Hryhorjevas buvo perkeltas į mažytę kamerą ir izoliuotas nuo kitų.
„Ji buvo drėgna, šalta, be jokios šviesos“, – prisiminė O. Hončarovas, šių metų vasarį kovojančioms pusėms apsikeitus belaisviais sugrįžęs į Ukrainą.
Maždaug po mėnesio kalint tokiomis sąlygomis, 2023-iųjų gegužės 20 dieną, S. Hryhorjevas mirė.
Ukrainoje įvykdytas skrodimas parodė, kad karys nukraujavo po muštinės žaizdos pilvo srityje, kuri taip pat pažeidė jo blužnį.
Tam, kad jį pagerbtų, S. Hryhorjevo žmona ir vyresnioji dukra Jana, pasekė jaunesniosios pavyzdžiu ir išsitatuiravo optimistinę frazę, kurią joms taip dažnai kartodavo karys.
„Dabar danguje turime angelą, kuris mus prižiūri. Tikime, kad viskas bus gerai“, – teigė kario žmona Halyna.
