Trečiadienio susirėmimai vyko opozicijos lyderiui Juanui Guaido (Chuanui Gvaidui) bandant sutelkti demonstrantus prieš prezidentą Nicolas Maduro (Nikolą Maduro).

27 metų Jurubith Rausseo (Churubit Rauseo), kuriai „per demonstraciją kulka pataikė į galvą“, mirė klinikoje, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė nevyriausybinė organizacija „Observatorio Venezolano de Conflictividad Social“ (OVCS). Organizacija pasmerkė demonstrantės žūtį, kurią pavadino nužudymu.

Anksčiau sveikatos apsaugos tarnybos pranešė, kad per trečiadienio susirėmimus buvo sužeisti mažiausiai 46 žmonės ir kad tarp jų yra žmogus su šautine žaizda.

Įtampa Venesueloje smarkiai išaugo opozicijos lyderiui, parlamento pirmininkui J. Guaido pasitelkus konstituciją ir sausio 23 dieną pasiskelbus laikinuoju šalies prezidentu. Jis tvirtina, kad N. Maduro perrinkimas pernai buvo neteisėtas.

Nacionalinės gvardijos kariai prieš akmenis svaidžiusius protestuotojus panaudojo ašarines dujas. Demonstrantai bandė blokuoti kelią netoli oro pajėgų bazės Karakaso rytuose, kurioje J. Guaido antradienį bandė išprovokuoti kariškių sukilimą.

Antra opozicijos šalininkų ir N. Maduro saugumo tarnybų konfrontacijos diena išaušo Jungtinėms Valstijoms deklaravus pasirengimą esant būtinybei imtis karinių veiksmų krizei šioje Pietų Amerikos valstybėje sustabdyti.

Mažiausiai vienas žurnalistas buvo sužeistas, kai Nacionalinės gvardijos kariai guminėmis kulkomis šaudė į reporterių, rengusių reportažus apie susirėmimus, grupę.

17-metis Miguelis Ramirezas (Migelis Ramiresas) naujienų agentūrai AFP viename medicinos centre sakė, kad buvo pašautas į koją, kai protestavo kelyje netoli Generalisimo Francisco de Mirandos (Fransisko de Mirandos) oro pajėgų bazės.

„Man nepavyko pabėgti ir pasislėpti“, – sakė jis.

J. Guaido ragino savo šalininkus Karakase dalyvauti Tarptautinės darbo dienos demonstracijose, nors dieną prieš tai, regis, nepavyko kai kurių į jo pusę stojusių karių ir Bolivaro nacionalinės gvardijos narių sukilimas.

Per antradienio susirėmimus žuvo vienas ir buvo sužeista dar dešimtys žmonių, nurodo žmogaus teisių stebėtojai. Daugiau kaip 150 žmonių buvo areštuoti, pranešė vyriausybė ir žmogaus teisių organizacijos.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) perspėjo Venesuelos valdžią nenaudoti prieš demonstrantus letalios jėgos, o Vašingtonas ir Maskva kaltino vienas kitą kurstant krizę.

Per pokalbį telefonu su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) kaltino Maskvą „destabilizuojant Venesuelą“.

„Nėra ko švęsti“

S. Lavrovas savo ruožtu pareiškė, kad JAV kišimasis yra „destruktyvus, skandalingai pažeidžiant tarptautinę teisę“.

„Darbuotojams nėra ko švęsti“, – sakė J. Guaido šalininkams šioje naftos turtingoje šalyje, kenčiančioje nuo hiperinfliacijos ir maisto bei vaistų trūkumo, privertusių pabėgti milijonus gyventojų.

„Liksime gatvėse, kol pasieksime laisvę Venesuelos žmonėms. Režimas bandys didinti represijas. Jis bandys persekioti mane, surengti valstybės perversmą“, – sakė J. Guaido, kurį laikinuoju Venesuelos prezidentu pripažįsta daugiau kaip 50 šalių.

Pasak jo, ketvirtadienį prasidės streikai, vėliau virsiantys visuotiniu streiku.

Tuo tarpu tūkstančiams savo šalininkų, Gegužės 1-ąją susirinkusių prie prezidentūros rūmų, N. Maduro paskelbė, kad „nedvejodamas“ uždarys tuos, kas yra atsakingi už šį „nusikalstamą perversmą“. Panašius grasinimus jis skelbė ir ankstesnę dieną.

Savo trečiadienio kalboje N. Maduro užsiminė, kad „vadinamąjį perversmą iš Baltųjų rūmų“ organizavo JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas (Džonas Boltonas).

„Rimti nusikaltimai“

Praėjus kelioms valandoms po to, kai kariuomenės narių maištas, regis, išsikvėpė, M. Pompeo televizijai CNN sakė manantis, kad N. Maduro buvo pasirengęs pabėgti į sąjungininkę Kubą, bet jį atkalbėjo Rusija. Pats N. Maduro šį pareiškimą vėliau atmetė kaip „pokštą“.

Vienas Brazilijos aukšto rango pareigūnas sakė, kad mažiausiai 25 Venesuelos kariai paprašė prieglobsčio brazilų ambasadoje Karakase.

Venesuelos saugumo pajėgas, įskaitant kariuomenę ir policiją, sudaro maždaug 365 tūkst. narių; be to, šalyje yra 1,6 mln. civilių rezervininkų.

M. Pompeo trečiadienį sakė, kad Vašingtonas nori taikaus valdžios perdavimo, bet perspėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra pasirengęs imtis karinių veiksmų, jei tai bus būtina.

„Prezidento (pozicija) yra labai aiški ir neįtikėtinai nuosekli. Kariniai veiksmai yra įmanomi. Jei to reikės, Jungtinės Valstijos tai padarys“, – pareiškė M. Pompeo per televiziją „Fox Business Network“.

„Išgyvename pragarą“

Venesuela jau penkerius metus išgyvena recesiją, kurią lydi būtiniausių prekių stygius ir viešųjų paslaugų, įskaitant vandens bei elektros tiekimą ir viešąjį transportą, prastėjimas.

„Mes išgyvename pragarą, – AFP sakė Karakaso vakaruose gyvenanti 58 metų Evelinda Villalobos (Evelinda Viljalobos). – Tikiu, kad šie žmonės gatvėse bus paskutinis lašas.“

Kita demonstrantė, 40 metų Patricia Requena (Patrisija Rekena), sakė: „Vakar matėme karius, pripažįstančius mūsų laikinąjį prezidentą. Turime likti gatvėse.“

„Demonstracijose dalyvausiu tol, kol Dievas man leis“, – pažadėjo ji.

JAV įsikūrusio strateginių studijų centro „Inter-American Dialogue“ analitikas Michaelas Shifteris (Maiklas Šifteris) AFP sakė, kad JAV pozicija dėl Venesuelos yra „nenaudinga ir dažnai duoda priešingus rezultatus“.

„JAV yra teisios, remdamos Guaido jo kovoje su Maduro. Bet be to, kad yra teisingoje pusėje, administracija apsunkina, o ne palengvina... demokratinę pereigą Venesueloje“, – sakė M. Shifteris.