Vengrijoje studijuojančio Dominyko Puzino rankose – aiški žinutė Rusijai, kuri siunčiama Budapešte esančiai rusų ambasadai.
„Protestuoju su plakatu, ant kurio, išvertus į lietuvių kalbą, buvo parašyta: „Rusijos ambasada: čia yra kasdienis priminimas jums apie jūsų supuvusios sistemos darbus, kurių metu žūsta nekalti žmonės ir vaikai, o jūs esate didelė dalis to, kas vyksta.“ Aš tiesiog su tuo plakatu kaip ir išreiškiu tokį kasdieninį spaudimą Vengrijoje esantiems rusų diplomatams“, – teigė studentas.
Lietuvis protestuoja jau beveik mėnesį, didžiąją dalį laiko – visiškai vienas.
„Aš sėdžiu šalia labai judrios keturių juostų gatvės, už tvoros, kuri pastatyta malšinti riaušėms ir aš sėdžiu ant žemės, pasitiesęs skudurą, kurį radau atvykęs prieš tris dienas. Anksčiau būdavo pastatyta dėžė, ant kurios buvo galima atsisėsti, bet dabar ją pašalino ir likau sėdėt tiesiog ant žemės“, – sakė D. Puzinas.
Vis dėlto jo paties protestas kol kas sutinkamas labiau su palaikymu nei su aiškiais veiksmais.
„Sulaukiu daugiau šypsenų, draugiškų gestų negu to prisijungimo, tai galima teigti, kad tai yra vieno žmogaus protestas“, – kalbėjo D. Puzinas.
O štai keliautojo, prodiuserio Manto Bertulio rankose – dažniausiai viską fiksuojantis telefonas. Dabar jo socialiniuose tinkluose – tikra Ukrainos realybė.
„Na, kadangi esu buvęs Kyjive ir pačioje Ukrainoje ne kartą, esu matęs, kaip atrodo prieš karą, normaliomis sąlygomis: pilna žmonių, pilna gyvybės, pilna mašinų ir t. t. Dabar yra visiškai nepanašu į tai, ką matėm anksčiau. Dabar Kyjivas yra ne vienas gražiausių Rytų Europos miestų, o paverstas į didžiulę tvirtovę“, – teigė M. Bertulis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Nors yra daug žinių, kad rusai trauksis nuo Kyjivo, vietiniai į tokias šnekas nekreipia dėmesio, nes tikėti rusais yra tas pats, kas tikėti niekuo.
Anot lietuvio, Kyjivas nėra tiek suniokotas, kiek Rytų Ukraina, tačiau karo padariniai matomi plika akimi ir pabrėžia – tai, ką matom, yra siurrealu.
„Pilna barikadų, blokpostų, policijos, karininkų ir t. t. Vaizdas primena „Armagedoną“, bet iš tikrųjų tokia yra skaudi realybė, kuria gyvena Kyjivo žmonės. Nors yra daug žinių, kad šiuo metu atitrauks rusai pajėgas nuo Kyjivo, bet vietiniai į tokias šnekas nekreipia dėmesio, nes tikėti rusais yra tas pats, kas tikėti niekuo. Toliau statosi naujas barikadas, toliau pila smėlio maišus ir niekas jokių gynybinių pozicijų nemažina, o kaip tik dar netgi didina“, – savo patirtimi iš Kyjivo dalinosi M. Bertulis.
Abu lietuviai pasakoja: taip elgiamės, nes nenorim, kad bent dienai būtų pamiršta, kas dedasi netoliese. M. Bertulis tikisi, kad jo sekėjai taip daugiau prisidės prie paramos, o Budapešte protestuojantis Dominykas viliasi paskatinti vengrus nelikti abejingus ir išreikšti savo poziciją.
