Pirmą kartą nuo plataus masto karo pradžios 2022 metais Ukrainos čempionatas visą sezoną rengia varžybas su sirgaliais, mat karo padėties įstatymu nustatyti draudimai dėl viešų susirinkimų buvo sušvelninti.
Nepaisant nuolatinės antskrydžių grėsmės, Kyjivo „Dynamo“ sirgaliai noriai išperka 1,7 tūkst. bilietų į kiekvienas namų rungtynes 16 tūkst. vietų Valerijaus Lobanovskio stadione. Daugelis sirgalių nori sugauti retą ramybės akimirką be tradiciškai įtemptos konkurencijos tarp komandų gerbėjų.
Nors dėl karo „Dynamo“ buvo priversta perkelti savo namų varžybas Europos lygoje į Hamburgą Vokietijoje, nacionalinės lygos rungtynes komanda žaidžia savo stadione Kyjive.
Vitalijus Kozubra atsivedė savo devynmetį sūnų Makarą stebėti, kaip čempionų titulo siekianti „Dynamo“ susitinka su turnyrinės lentelės viduryje esančiu Luhansko „Zoria“ klubu, kurį iš namų stadiono išstūmė Rusijos išpuoliai Rytų Ukrainoje.
„Nors vyksta karas, čia yra kažkas, kuo žmonės gali džiaugtis kartu“, – sakė V. Kozubra, atkreipdamas dėmesį į draugišką atmosferą stadione, kur „Zoria“ sirgaliai susimaišė su sostinės klubą palaikančiais fanais.
Tuo metu jo sūnus stebėjosi skirtumu tarp rungtynių žiūrėjimo gyvai ir per televizorių.
Į aikštę išėję 22 žaidėjai buvo apsigobę pečius geltonai mėlynomis Ukrainos vėliavomis, o minia, kurioje buvo karių ir šeimų su vaikais, prapliupo plojimais.
Stadionas buvo gyvas, sirgaliams reaguojant į įvykius aikštėje. Vaikai veržėsi prie futbolininkų norėdami gauti autografų, taip pat ir iš kelių užsienio žaidėjų iš Brazilijos, Senegalo, Dramblio Kaulo Kranto ir Panamos, kurie nusprendė likti Ukrainoje nepaisant karo.
Svečiai „Zoria“ nė karto nesulaukė nušvilpimo.
Sirenos ir slėptuvės
Ukrainos 16 komandų aukščiausiosios „Premier“ lygos čempionatas išliko, nepaisant didėjančių sunkumų. Dėl dažnų elektros tiekimo sutrikimų ir logistinių sunkumų keliaujant po antrą pagal dydį Europos šalį karo metu rungtynės planuojamos ankstyvą popietę.
Kai oro pavojaus sirenos, aidinčios iš garsiakalbių ir tūkstančių mobiliųjų telefonų, nutraukia rungtynes – kartais net kelioms valandoms, – žaidėjai ir sirgaliai keliauja į slėptuves.
„Šį sezoną Kyjive mums pasisekė – per namų rungtynes nebuvo jokių oro pavojaus signalų, – sakė „Dynamo“ klubo atstovas spaudai Andrijus Šachovas.
„Tačiau išvykos rungtynėse viskas kitaip (...) Ilgiausios mūsų rungtynės dėl keturių oro pavojaus signalų truko puspenktos valandos“, – prisiminė jis.
Trikdžių kelia ir tai, kad ukrainiečiai futbolininkai, sulaukę 25 metų, gali būti pašaukti į kariuomenę. Visgi klubai turi teisę prašyti išimčių.
Šalies futbolo tradicijos siekia senus laikus, įskaitant sovietinę praeitį, kai ji buvo futbolo galiūnė, išauginusi aukščiausio lygio žaidėjus ir trenerius. 9-e dešimtmetyje sirgalių judėjimai dažnai tapdavo ukrainietiško identiteto, pasipriešinimo sovietų valdžiai išraiška.
1991 metais Ukrainai paskelbus nepriklausomybę, futbolas ir toliau buvo nacionalinio pasididžiavimo šaltinis, net ir politinių ir finansinių neramumų metais. Ukraina pasiekė 2006 metų pasaulio futbolo čempionato ketvirtfinalį ir buvo viena iš 2012 metų Europos čempionato šeimininkių.
Klubų sirgalių konkurencija – nuošalyje
Šalies viduje sirgalių grupės jau daugiau nei dešimtmetį nekreipia dėmesio į paprastai itin įnirtingą konkurenciją. Jos susivienijo, kad palaikytų protestuotojus per kruvinus 2013–2014 metų sukilimus prieš Rusijos įtaką. Vėliau jos organizavo kariuomenės verbavimo kampanijas, kad galėtų įsitraukti į vėliau kilusį karą.
„Deksteris“, raudonbarzdis „Dynamo“ sirgalius ir civilis kariuomenės rangovas, paaiškino, kodėl „paliaubos“ tarp konkuruojančių sirgalių grupių vis dar galioja.
„Tai tapo būtina, nes turėjome susivienyti prieš bendrą priešą. Šie vidiniai konfliktai prarado savo aktualumą, kai žmonės iš konkuruojančių sirgalių grupių atsidūrė kartu kovojančiuose kariniuose daliniuose“, – sakė jis, vedžiodamas šunį Dniepro upės pakrante.
Vyras pridūrė, kad fanų organizacijos įsitraukusios į beveik visus karo veiksmų aspektus – nuo aktyvios kovinės tarnybos iki lėšų rinkimo, paramos veteranams ir techninių įgūdžių, pavyzdžiui, programavimo, perteikimo kariams.
Jis ir kiti ginkluotosiose pajėgose tarnaujantys ar kartu su jomis dirbantys asmenys su žiniasklaida kalbėjo su sąlyga, kad bus nurodyti tik jų šaukiniai.
„Dynamo“ pareigūnų vertinimu, daugiau nei 80 proc. iki 2022 metų turėtų sirgalių dabar tarnauja fronto linijose Rytų Ukrainoje arba atlieka kitas karines pareigas.
Futbolo fanai fronte
Už aštuonių valandų kelio į rytus nuo Kyjivo, su Rusija besiribojančioje Charkivo srityje, 3-iosios šturmo brigados kariai žaidė futbolą lauke šalia subombarduotų pastatų. Daugelis šių karių buvo užverbuoti per su futbolu susijusius kanalus ir pažįstamus.
„Organizuoti sirgaliai vaidina didžiulį vaidmenį šiame kare, nes yra labai motyvuoti“, – sakė kariškis šaukiniu „Štahet“, „Dynamo“ sirgalius.
Karo medikas šaukiniu „Poltava“ pažymėjo, kad futbolas išlieka gyvybiškai svarbus kovinės dvasios stiprintojas.
„Susirenkame, kai tik galime, ir nuomojamės patalpas, kur galėtume žaisti, – sakė jis. – Čia nėra daug pramogų, todėl futbolas yra vienintelis mūsų džiaugsmas.“
Tuo metu Kyjive „Dynamo“ sirgalius „Eskobar“ sakė besijaučiantis dėkingas, kad prieš grįždamas į frontą per atostogas spėjo pasižiūrėti rungtynes.
„Tai futbolas, tai žaidimas“, – sakė uniformuotas karys po „Dynamo“ pergalės rezultatu 2:0 prieš „Zoria“.
„Tarp komandų nėra jokių nuoskaudų, smagu matyti tokią draugišką atmosferą“, – teigė jis.
Vitalijus Bujalskis ir Maksymas Braharu įmušė įvarčius „Dynamo“ komandai antrame rungtynių kėlinyje, ir nors „Zoria“ žaidėjai išeidami iš aikštės atrodė nusiminę, sirgaliai jiems vis tiek plojo.
