„Spinduliuotės lygis, sakyčiau, yra nenormalus. Būdavo momentų, kai lygis pakildavo judant sunkiajai technikai, kurią čia buvo atsigabenusios Rusijos pajėgos, taip pat kai jos išvyko. Stebime tai diena po dienos“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis), lankydamasis Černobylyje minint didžiausios pasaulyje branduolinės katastrofos 36-ąsias metines.
Atvykęs prie sarkofago, kuriuo uždengtos sprogusio Černobylio atominės elektrinės 4-ojo bloko itin radioaktyvios liekanos, R. Grossi sakė, kad Rusijos pajėgų įvykdytas šio komplekso užėmimas buvo „absoliučiai nenormalus ir labai, labai pavojingas“.
Rusijos pajėgos šį kompleksą užėmė vasario 24-ąją, pačią pirmąją invazijos į Ukrainą dieną. Rusų kariai paėmė į nelaisvę kompleksą saugojusius ukrainiečius karius ir sulaikė jo civilius darbuotojus.
Ši okupacija tęsėsi iki kovo pabaigos ir kurstė nerimą visame pasaulyje dėl branduolinės taršos pavojaus.
Ukrainos pareigūnai sakė, kad Rusijos kariai galbūt buvo paveikti didelės spinduliuotės dozės, kai įsirengė apkasus ir blindažus „daugelyhe vietų“, taip pat kėlė dulkių debesis savo šarvuotąja technika.
1986 metų balandžio 26 dieną Černobylio elektrinės 4-ajame bloke atliekant rizikingą saugos bandymą reaktorius tapo nevaldomas ir, smarkiai padidėjus jo galiai, sprogo, paskleisdamas didžiulį kiekį radioaktyvių teršalų. Šią avariją tuometė Sovietų Sąjungos valdžia iš pradžių mėgino nuslėpti..
Manoma, kad branduolinė katastrofa pareikalavo šimtų ar tūkstančių žmonių gyvybių, bet tikslus aukų skaičius tebėra ginčijamas.
Galiausiai apie 350 tūkst. žmonių buvo evakuoti iš 30 km spindulio atskirties zonos, kuri tebėra beveik negyvenama, išskyrus nedaugelį senyvų gyventojų, sugrįžusių į savo namus, nepaisant oficialaus draudimo.
Černobylio elektrinės kiti trys reaktoriai buvo vienas po kito uždaryti, paskutinis iš jų – 2000 metais.
Paminėjo 36-ąsias Černobylio katastrofos metines
Ukraina karo įkarštyje paminėjo 36-ąsias Černobylio branduolinės katastrofos metines.
„Tragedijos padariniai tikrai buvo siaubingi ir paveikė visą Europą“, – antradienį „Telegram“ kanale rašė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas. Tūkstančiams gelbėtojų tada pavyko užkirsti kelią dar blogesniam scenarijui. D. Šmyhalas priminė ir situaciją, kai neseniai Rusijos pajėgos daugiau kaip mėnesį buvo užėmusios neveikiančią elektrinę. „Paimta įkaite, jėgainės pamaina be pertraukos dirbo 600 valandų“, – rašė premjeras. Mažiausia klaida esą galėjo sukelti naują „tragediją“.
Prisimenant Černobylio katastrofą, televizija rodė žvakės simbolį, o 12 val. vietos laiku aukos buvo pagerbtos tylos minute. Buvo rodoma dokumentinė medžiaga, kaip atrodė teritorija po rusų dalinių pasitraukimo kovo pabaigoje. 30 km uždara zona aplink elektrinės teritoriją buvo užimta iš karto po to, kai prasidėjo karas.
1986 metų balandį sprogo ketvirtasis jėgainės reaktorius. Ši nelaimė laikoma didžiausia branduolinė katastrofa atominės energijos naudojimo civiliams tikslams istorijoje. Žuvo ir buvo sužeista tūkstančiai žmonių. Dešimtys tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
