Iš Ukrainos pabėgo per 3,3 mln. žmonių, apie 6,5 mln. pabėgėlių

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR nurodė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną šalį paliko 3 328 692 žmonės. Per praėjusią parą šis skaičius padidėjo 58 030 žmonių.

„Žmonės ir toliau bėga, nes bijo bombų, antskrydžių ir beatodairiško naikinimo,“ – pažymėjo UNHCR vadovas Filippo Grandi (Filipas Grandis).

„Pagalba yra gyvybiškai svarbi, bet ji negali sustabdyti baimės. Tai gali padaryti tik karo pabaiga,“ – pridūrė jis.

90 proc. pabėgusių asmenų yra moterys ir vaikai. 18–60 metų amžiaus ukrainiečių vyrai gali būti šaukiami į kariuomenę, jiems neleidžiama išvykti.

JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pranešė, kad iki trečiadienio iš Ukrainos taip pat išvyko 162 tūkst. trečiųjų šalių piliečių.

Lietuviai savanoriai padeda Ukrainos pasienyje

Milijonai kitų žmonių paliko savo namus ir pasitraukė į kitas vietas Ukrainos teritorijoje.

Remiantis TMO tyrimu, trečiadienį pačioje Ukrainoje buvo apie 6,48 mln. pabėgėlių.

Iš pradžių UNHCR prognozavo, kad Ukrainą gali palikti iki 4 mln. gyventojų, tačiau praėjusią savaitę organizacija perspėjo, kad skaičius gali išaugti.

Iki konflikto Ukrainos vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje – neįskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.

Pristatyti paramą į apsiaustus Ukrainos miestus itin sudėtinga

Paramos agentūros mėgina pasiekti žmones, įstrigusius Rusijos pajėgų apsiaustuose Ukrainos miestuose, šeštadienį pranešė JT Pasaulio maisto programa, o tarp apsiaustųjų yra šimtai tūkstančių moterų ir vaikų.

„Patekti į miestus, kurie yra apsupti arba netrukus bus apsupti, labai sudėtinga,“ – naujienų agentūrai AFP teigė JT Pasaulio maisto programos ekstremalių situacijų koordinatorius Jakobas Kernas (Džeikobas Kernas), apibūdindamas situaciją kaip „baisią“.

Ir tai reiškia, kad mes negalime pasiekti įstrigusių žmonių Mariupolyje, Sumuose, Charkive – miestuose, kurie yra beveik apsupti, arba visiškai apsupti, kaip Mariupolio atveju.

Dėl prieigų trūkumo beveik neįmanoma pristatyti maisto atsargų į apgultą Mariupolį, Charkivą šiaurės rytuose ir Sumus šiaurės rytuose.

Tokia taktika „nepriimtina XXI amžiuje“, pabrėžė J. Kernas.

Romoje įsikūrusi organizacija planuoja pradėti Ukrainos sandėlių aprūpinimo misiją „nuo nulio“, tačiau nutrūkusių maisto tiekimo grandinių atnaujinimas vykstant įnirtingoms kovoms yra „itin sudėtinga užduotis“, teigė jis.

Agentūra tikisi pasiekti 3,1 mln. žmonių Ukrainoje, tačiau pastangas pristatyti tokių maisto produktų kaip makaronai, ryžiai ir mėsos konservai atsargas trukdo sunkumai ieškant pasirengusių krovinius pristatyti sunkvežimių vairuotojų.

„Kuo labiau artėjama prie šių miestų, tuo labiau jie nerimauja dėl savo saugumo“, – paaiškino J. Kernas.

Scanpix nuotr.

„Ir tai reiškia, kad mes negalime pasiekti įstrigusių žmonių Mariupolyje, Sumuose, Charkive – miestuose, kurie yra beveik apsupti, arba visiškai apsupti, kaip Mariupolio atveju,“ – pridūrė jis.

Iš Ukrainos jau išvyko daugiau nei 3,25 mln. pabėgėlių, tačiau daug žmonių liko įstrigę, įskaitant „šimtus tūkstančių moterų ir vaikų. Jie negali išeiti, o mes negalime jų pasiekti“.

„Nepamiršti“

J. Kernas, per karą Sirijoje trejus metus dirbęs JT Pasaulio maisto programoje, teigė, kad Ukrainoje taikoma apsiausties taktika panaši, tačiau pasekmės buvo dar didesnės, nes apsiausti miestai yra didesni.

„Prieš dvi dienas vilkstinė su keliais sunkvežimiais pasiekė Sumus ir atgabeno maisto, kurio kelioms dienoms užtektų maždaug 3 tūkst. žmonių, tačiau tai nedidelė parama, o miestai dideli, todėl reikalinga reguliari prieiga ir daug didesnio masto parama,“ – pridūrė jis.

„Čia reikėtų po vilkstinės beveik kiekvieną dieną, kad pusė milijono ar milijono gyventojų būtų aprūpinti pagrindiniais maisto produktais. Tam iš esmės reikia nuolatinio humanitarinio koridoriaus į šiuos miestus,“ – pažymėjo J. Kernas.

Nepaisant to, Ukrainoje, kaip ir Sirijoje, net menka pagalba gali psichologiškai sustiprinti tuos, kurie yra įstrigę siaubingose sąlygose, nes „ten likusiems žmonėms labai svarbu žinoti, kad jie nepamiršti“.

Istoriškai Ukraina yra svarbi pasaulinė grūdų eksportuotoja, o Pasaulio maisto programa prieš karą iš jos pirko beveik pusę pasaulinių kviečių atsargų.

Dabar, kai Ukrainos uostai uždaryti, o Rusijos grūdų sandoriai dėl sankcijų sustabdyti, Rusijoje ir Ukrainoje šiuo metu yra užšaldyta 13,5 mln. tonų kviečių ir 16 mln. tonų kukurūzų.

Augančių maisto ir energijos kainų derinys – paskatintas Kremliaus invazijos – pabrangino organizacijos pasaulinių operacijų kainą 70 mln. JAV dolerių (63,3 mln. eurų) per mėnesį, todėl skubiai ieškoma būdų surinkti daugiau lėšų.

Šiame straipsnyje:

Jungtinės Tautos

Ukraina

karo pabėgėliai

karas Ukrainoje