Po spalio 7 d. „Hamas“ įvykdytų išpuolių pradėtai Izraelio sausumos ir oro operacijai vis stiprėjant, baiminamasi dėl iš apsiaustos Gazos išvykti negalinčių 2,4 mln. civilių. „Hamas“ kontroliuojamos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, srityje jau žuvo daugiau nei 8 tūkst. žmonių.

Liudininkų teigimu, į Gazos miesto priemiesčius įriedėjo dešimtys izraeliečių tankų. Praeitą naktį regione vyko intensyvūs susirėmimai, per kuriuos, kariuomenės teigimu, buvo nukauta dešimtys „teroristų“. Apie nuožmias kautynes pranešė ir „Hamas“.

Izraelio sausumos pajėgas palaiko intensyvus naikintuvų, bepiločių orlaivių ir artilerijos apšaudymas, kurio metu kariuomenės duomenimis per parą smogta daugiau nei 600 objektų – gerokai daugiau nei dieną iki to, kai buvo suduoti smūgiai 450 taikinių.

Vis didėja susirūpinimas dėl augančios humanitarinės katastrofos – labiausiai baiminamasi dėl Izraelio nurodytose evakuacijos zonose esančių Gazos ligoninių, kuriose dirbantys medikai perspėja, kad daugelio ligonių negalima išvežti.

Kariuomenė pranešė, kad kariai per naktį „nukovė dešimtis smogikų, kurie buvo užsibarikadavę pastatuose ir tuneliuose ir bandė pulti karius“, o vienas naikintuvas smogė pastatui, „kuriame buvo daugiau nei 20 „Hamas“ teroristų“.

Naujausioje kariuomenės paskelbtoje filmuotojo medžiagoje matyti, kaip per smėlį kasasi Izraelio tankų ir šarvuotų buldozerių kolonos, o ištuštėjusiuose gyvenamuosiuose namuose pozicijas užima Izraelio snaiperiai.

Po to Izraelio tankai pastebėti Gazos priemiesčiuose – paprastai tankiausiai apgyvendintoje miesto dalyje, kurią, Izraeliui nurodžius išvykti, paliko daugelis jos gyventojų.

Liudininkas pasakojo naujienų agentūrai AFP, kad tankai blokavo vieną iš pagrindinių ruožo pietus ir šiaurę jungiančių kelių ir „apšaudo visas mašinas, mėginančias juo judėti“.

Po to, kai Izraelis perspėjo, kad šiaurinė teritorijos sritis turi būti laikoma karo zona, naujienų agentūros AFP žurnalistai išvyko iš Gazos miesto.

„Žemė drebėjo“

Nuo tada, kai „Hamas“ teroristai iš Gazos užpuolė Izraelio gyventojų namus, bendruomenes, ūkius ir apsaugos punktus ir, naujausiais Izraelio valdžios duomenimis, nužudė 1,4 tūkst. žmonių, pagrinde civilių, o dar 239 asmenis paėmė įkaitais, tuo sukrėsdami ir įsiutindami izraeliečius, praėjo daugiau nei trys savaitės.

Izraelis prisiekė išlaisvinti įkaitus, atsekti kaltuosius ir „sunaikinti“ islamistų grupuotę „Hamas“, Gazą valdančią nuo 2007 m.

Pareikalavome, kad nebūtų imamasi jokių veiksmų, dėl kurių galėtų kilti grėsmė mūsų šeimos nariams.

Po kelias savaites trukusių nuožmių antskrydžių, Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu paskelbė, kad „ilgame ir sunkiame“ kare pradėtas naujas „etapas“.

Izraelis pastarosiomis savaitėmis ne kartą perspėjo civilius Palestinos gyventojus keliauti į pietinę Gazos Ruožo dalį, tuo pat metu atkirsdamas įprastą vandens, maisto, kuro ir kitų būtiniausių priemonių tiekimą jau seniai blokados sąlygomis gyvenančiai teritorijai.

Jungtinės Tautos sekmadienį pranešė, kad srityje krinka viešoji tvarka ir „tūkstančiai žmonių“ nusiaubė jų sandėlius, tikėdamiesi ten rasti konservų, miltų, aliejaus ir higienos priemonių.

JT teigimu, nurodymą evakuotis gavo visos 10 šiaurinėje Gazos dalyje esančių ligoninių, kuriose glaudžiasi tūkstančiai ligonių ir dar maždaug 117 tūkst. namų netekusių gyventojų.

Ligoninėse gydomi ligoniai, kuriems reikia intensyvios priežiūros, taip pat kūdikiai ir prie gyvybės palaikymo sistemų prijungti senoliai.

Pasaulio sveikatos organizacijos vadovo teigimu, raginimas evakuoti Al-Qudso ligoninę „kelia didelį susirūpinimą“.

„Kartojame – neįmanoma evakuoti ligonių pilnas ligonines, nesukeliant pavojaus jų gyvybėms,“ – socialiniame tinkle X rašė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

Gazos didžiausioje Al-Šifos ligoninėje besiglaudžiantis Mohamedas al-Talmasas pasakojo, kad „žemė drebėjo“ nuo intensyvių Izraelio reidų.

Izraelis pavadino Al-Šifos ligoninę faktine „Hamas“ „vadaviete“ ir būstine.

„Kolektyvinė bausmė“

JT vadovas Antonio Guterresas perspėjo, kad padėtis „kas valandą tampa vis labiau beviltiška“ ir perspėjo dėl palestiniečių atžvilgiu taikomos „kolektyvinės bausmės“.

Telefonu kalbėdamas su B. Netanyahu, JAV prezidentas Joe Bidenas pabrėžė, kad Izraelis turi teisę gintis, tačiau tai daryti privalo „laikydamasis tarptautinės humanitarinės teisės, pagal kurios normas pirmiausia būtina apsaugoti civilius“.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmiau „pabrėžė, kaip svarbu skubiai pristatyti humanitarinę pagalbą“ į Gazą.

O vyriausiasis Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras Karimas Khanas sekmadienį perspėjo Izraelį, kad galimybės naudotis humanitarine pagalba užkardymas gali būti laikomas „nusikaltimu“.

Pagal JAV tarpininkaujant sudarytą susitarimą, iš Egipto į Gazą nedideliais kiekiais pradėta tiekti pagalba, tačiau jos kiekiai toli gražu nesiekia būtinų – humanitarinės pagalbos agentūrų skaičiavimu, kasdieną turėtų būti tiekiami šimtai sunkvežimių pagalbos.

JT pranešė, kad sekmadienį į Gazą įvažiavo 33 sunkvežimiai su vandeniu, maisto produktais ir medikamentais, o bendras nuo tada, kai spalio 21 d. vėl pradėta teikti pagalbą Rafos pasienio punktą kirtusių sunkvežimių skaičius šiuo metu yra 117.

Baiminantis, kad Gazoje gali vykti įnirtingi miesto mūšiai, Izraelio ginkluotųjų pajėgų atstovas Danielis Hagari dar kartą paragino civilius palestiniečius vykti į pietuose esančią „saugesnę zoną“, kur automobiliuose, palapinėse ar tiesiog po atviru dangumi šiuo metu glaudžiasi daugybė šeimų.

„Mes palaipsniui didiname veiksmus ant žemės, o į Gazos Ruožą siunčiame vis naujų pajėgų,“ – nurodė jis.

Baimė dėl įkaitų

Izraelyje, kurio gyventojai po patirto šoko kiekvieną dieną vis dar yra apšaudomi raketomis, daug dėmesio skiriama „Hamas“ pagrobtiems įkaitams.

„Hamas“ ligi šiol paleido keturis įkaitus ir yra pasiūliusi paleisti jų daugiau, mainais į Izraelyje laikomus palestiniečius.

Grupuotė taip pat nurodo, kad per Izraelio atakas žuvo „beveik 50“ įkaitų – deja, šio pareiškimo, sukėlusio daug skausmo pagrobtųjų šeimoms, patikrinti neįmanoma.

„Pareikalavome, kad nebūtų imamasi jokių veiksmų, dėl kurių galėtų kilti grėsmė mūsų šeimos nariams,“ – pasakojo Meirav Leshem Gonen, kurios duktė Romi Gonen yra tarp pagrobtųjų.

Izraelio gynybos ministras Yoav Gallantas apkaltino „Hamas“ žaidžiant „psichologinius žaidimus“ ir tuo, kad „„Hamas“ ciniškai naudojasi mūsų artimaisiais – jie supranta skausmą ir spaudimą“.

Regione, kuriame padėtis yra itin įtempta, kilo nepasitenkinimo Izraeliu banga.

Vašingtonas yra pareiškęs gilų susirūpinimą, kad karas gali plisti, jeigu savo veiksmus Vidurio Rytuose išplėstų ir Izraelio priešai – ypač Irano sąjungininkės, vadinamai „pasipriešinimo ašiai“ priklausančios grupuotės.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi perspėjo, kad Izraelio „nusikaltimai peržengė visas ribas, todėl kiekvienas gali būti priverstas imtis veiksmų“.

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė po „Izraelio teritorijos kryptimi“ paleistų raketų smogusi „Sirijos teritorijoje esančiai karinei infrastruktūrai“.

Intensyvesni tapo ir susišaudymai su Irano remiama „Hezbollah“ Izraelio ir Libano pasienyje.

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė, kad, apvirtus tankui, šiaurinėje Izraelio dalyje žuvo 31 m. rezervo seržantas Yinonas Fleishmanas.