„Yonhap“ citavo Nacionalinę žvalgybos tarnybą (NIS), teigiančią, kad Šiaurės Korėjos kariai jau paliko šalį.

NIS kol kas oficialiai nepatvirtino šios informacijos.

Tačiau Pietų Korėjos prezidento kanceliarija pareiškime nurodė, kad prezidentas Yoon Suk-yeolas anksčiau penktadienį pirmininkavo nepaprastajam posėdžiui, kuriame buvo aptartas Šiaurės Korėjos karių siuntimas į Ukrainą.

Prezidentūra anksčiau pareiškė, kad stiprėjantys Šiaurės Korėjos kariniai ryšiai su Maskva, įskaitant ginklų perdavimą ir karinių pajėgų siuntimą Rusijai, kelia didelę grėsmę Pietų Korėjos ir kitų valstybių saugumui.

Didėjanti Pchenjano parama Maskvos karui Ukrainoje „neapsiribojo vien karinių atsargų perdavimu, bet ir faktiniu karių dislokavimu“ ir kelia „didelę grėsmę ne tik mūsų šalies, bet ir tarptautinės bendruomenės saugumui“, pareiškė Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) biuras.

Išvakarėse ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, remdamasis žvalgybos informacija, pareiškė, kad Rusija ruošiasi savo karui Ukrainoje pasitelkti 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių.

V. Zelenskis sakė, kad tarp Šiaurės Korėjos karių yra sausumos pajėgų narių ir „kito taktinio personalo“.

„Tai pirmas žingsnis į pasaulinį karą“, – perspėjo jis.

Ekspertai jau seniai sako, kad Rusijos pajėgos Ukrainai pulti naudoja Šiaurės Korėjos raketas, tačiau tiek Maskva, tiek Pchenjanas tai neigia.

Birželį V. Putinas surengė retą vizitą į Pchenjaną, kur su lyderiu Kim Jong Unu pasirašė abipusės gynybos susitarimą.

Maskva ir Pchenjanas yra sąjungininkai nuo pat Šiaurės Korėjos įkūrimo po Antrojo pasaulinio karo, o 2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą jie dar labiau suartėjo.